Mažeikių krašto enciklopedija - Naudotojo indėlis [lt]

Algirdas Vilkas

2026-05-06T08:29:28Z

Mazeikiu muziejus: /* Bibliografija */

[[File:Algirdas Vilkas LRT studijoje.jpg|thumb|right|Algirdas Vilkas LRT studijoje 2024 m.]]
[[File:Algirdas Vilkas.jpg|thumb|right|A. Vilkas su apdovanojimu Merkelio Račkausko gimnazijoje 2015 m.]]
'''VILKAS ALGIRDAS''' - (g. 1960 m. vasario 11 d., [[Naikiai]], Mažeikių r. – m. 2025 m. rugpjūčio 11 d., [[Krakiai]], palaidotas Viekšnių miesto naujosiose kapinėse) kraštotyrininkas, biologijos mokytojas ekspertas, folkloro kolektyvo „Alksna“ įkūrėjas ir vadovas, [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopedijos]] steigėjas.

== Biografija ==
Gimė paprastų valstiečių Agotos ir Alfonso Vilkų šeimoje Mažeikių rajone esančiame [[Naikiai|Naikių]] kaime. Algirdas buvo ketvirtasis vaikas, augo tarp trijų brolių ir trijų seserų. Naikiuose dvejus metus lankė pradinę mokyklą, kurioje mokytoja dirbo Aldona Jonuškienė. Dėl mažo mokinių skaičiaus 1969 m. birželį įstaiga buvo uždaryta (1–4 klasėse buvo tik 16 pradinukų). Dalis mokinių perėjo į Mažeikių 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. [[Merkelio Račkausko gimnazija]]), kita dalis lankė Krakių aštuonmetę mokyklą. Iš pradžių trečiaklasis Algirdas mokėsi Mažeikiuose, dalyvavo tuometiniame „spaliukų“ chore, kuriam vadovavo muzikos mokytojas [[Vytautas Urbonavičius]].[9] Po metų mokslus tęsė Mažeikių rajono Krakių aštuonmetėje mokykloje, kurią baigė 1975-aisiais (XIII laidos mokinių auklėtoja – matematikos mokytoja Jadvyga Macijauskaitė-Virkutienė). Nuo pat vaikystės domėjosi gimtojo krašto istorija, mėgo klausytis senesnių žmonių pasakojimų, liaudies dainų.

Mažeikių 2-ojoje vidurinėje mokykloje (dab. [[Gabijos gimnazija]]) mokėsi 1975–1978 m. Buvo septintosios laidos XIc klasės abiturientas. Vidurinėje mokykloje lankė kraštotyros būrelį (vadovas – lituanistas [[Antanas Poškus]]). Aktyviai dalyvavo jo veikloje, ruošė ir skaitė pranešimus, vyko į ekspedicijas. Nuo 1976 m. rajono spaudoje spausdintos pirmosios Algirdo Vilko parašytos informacinės žinutės ar straipsneliai. Už kraštotyrinę veiklą buvo suteiktas „Darbščiausiojo metraštininko“ vardas. 1977 m. buvo kraštotyros būrelio tarybos pirmininkas. Abiturientas 1978 m. paruošė išsamų darbą apie Naikių kaimo florą: apibūdino aukštesniuosius augalus ir sporinius induočius. Rinkdamas herbarinę medžiagą, 1972–1977 m. vasaromis skersai išilgai išvaikščiojo gimtojo Naikių kaimo teritoriją, surinko 717 augalų pavyzdžių, sudarė 464 rūšių sąrašą ir suskirstė į 78 šeimas, pagal abėcėlę parašė lietuviškų bei lotyniškų terminų rodyklę, susistemino informaciją.

Baigęs vidurinę mokyklą mokėsi Kretingos tarybiniame ūkyje-technikume. Studijas baigė 1981 m. raudonu diplomu ir įgijo augalų apsaugos agronomo specialybę. Algirdas Vilkas buvo vienas iš penkių absolventų, kurie turėjo teisę neatidirbę gamyboje stoti į bet kurią respublikos aukštąją mokyklą. Blaškėsi tarp trijų sričių: labai patiko geografija ir istorija, bet labiausiai biologija, kurią galop nusprendė studijuoti.

Mokslus 1981–1986 m. tęsė tuometinio Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto (dab. Vilniaus universitetas) Gamtos mokslų fakultete. Įgijo biologijos specialybės genetiko su selekcijos pagrindais specializaciją bei biologo, biologijos ir chemijos dėstytojo kvalifikaciją. Universitete 1986 m. apgynė diplominį darbą „Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos užteršimo poveikis pilkojo pelėno gamtiniam kintamumui“ (įvertintas labai gerai). Mokėsi 1984–1986 m. Vilniaus universiteto Visuomeninių profesijų fakultete ir įsigijo kraštotyros organizatoriaus visuomeninę specialybę. Studijų metais lankė du folklorinius ansamblius, tautinių dainų ir šokių ansamblį „Jaunimėlis“.

Po studijų kelis mėnesius dirbo [[Gamtininkų stotis|Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties]] metodininku. Po dvejų metų tarnybos armijoje nuo 1988 m. vasaros buvo paskirtas Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties direktoriumi, vykdė mokslinę tiriamąją veiklą, kaupė krašto pažinimo duomenų bazę, organizuodavo rajoninius renginius Žemės dienai paminėti, seminarus, konferencijas, Pasaulinę paukščių stebėjimo šventę, Tarptautinę gyvūnų globos dieną. Kai įstaiga buvo uždaryta, nuo 2010 m. rudens buvo pervestas į [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnaziją]]. Algirdui Vilkui 2015 m. suteikta biologijos mokytojo eksperto kvalifikacinė kategorija. Gimnazijoje dirbo 15 m., rinko informaciją apie įstaigos istoriją, buvusius mokinius ir mokytojus, tvarkė kraštotyrinę ekspoziciją.

== Kultūrinė ir kraštotyrinė veikla ==
Pedagogo, kraštotyrininko Algirdo Vilko iniciatyva 1986-09-29 [[Moksleivių namai|Mažeikių moksleivių namų]] Estetinio skyriaus patalpose buvo suburtas folkloro ansamblis, kurį iš pradžių lankė 11 asmenų. Pavadinimas [[Alksna|„Alksna“]] pasirinktas pagal [[Pikeliai|Pikelių]] apylinkėse buvusią nedidelę alksniais apaugusią kalvelę, nugramzdintą [[Varduva|Varduvos upės]] dugnan. Pirmosios dainos, pirmieji rateliai buvo iš Vilniaus universiteto „Romuvos“ kraštotyrininkų klubo ekspedicinės medžiagos, surinktos Ylakiuose. Folkloro ansamblio repeticijos būdavo darbingos, be ilgų diskusijų, sumanaus ir entuziastingo vadovo Algirdo Vilko aiškiai apgalvotos.

Laikydamiesi autentiškų liaudies tradicijų, alksniškiai 1988 m. pirmąkart ant [[Daubarių piliakalniai|Daubarių piliakalnio]] paminėjo Vėlines, Tirkšlių pušyne 1989 m. surengė Užgavėnes. Ansambliečiai 1989 m. Algirdo Vilko iniciatyva dalyvavo ekologiniame žygyje „Ventai – švarų vandenį!“ ir klojimo teatrų festivalyje Zastaučiuose. Įsimintiniausia alksniškiams istorijos data – folkloro ansamblių vakaras 1990 m. vasarą Vilniuje vykusioje dainų šventėje.[5] Kolektyvas daugiausia dėmesio skirdavo autentiškam žemaičių krašto folklorui. Mažeikiuose, garso režisieriaus [[Antanas Dargis|Antano Dargio]] muzikinėje studijoje [[Sekmadienis|„Sekmadienis“]], 2014 m. įrašyta kompaktinė plokštelė „Oi eisio eisio“. Programoje – žemaičių dainos, instrumentinė muzika, skaičiuotės ir pasakojimai. Jos sudarytojai – folkloro ansamblio vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas.

Bendradarbiaujant su Mažeikių muziejumi dalyvauta su bendraminčiais kraštotyros ekspedicijose po rajoną, aplankant [[Pikeliai|Pikelių]], [[Žemalė|Žemalės]], [[Židikai|Židikų]], [[Seda|Sedos]], [[Renavas|Renavo]] apylinkes, [[Tirkšliai|Tirkšlius]], [[Purpliai|Purplius]], [[Krakiai|Krakius]] ir kitas vietoves. Rinko ir užrašė viską: senus daiktus muziejui, smulkiąją tautosaką, dainas, ratelius, šokius, įvairią etnografinę medžiagą. Skubėjo viską užfiksuoti, kas galėjo labai greitai išnykti negrįžtamai.[9] Visus ansambliečius vienijo žemaitiškumas, žemaičių folkloro propagavimas ir siekis jį išsaugoti.

Kraštotyra domėjosi ir vidurinėje mokykloje, ir studijuodamas Vilniaus universitete, ten lankė kraštotyrininkų klubą „Romuva“, vykdavo į ekspedicijas įvairiuose Lietuvos regionuose. Ir studijuodamas, ir dirbdamas Mažeikiuose per atostogas daug laiko praleisdavo įvairiuose šalies muziejuose, archyvuose bei rankraštynuose, kopijuodamas ar fotografuodamas dokumentus. Algirdas Vilkas drauge su [[Gamtininkų stotis|Jaunųjų gamtininkų stoties]] darbuotojais nuo 1999-ųjų neporiniais metais organizuodavo rajonines moksleivių kraštotyrininkų konferencijas, 2003-aisiais buvo paruoštas Mažeikių rajono ugdymo įstaigų „Kraštotyrinių darbų katalogas 1997–2002 m.“ Daug metų rinko smulkiąją tautosaką, užrašinėjo vietovardžius, fiksavo nykstančius papročius ir tradicijas, fotografavo, kaupė informaciją apie gimtojo krašto vietoves, istorinius objektus, kultūros paveldą, iškilius asmenis, naudodamasis spaudos publikacijomis ir archyviniais šaltiniais. Aktyviai dalyvavo Europos paveldo dienose, kuriose vyko skirtingose [[Mažeikių rajonas|Mažeikių rajono]] vietose.

2001 m. buvo parengtas elektroninis Krakių enciklopedinis žodynas (internete nebeišlikęs). Medžiagą pradėjo rinkti nuo 1979 m. Enciklopediniame žodyne buvo daug informacijos apie Mažeikių rajono [[Krakiai|Krakių kaimą]] ir jo apylinkes: [[Naikiai|Naikius]], [[Miliai|Milius]] ir [[Maigai|Maigus]]. Aprašyta žmonių buitis ir joje naudoti daiktai, žemės ūkui padargai, įvairios paskirties pastatai, šventės, papročiai. Pateikta surinkta tautosaka, daug senųjų vietovardžių, nurodyta jų lokalizacija. Tekstai iliustruoti nuotraukomis. Žodyne buvo apie 230 biografijų, surinktų iš įvairių šaltinių. Buvo pateiktas visų panaudotų straipsnių alfabetinis sąrašas.[1] Kad būtų išsaugota surinkta informacija, 2002 m. buvo paruoštas 3 dalių įrištas aplankas „Krakiai (Mažeikių raj.). Enciklopedinis žodynas“.

Algirdas Vilkas įkūrė „Mediawiki“ technologija pagrįstą elektroninę [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopediją]] (MKE), kurios administratoriumi buvo iki mirties. Pirmasis tekstas buvo apie [[Venta|Ventos upę]], paskelbtas 2006 m. gruodžio 31 d. Tai buvo pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio regioninė elektroninė enciklopedija, kurioje sistemingai pateikiama informacija apie Mažeikių krašto gamtą, vietoves, įstaigas, kultūrą, sportą, praeitį ir dabartį, žmones ir jų pasiekimus. Siekė per 30 m. sukauptą informacinę medžiagą susisteminti pagal tematiką ir padaryti prieinamą visuomenei. Didelė dalis straipsnių iliustruota autoriaus nuotraukomis, darytomis keliaujant po Mažeikių rajoną. Išsami elektroninė enciklopedija buvo paruošta pagal Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties pilietinio ugdymo projektą.[10]

== Kita veikla ==
Algirdas Vilkas 1997–2012 m. vadovavo [[Mažeikių rajono mokytojų ekologų klubas|Mažeikių rajono mokytojų ekologų klubui]], nuo 2010 m. buvo specializuoto internetinio „Gyvosios gamtos enciklopedija“ projekto lietuvių kalba bendraautoris. Buvo didžiausio ir populiariausio atvirojo turinio tarptautinio interneto projekto „Laisvoji enciklopedija Vikipedija“ vienas iš administratorių, 2012 m. vienas iš enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui (ELIP) steigėjų[9], feisbuko socialinio tinklo viešos grupės „Šiaurės Žemaitijos genealogija (dounininkų kraštas)“ įkūrimo iniciatorius ir vienas iš administratorių 2019–2025 m.

Įvardijamas kaip vienas žymiausių Lietuvos arachnologų, sukūręs visoms Lietuvoje esančioms vorų rūšims lietuviškus pavadinimus, kuriuos patvirtino toponimikos komisija.[2] Sukūrė internetinę svetainę „Lietuvos vorai“. Buvo Lietuvos entomologų, teriologų ir Europos arachnologų draugijų narys, Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupės Mažeikiuose narys.

Algirdas Vilkas buvo švietimo entuziastas ir eruditas, seminarų ir konferencijų organizatorius, Mažeikių krašto istorijos, kultūros, paveldo ir gamtos puoselėtojas, kurio atlikti darbai turi išliekamąją vertę. Parašė daugiau nei šimtą publikacijų, išspausdintų Mažeikių rajono laikraščiuose, leidinyje „Žurnalas apie gamtą“, savaitraštyje „Žaliasis pasaulis“, žurnaluose „Žemaičių žemė“ ir „Mūsų gamta“, laikraščiuose „Tėvynės šviesa“, „Žemaičių kraštas“, „Dialogas“ ir „Šiaulių kraštas“.

== Apdovanojimai ==
* Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės konkurso „Naujasis knygnešys 2008“ laimėtojas už iniciatyvą, kuriant originalią internetinę enciklopediją apie Mažeikių kraštą.
* 2015 m. paskirta [[Mažeikių krašto kultūros premija|Mažeikių krašto kultūros premija]] už informacijos sklaidą apie rajono kultūros vertybes ir aktyvią kraštotyrinę veiklą.
* [[Mažeikių kultūros centras|Mažeikių kultūros centro]] inicijuotų apdovanojimų nominantas „Kultūros nešėjas 2019“.
* 2020 m. [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] muziejus ir jį puoselėjantis mokytojas, kraštotyrininkas apdovanotas Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos I laipsnio diplomu.
* 2026 m. suteiktas [[Mažeikių rajono garbės pilietis|Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio]] vardas (po mirties).

== Bibliografija ==

* Garsių akmeniškių giminės: Domas Šidlauskas, Augustinas Rušinas / sudarytojai Algirdas Vilkas, Kornelija Gureckaitė, Rita Ringienė. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2020. – 126 p.: iliustr.
* Algirdas Vilkas. Krakiams – 360: po seniūnaitijos kaimus. – Marijampolė: UAB „Piko valanda“, 2021. – 256 p.: iliustr.
* Pažinkime Lietuvos vorus / sudarytojai Algirdas Vilkas, Gintautas Steiblys. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2023, – 447 p.: iliustr.
* Maigai ir maigiškiai. Maigų kaimo istorija / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Vilnius, 2024. – 166 p.: iliustr.
* Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija: 100 įdomių faktų / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2025. – 238 p.: iliustr.

* Vilkas A., 1996: Lietuviškas vorų vardynas [Onomastics of Lithuanian Spiders]. - Lietuvos
entomologų darbai (Lietuvos entomologų draugijos 30-mečiui), 259–263. Vilnius.

* Vilkas A., 1992: The check-list of spiders (Arachnida, Araneae) of Lithuania. - New and Rare for Lithuania Insect Species. Records and Descriptions of 1992, 101–112. Vilnius.
Prieiga per internetą: https://entomologai.lt/lt/leidiniai/1-nrlis/21-volume-12-1992?download=7:nrlis-12as-tomas-1992m-pranesimai-ir-aprasymai
* Stonis J. R., Dapkus D., Auksoriūte A., Vilkas A., 2009: Žirgelių (Insecta, Odonata) taksonominis lietuviškų vardų sąrašas. - New and Rare for Lithuania Insect Species, vol. 21, 155 – 165. Vilnius.
Prieiga per internetą: https://entomologai.lt/lt/leidiniai/1-nrlis/27-volume-21-2009?download=97:vol-21-p-155-165-stonis-j-r-dapkus-d-auksoriute-a-vilkas-a-zirgeliu-insecta-odonata-taksonominis-lietuvisku-vardu-sarasas

* Vilkas A., 2009: New and rare for the Lithuanian fauna species of spiders registered in 2007-2009. - New and Rare for Lithuania Insect Species, vol. 21, 166 – 169. Vilnius.
Prieiga per internetą: https://entomologai.lt/lt/leidiniai/1-nrlis/27-volume-21-2009?download=98:vol-21-p-166-169-vilkas-a-a-new-and-rare-for-the-lithuanian-fauna-species-of-spiders-registered-in-2007-2009
* Stonis J.R., Remeikis A., Auksoriūtė A., Baužys D., Vilkas A., 2010: Sunorminti ir nauji Lietuvoje aptinkamų Straubliuočių būrio, Blakių pobūrio (Insecta: Hemiptera: Heteroptera) vabzdžių vardai. - Acta Zoologica Lituanica 20(3): 264–274. Vilnius.
Prieiga per internetą: https://www.researchgate.net/publication/254326951_Sunorminti_Ir_Nauji_Lietuvoje_Aptinkamu_Straubliuociu_Burio_Blakiu_Poburio_Insecta_Hemiptera_Heteroptera_Vabzdziu_Vardai#fullTextFileContent

[[Vaizdas:Kiti Algirdo Vilko straipsniai.pdf|miniatiūra]]

{{reflist}}
* Marija Eidimtienė. Krakių enciklopedinis žodynas. Būdas žemaičių, 2004, gruodžio 22, priedas „Trečiadienio valanda“, p. 7–8.
* Feliksas Žemulis. Keistame vorų pasaulyje gausu paslapčių. Lietuvos žinios, 2008, gruodžio 9, p. 14–15.
* Neringa Mineikytė. Gamtininkas pelnė pripažinimą už sukurtą Mažeikių krašto enciklopediją. Santarvė, 2009, sausio 29, priedas „Ketvirtadienis plius“, p. 1, 3.
* Vaida Galdikė. Įteikta Krašto kultūros premija. Būdas žemaičių, 2015, birželio 9, p. 1, 4, 6.
* Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, p. 2, 4, 6.
* Gražina Veršinskienė. A. Vilkas: „Žmogaus gyvenimas yra didžiulis ratas“. Būdas žemaičių, 2019, kovo 25, p. 1, 7, 10.
* Neringa Švelnienė. Mažeikiuose pagerbti „Kultūros nešėjai 2019“. Santarvė, 2020, sausio 3, p. 1, 9.
* Neringa Švelnienė. Išleista unikali knyga apie nykstančius mūsų rajono kaimus. Santarvė, 2020, vasario 14, p. 9–10.
* Algirdas Vilkas: „Turime išlaikyti savo mentalitetą, santūrumą, baltiškąją prigimtį“. Santarvė, 2021, spalio 1, priedas „Bendruomenė ir kultūra“, p. 7–8.
* Janina Sribaliutė. Algirdo Vilko puoselėjamai Mažeikių krašto enciklopedijai – 15 metų. Santarvė, 2021, gruodžio 28, p. 5, 7.
* Vakaris Jočeris. Interviu su knygos „Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija. 100 įdomių faktų“ sudarytoju Algirdu Vilku. Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos laikraštis „Atošvaistė“. 2025, gegužės 30, p. 2. [https://rackauskas.lt/dokumentai/laikrastis%202021/2025_Atosvaiste_gegu%C5%BE%C4%97.pdf Prieiga per internetą].
* Algirdas Vilkas (1960–2025). Santarvė, 2025, rugpjūčio 12, p. 6.

[[Kategorija: Biografijos]]

Algirdas Vilkas

2026-05-06T06:54:00Z

Mazeikiu muziejus: /* Bibliografija */

[[File:Algirdas Vilkas LRT studijoje.jpg|thumb|right|Algirdas Vilkas LRT studijoje 2024 m.]]
[[File:Algirdas Vilkas.jpg|thumb|right|A. Vilkas su apdovanojimu Merkelio Račkausko gimnazijoje 2015 m.]]
'''VILKAS ALGIRDAS''' - (g. 1960 m. vasario 11 d., [[Naikiai]], Mažeikių r. – m. 2025 m. rugpjūčio 11 d., [[Krakiai]], palaidotas Viekšnių miesto naujosiose kapinėse) kraštotyrininkas, biologijos mokytojas ekspertas, folkloro kolektyvo „Alksna“ įkūrėjas ir vadovas, [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopedijos]] steigėjas.

== Biografija ==
Gimė paprastų valstiečių Agotos ir Alfonso Vilkų šeimoje Mažeikių rajone esančiame [[Naikiai|Naikių]] kaime. Algirdas buvo ketvirtasis vaikas, augo tarp trijų brolių ir trijų seserų. Naikiuose dvejus metus lankė pradinę mokyklą, kurioje mokytoja dirbo Aldona Jonuškienė. Dėl mažo mokinių skaičiaus 1969 m. birželį įstaiga buvo uždaryta (1–4 klasėse buvo tik 16 pradinukų). Dalis mokinių perėjo į Mažeikių 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. [[Merkelio Račkausko gimnazija]]), kita dalis lankė Krakių aštuonmetę mokyklą. Iš pradžių trečiaklasis Algirdas mokėsi Mažeikiuose, dalyvavo tuometiniame „spaliukų“ chore, kuriam vadovavo muzikos mokytojas [[Vytautas Urbonavičius]].[9] Po metų mokslus tęsė Mažeikių rajono Krakių aštuonmetėje mokykloje, kurią baigė 1975-aisiais (XIII laidos mokinių auklėtoja – matematikos mokytoja Jadvyga Macijauskaitė-Virkutienė). Nuo pat vaikystės domėjosi gimtojo krašto istorija, mėgo klausytis senesnių žmonių pasakojimų, liaudies dainų.

Mažeikių 2-ojoje vidurinėje mokykloje (dab. [[Gabijos gimnazija]]) mokėsi 1975–1978 m. Buvo septintosios laidos XIc klasės abiturientas. Vidurinėje mokykloje lankė kraštotyros būrelį (vadovas – lituanistas [[Antanas Poškus]]). Aktyviai dalyvavo jo veikloje, ruošė ir skaitė pranešimus, vyko į ekspedicijas. Nuo 1976 m. rajono spaudoje spausdintos pirmosios Algirdo Vilko parašytos informacinės žinutės ar straipsneliai. Už kraštotyrinę veiklą buvo suteiktas „Darbščiausiojo metraštininko“ vardas. 1977 m. buvo kraštotyros būrelio tarybos pirmininkas. Abiturientas 1978 m. paruošė išsamų darbą apie Naikių kaimo florą: apibūdino aukštesniuosius augalus ir sporinius induočius. Rinkdamas herbarinę medžiagą, 1972–1977 m. vasaromis skersai išilgai išvaikščiojo gimtojo Naikių kaimo teritoriją, surinko 717 augalų pavyzdžių, sudarė 464 rūšių sąrašą ir suskirstė į 78 šeimas, pagal abėcėlę parašė lietuviškų bei lotyniškų terminų rodyklę, susistemino informaciją.

Baigęs vidurinę mokyklą mokėsi Kretingos tarybiniame ūkyje-technikume. Studijas baigė 1981 m. raudonu diplomu ir įgijo augalų apsaugos agronomo specialybę. Algirdas Vilkas buvo vienas iš penkių absolventų, kurie turėjo teisę neatidirbę gamyboje stoti į bet kurią respublikos aukštąją mokyklą. Blaškėsi tarp trijų sričių: labai patiko geografija ir istorija, bet labiausiai biologija, kurią galop nusprendė studijuoti.

Mokslus 1981–1986 m. tęsė tuometinio Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto (dab. Vilniaus universitetas) Gamtos mokslų fakultete. Įgijo biologijos specialybės genetiko su selekcijos pagrindais specializaciją bei biologo, biologijos ir chemijos dėstytojo kvalifikaciją. Universitete 1986 m. apgynė diplominį darbą „Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos užteršimo poveikis pilkojo pelėno gamtiniam kintamumui“ (įvertintas labai gerai). Mokėsi 1984–1986 m. Vilniaus universiteto Visuomeninių profesijų fakultete ir įsigijo kraštotyros organizatoriaus visuomeninę specialybę. Studijų metais lankė du folklorinius ansamblius, tautinių dainų ir šokių ansamblį „Jaunimėlis“.

Po studijų kelis mėnesius dirbo [[Gamtininkų stotis|Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties]] metodininku. Po dvejų metų tarnybos armijoje nuo 1988 m. vasaros buvo paskirtas Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties direktoriumi, vykdė mokslinę tiriamąją veiklą, kaupė krašto pažinimo duomenų bazę, organizuodavo rajoninius renginius Žemės dienai paminėti, seminarus, konferencijas, Pasaulinę paukščių stebėjimo šventę, Tarptautinę gyvūnų globos dieną. Kai įstaiga buvo uždaryta, nuo 2010 m. rudens buvo pervestas į [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnaziją]]. Algirdui Vilkui 2015 m. suteikta biologijos mokytojo eksperto kvalifikacinė kategorija. Gimnazijoje dirbo 15 m., rinko informaciją apie įstaigos istoriją, buvusius mokinius ir mokytojus, tvarkė kraštotyrinę ekspoziciją.

== Kultūrinė ir kraštotyrinė veikla ==
Pedagogo, kraštotyrininko Algirdo Vilko iniciatyva 1986-09-29 [[Moksleivių namai|Mažeikių moksleivių namų]] Estetinio skyriaus patalpose buvo suburtas folkloro ansamblis, kurį iš pradžių lankė 11 asmenų. Pavadinimas [[Alksna|„Alksna“]] pasirinktas pagal [[Pikeliai|Pikelių]] apylinkėse buvusią nedidelę alksniais apaugusią kalvelę, nugramzdintą [[Varduva|Varduvos upės]] dugnan. Pirmosios dainos, pirmieji rateliai buvo iš Vilniaus universiteto „Romuvos“ kraštotyrininkų klubo ekspedicinės medžiagos, surinktos Ylakiuose. Folkloro ansamblio repeticijos būdavo darbingos, be ilgų diskusijų, sumanaus ir entuziastingo vadovo Algirdo Vilko aiškiai apgalvotos.

Laikydamiesi autentiškų liaudies tradicijų, alksniškiai 1988 m. pirmąkart ant [[Daubarių piliakalniai|Daubarių piliakalnio]] paminėjo Vėlines, Tirkšlių pušyne 1989 m. surengė Užgavėnes. Ansambliečiai 1989 m. Algirdo Vilko iniciatyva dalyvavo ekologiniame žygyje „Ventai – švarų vandenį!“ ir klojimo teatrų festivalyje Zastaučiuose. Įsimintiniausia alksniškiams istorijos data – folkloro ansamblių vakaras 1990 m. vasarą Vilniuje vykusioje dainų šventėje.[5] Kolektyvas daugiausia dėmesio skirdavo autentiškam žemaičių krašto folklorui. Mažeikiuose, garso režisieriaus [[Antanas Dargis|Antano Dargio]] muzikinėje studijoje [[Sekmadienis|„Sekmadienis“]], 2014 m. įrašyta kompaktinė plokštelė „Oi eisio eisio“. Programoje – žemaičių dainos, instrumentinė muzika, skaičiuotės ir pasakojimai. Jos sudarytojai – folkloro ansamblio vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas.

Bendradarbiaujant su Mažeikių muziejumi dalyvauta su bendraminčiais kraštotyros ekspedicijose po rajoną, aplankant [[Pikeliai|Pikelių]], [[Žemalė|Žemalės]], [[Židikai|Židikų]], [[Seda|Sedos]], [[Renavas|Renavo]] apylinkes, [[Tirkšliai|Tirkšlius]], [[Purpliai|Purplius]], [[Krakiai|Krakius]] ir kitas vietoves. Rinko ir užrašė viską: senus daiktus muziejui, smulkiąją tautosaką, dainas, ratelius, šokius, įvairią etnografinę medžiagą. Skubėjo viską užfiksuoti, kas galėjo labai greitai išnykti negrįžtamai.[9] Visus ansambliečius vienijo žemaitiškumas, žemaičių folkloro propagavimas ir siekis jį išsaugoti.

Kraštotyra domėjosi ir vidurinėje mokykloje, ir studijuodamas Vilniaus universitete, ten lankė kraštotyrininkų klubą „Romuva“, vykdavo į ekspedicijas įvairiuose Lietuvos regionuose. Ir studijuodamas, ir dirbdamas Mažeikiuose per atostogas daug laiko praleisdavo įvairiuose šalies muziejuose, archyvuose bei rankraštynuose, kopijuodamas ar fotografuodamas dokumentus. Algirdas Vilkas drauge su [[Gamtininkų stotis|Jaunųjų gamtininkų stoties]] darbuotojais nuo 1999-ųjų neporiniais metais organizuodavo rajonines moksleivių kraštotyrininkų konferencijas, 2003-aisiais buvo paruoštas Mažeikių rajono ugdymo įstaigų „Kraštotyrinių darbų katalogas 1997–2002 m.“ Daug metų rinko smulkiąją tautosaką, užrašinėjo vietovardžius, fiksavo nykstančius papročius ir tradicijas, fotografavo, kaupė informaciją apie gimtojo krašto vietoves, istorinius objektus, kultūros paveldą, iškilius asmenis, naudodamasis spaudos publikacijomis ir archyviniais šaltiniais. Aktyviai dalyvavo Europos paveldo dienose, kuriose vyko skirtingose [[Mažeikių rajonas|Mažeikių rajono]] vietose.

2001 m. buvo parengtas elektroninis Krakių enciklopedinis žodynas (internete nebeišlikęs). Medžiagą pradėjo rinkti nuo 1979 m. Enciklopediniame žodyne buvo daug informacijos apie Mažeikių rajono [[Krakiai|Krakių kaimą]] ir jo apylinkes: [[Naikiai|Naikius]], [[Miliai|Milius]] ir [[Maigai|Maigus]]. Aprašyta žmonių buitis ir joje naudoti daiktai, žemės ūkui padargai, įvairios paskirties pastatai, šventės, papročiai. Pateikta surinkta tautosaka, daug senųjų vietovardžių, nurodyta jų lokalizacija. Tekstai iliustruoti nuotraukomis. Žodyne buvo apie 230 biografijų, surinktų iš įvairių šaltinių. Buvo pateiktas visų panaudotų straipsnių alfabetinis sąrašas.[1] Kad būtų išsaugota surinkta informacija, 2002 m. buvo paruoštas 3 dalių įrištas aplankas „Krakiai (Mažeikių raj.). Enciklopedinis žodynas“.

Algirdas Vilkas įkūrė „Mediawiki“ technologija pagrįstą elektroninę [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopediją]] (MKE), kurios administratoriumi buvo iki mirties. Pirmasis tekstas buvo apie [[Venta|Ventos upę]], paskelbtas 2006 m. gruodžio 31 d. Tai buvo pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio regioninė elektroninė enciklopedija, kurioje sistemingai pateikiama informacija apie Mažeikių krašto gamtą, vietoves, įstaigas, kultūrą, sportą, praeitį ir dabartį, žmones ir jų pasiekimus. Siekė per 30 m. sukauptą informacinę medžiagą susisteminti pagal tematiką ir padaryti prieinamą visuomenei. Didelė dalis straipsnių iliustruota autoriaus nuotraukomis, darytomis keliaujant po Mažeikių rajoną. Išsami elektroninė enciklopedija buvo paruošta pagal Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties pilietinio ugdymo projektą.[10]

== Kita veikla ==
Algirdas Vilkas 1997–2012 m. vadovavo [[Mažeikių rajono mokytojų ekologų klubas|Mažeikių rajono mokytojų ekologų klubui]], nuo 2010 m. buvo specializuoto internetinio „Gyvosios gamtos enciklopedija“ projekto lietuvių kalba bendraautoris. Buvo didžiausio ir populiariausio atvirojo turinio tarptautinio interneto projekto „Laisvoji enciklopedija Vikipedija“ vienas iš administratorių, 2012 m. vienas iš enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui (ELIP) steigėjų[9], feisbuko socialinio tinklo viešos grupės „Šiaurės Žemaitijos genealogija (dounininkų kraštas)“ įkūrimo iniciatorius ir vienas iš administratorių 2019–2025 m.

Įvardijamas kaip vienas žymiausių Lietuvos arachnologų, sukūręs visoms Lietuvoje esančioms vorų rūšims lietuviškus pavadinimus, kuriuos patvirtino toponimikos komisija.[2] Sukūrė internetinę svetainę „Lietuvos vorai“. Buvo Lietuvos entomologų, teriologų ir Europos arachnologų draugijų narys, Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupės Mažeikiuose narys.

Algirdas Vilkas buvo švietimo entuziastas ir eruditas, seminarų ir konferencijų organizatorius, Mažeikių krašto istorijos, kultūros, paveldo ir gamtos puoselėtojas, kurio atlikti darbai turi išliekamąją vertę. Parašė daugiau nei šimtą publikacijų, išspausdintų Mažeikių rajono laikraščiuose, leidinyje „Žurnalas apie gamtą“, savaitraštyje „Žaliasis pasaulis“, žurnaluose „Žemaičių žemė“ ir „Mūsų gamta“, laikraščiuose „Tėvynės šviesa“, „Žemaičių kraštas“, „Dialogas“ ir „Šiaulių kraštas“.

== Apdovanojimai ==
* Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės konkurso „Naujasis knygnešys 2008“ laimėtojas už iniciatyvą, kuriant originalią internetinę enciklopediją apie Mažeikių kraštą.
* 2015 m. paskirta [[Mažeikių krašto kultūros premija|Mažeikių krašto kultūros premija]] už informacijos sklaidą apie rajono kultūros vertybes ir aktyvią kraštotyrinę veiklą.
* [[Mažeikių kultūros centras|Mažeikių kultūros centro]] inicijuotų apdovanojimų nominantas „Kultūros nešėjas 2019“.
* 2020 m. [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] muziejus ir jį puoselėjantis mokytojas, kraštotyrininkas apdovanotas Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos I laipsnio diplomu.
* 2026 m. suteiktas [[Mažeikių rajono garbės pilietis|Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio]] vardas (po mirties).

== Bibliografija ==

* Garsių akmeniškių giminės: Domas Šidlauskas, Augustinas Rušinas / sudarytojai Algirdas Vilkas, Kornelija Gureckaitė, Rita Ringienė. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2020. – 126 p.: iliustr.
* Algirdas Vilkas. Krakiams – 360: po seniūnaitijos kaimus. – Marijampolė: UAB „Piko valanda“, 2021. – 256 p.: iliustr.
* Pažinkime Lietuvos vorus / sudarytojai Algirdas Vilkas, Gintautas Steiblys. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2023, – 447 p.: iliustr.
* Maigai ir maigiškiai. Maigų kaimo istorija / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Vilnius, 2024. – 166 p.: iliustr.
* Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija: 100 įdomių faktų / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2025. – 238 p.: iliustr.

* Vilkas A., 1996: Lietuviškas vorų vardynas [Onomastics of Lithuanian Spiders]. - Lietuvos
entomologų darbai (Lietuvos entomologų draugijos 30-mečiui), 259–263. Vilnius.

* Vilkas A., 1992: The check-list of spiders (Arachnida, Araneae) of Lithuania. - New and Rare for Lithuania Insect Species. Records and Descriptions of 1992, 101–112. Vilnius.
Prieiga per internetą: https://entomologai.lt/lt/leidiniai/1-nrlis/21-volume-12-1992?download=7:nrlis-12as-tomas-1992m-pranesimai-ir-aprasymai
* Stonis J. R., Dapkus D., Auksoriūte A., Vilkas A., 2009: Žirgelių (Insecta, Odonata) taksonominis lietuviškų vardų sąrašas. - New and Rare for Lithuania Insect Species, vol. 21, 155 – 165. Vilnius.
Prieiga per internetą: https://entomologai.lt/lt/leidiniai/1-nrlis/27-volume-21-2009?download=97:vol-21-p-155-165-stonis-j-r-dapkus-d-auksoriute-a-vilkas-a-zirgeliu-insecta-odonata-taksonominis-lietuvisku-vardu-sarasas

* Vilkas A., 2009: New and rare for the Lithuanian fauna species of spiders registered in 2007-2009. - New and Rare for Lithuania Insect Species, vol. 21, 166 – 169. Vilnius.
Prieiga per internetą: https://entomologai.lt/lt/leidiniai/1-nrlis/27-volume-21-2009?download=98:vol-21-p-166-169-vilkas-a-a-new-and-rare-for-the-lithuanian-fauna-species-of-spiders-registered-in-2007-2009
* Stonis J.R., Remeikis A., Auksoriūtė A., Baužys D., Vilkas A., 2010: Sunorminti ir nauji Lietuvoje aptinkamų Straubliuočių būrio, Blakių pobūrio (Insecta: Hemiptera: Heteroptera) vabzdžių vardai. - Acta Zoologica Lituanica 20(3): 264–274. Vilnius.
Prieiga per internetą: https://www.researchgate.net/publication/254326951_Sunorminti_Ir_Nauji_Lietuvoje_Aptinkamu_Straubliuociu_Burio_Blakiu_Poburio_Insecta_Hemiptera_Heteroptera_Vabzdziu_Vardai#fullTextFileContent
[[Vaizdas:Kiti Algirdo Vilko straipsniai.pdf|miniatiūra]]

{{reflist}}
* Marija Eidimtienė. Krakių enciklopedinis žodynas. Būdas žemaičių, 2004, gruodžio 22, priedas „Trečiadienio valanda“, p. 7–8.
* Feliksas Žemulis. Keistame vorų pasaulyje gausu paslapčių. Lietuvos žinios, 2008, gruodžio 9, p. 14–15.
* Neringa Mineikytė. Gamtininkas pelnė pripažinimą už sukurtą Mažeikių krašto enciklopediją. Santarvė, 2009, sausio 29, priedas „Ketvirtadienis plius“, p. 1, 3.
* Vaida Galdikė. Įteikta Krašto kultūros premija. Būdas žemaičių, 2015, birželio 9, p. 1, 4, 6.
* Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, p. 2, 4, 6.
* Gražina Veršinskienė. A. Vilkas: „Žmogaus gyvenimas yra didžiulis ratas“. Būdas žemaičių, 2019, kovo 25, p. 1, 7, 10.
* Neringa Švelnienė. Mažeikiuose pagerbti „Kultūros nešėjai 2019“. Santarvė, 2020, sausio 3, p. 1, 9.
* Neringa Švelnienė. Išleista unikali knyga apie nykstančius mūsų rajono kaimus. Santarvė, 2020, vasario 14, p. 9–10.
* Algirdas Vilkas: „Turime išlaikyti savo mentalitetą, santūrumą, baltiškąją prigimtį“. Santarvė, 2021, spalio 1, priedas „Bendruomenė ir kultūra“, p. 7–8.
* Janina Sribaliutė. Algirdo Vilko puoselėjamai Mažeikių krašto enciklopedijai – 15 metų. Santarvė, 2021, gruodžio 28, p. 5, 7.
* Vakaris Jočeris. Interviu su knygos „Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija. 100 įdomių faktų“ sudarytoju Algirdu Vilku. Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos laikraštis „Atošvaistė“. 2025, gegužės 30, p. 2. [https://rackauskas.lt/dokumentai/laikrastis%202021/2025_Atosvaiste_gegu%C5%BE%C4%97.pdf Prieiga per internetą].
* Algirdas Vilkas (1960–2025). Santarvė, 2025, rugpjūčio 12, p. 6.

[[Kategorija: Biografijos]]

Vaizdas:Kiti Algirdo Vilko straipsniai.pdf

2026-05-06T06:53:46Z

Mazeikiu muziejus:

Kiti Algirdo Vilko straipsniai

Algirdas Vilkas

2026-05-06T06:26:32Z

Mazeikiu muziejus: /* Bibliografija */

[[File:Algirdas Vilkas LRT studijoje.jpg|thumb|right|Algirdas Vilkas LRT studijoje 2024 m.]]
[[File:Algirdas Vilkas.jpg|thumb|right|A. Vilkas su apdovanojimu Merkelio Račkausko gimnazijoje 2015 m.]]
'''VILKAS ALGIRDAS''' - (g. 1960 m. vasario 11 d., [[Naikiai]], Mažeikių r. – m. 2025 m. rugpjūčio 11 d., [[Krakiai]], palaidotas Viekšnių miesto naujosiose kapinėse) kraštotyrininkas, biologijos mokytojas ekspertas, folkloro kolektyvo „Alksna“ įkūrėjas ir vadovas, [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopedijos]] steigėjas.

== Biografija ==
Gimė paprastų valstiečių Agotos ir Alfonso Vilkų šeimoje Mažeikių rajone esančiame [[Naikiai|Naikių]] kaime. Algirdas buvo ketvirtasis vaikas, augo tarp trijų brolių ir trijų seserų. Naikiuose dvejus metus lankė pradinę mokyklą, kurioje mokytoja dirbo Aldona Jonuškienė. Dėl mažo mokinių skaičiaus 1969 m. birželį įstaiga buvo uždaryta (1–4 klasėse buvo tik 16 pradinukų). Dalis mokinių perėjo į Mažeikių 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. [[Merkelio Račkausko gimnazija]]), kita dalis lankė Krakių aštuonmetę mokyklą. Iš pradžių trečiaklasis Algirdas mokėsi Mažeikiuose, dalyvavo tuometiniame „spaliukų“ chore, kuriam vadovavo muzikos mokytojas [[Vytautas Urbonavičius]].[9] Po metų mokslus tęsė Mažeikių rajono Krakių aštuonmetėje mokykloje, kurią baigė 1975-aisiais (XIII laidos mokinių auklėtoja – matematikos mokytoja Jadvyga Macijauskaitė-Virkutienė). Nuo pat vaikystės domėjosi gimtojo krašto istorija, mėgo klausytis senesnių žmonių pasakojimų, liaudies dainų.

Mažeikių 2-ojoje vidurinėje mokykloje (dab. [[Gabijos gimnazija]]) mokėsi 1975–1978 m. Buvo septintosios laidos XIc klasės abiturientas. Vidurinėje mokykloje lankė kraštotyros būrelį (vadovas – lituanistas [[Antanas Poškus]]). Aktyviai dalyvavo jo veikloje, ruošė ir skaitė pranešimus, vyko į ekspedicijas. Nuo 1976 m. rajono spaudoje spausdintos pirmosios Algirdo Vilko parašytos informacinės žinutės ar straipsneliai. Už kraštotyrinę veiklą buvo suteiktas „Darbščiausiojo metraštininko“ vardas. 1977 m. buvo kraštotyros būrelio tarybos pirmininkas. Abiturientas 1978 m. paruošė išsamų darbą apie Naikių kaimo florą: apibūdino aukštesniuosius augalus ir sporinius induočius. Rinkdamas herbarinę medžiagą, 1972–1977 m. vasaromis skersai išilgai išvaikščiojo gimtojo Naikių kaimo teritoriją, surinko 717 augalų pavyzdžių, sudarė 464 rūšių sąrašą ir suskirstė į 78 šeimas, pagal abėcėlę parašė lietuviškų bei lotyniškų terminų rodyklę, susistemino informaciją.

Baigęs vidurinę mokyklą mokėsi Kretingos tarybiniame ūkyje-technikume. Studijas baigė 1981 m. raudonu diplomu ir įgijo augalų apsaugos agronomo specialybę. Algirdas Vilkas buvo vienas iš penkių absolventų, kurie turėjo teisę neatidirbę gamyboje stoti į bet kurią respublikos aukštąją mokyklą. Blaškėsi tarp trijų sričių: labai patiko geografija ir istorija, bet labiausiai biologija, kurią galop nusprendė studijuoti.

Mokslus 1981–1986 m. tęsė tuometinio Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto (dab. Vilniaus universitetas) Gamtos mokslų fakultete. Įgijo biologijos specialybės genetiko su selekcijos pagrindais specializaciją bei biologo, biologijos ir chemijos dėstytojo kvalifikaciją. Universitete 1986 m. apgynė diplominį darbą „Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos užteršimo poveikis pilkojo pelėno gamtiniam kintamumui“ (įvertintas labai gerai). Mokėsi 1984–1986 m. Vilniaus universiteto Visuomeninių profesijų fakultete ir įsigijo kraštotyros organizatoriaus visuomeninę specialybę. Studijų metais lankė du folklorinius ansamblius, tautinių dainų ir šokių ansamblį „Jaunimėlis“.

Po studijų kelis mėnesius dirbo [[Gamtininkų stotis|Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties]] metodininku. Po dvejų metų tarnybos armijoje nuo 1988 m. vasaros buvo paskirtas Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties direktoriumi, vykdė mokslinę tiriamąją veiklą, kaupė krašto pažinimo duomenų bazę, organizuodavo rajoninius renginius Žemės dienai paminėti, seminarus, konferencijas, Pasaulinę paukščių stebėjimo šventę, Tarptautinę gyvūnų globos dieną. Kai įstaiga buvo uždaryta, nuo 2010 m. rudens buvo pervestas į [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnaziją]]. Algirdui Vilkui 2015 m. suteikta biologijos mokytojo eksperto kvalifikacinė kategorija. Gimnazijoje dirbo 15 m., rinko informaciją apie įstaigos istoriją, buvusius mokinius ir mokytojus, tvarkė kraštotyrinę ekspoziciją.

== Kultūrinė ir kraštotyrinė veikla ==
Pedagogo, kraštotyrininko Algirdo Vilko iniciatyva 1986-09-29 [[Moksleivių namai|Mažeikių moksleivių namų]] Estetinio skyriaus patalpose buvo suburtas folkloro ansamblis, kurį iš pradžių lankė 11 asmenų. Pavadinimas [[Alksna|„Alksna“]] pasirinktas pagal [[Pikeliai|Pikelių]] apylinkėse buvusią nedidelę alksniais apaugusią kalvelę, nugramzdintą [[Varduva|Varduvos upės]] dugnan. Pirmosios dainos, pirmieji rateliai buvo iš Vilniaus universiteto „Romuvos“ kraštotyrininkų klubo ekspedicinės medžiagos, surinktos Ylakiuose. Folkloro ansamblio repeticijos būdavo darbingos, be ilgų diskusijų, sumanaus ir entuziastingo vadovo Algirdo Vilko aiškiai apgalvotos.

Laikydamiesi autentiškų liaudies tradicijų, alksniškiai 1988 m. pirmąkart ant [[Daubarių piliakalniai|Daubarių piliakalnio]] paminėjo Vėlines, Tirkšlių pušyne 1989 m. surengė Užgavėnes. Ansambliečiai 1989 m. Algirdo Vilko iniciatyva dalyvavo ekologiniame žygyje „Ventai – švarų vandenį!“ ir klojimo teatrų festivalyje Zastaučiuose. Įsimintiniausia alksniškiams istorijos data – folkloro ansamblių vakaras 1990 m. vasarą Vilniuje vykusioje dainų šventėje.[5] Kolektyvas daugiausia dėmesio skirdavo autentiškam žemaičių krašto folklorui. Mažeikiuose, garso režisieriaus [[Antanas Dargis|Antano Dargio]] muzikinėje studijoje [[Sekmadienis|„Sekmadienis“]], 2014 m. įrašyta kompaktinė plokštelė „Oi eisio eisio“. Programoje – žemaičių dainos, instrumentinė muzika, skaičiuotės ir pasakojimai. Jos sudarytojai – folkloro ansamblio vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas.

Bendradarbiaujant su Mažeikių muziejumi dalyvauta su bendraminčiais kraštotyros ekspedicijose po rajoną, aplankant [[Pikeliai|Pikelių]], [[Žemalė|Žemalės]], [[Židikai|Židikų]], [[Seda|Sedos]], [[Renavas|Renavo]] apylinkes, [[Tirkšliai|Tirkšlius]], [[Purpliai|Purplius]], [[Krakiai|Krakius]] ir kitas vietoves. Rinko ir užrašė viską: senus daiktus muziejui, smulkiąją tautosaką, dainas, ratelius, šokius, įvairią etnografinę medžiagą. Skubėjo viską užfiksuoti, kas galėjo labai greitai išnykti negrįžtamai.[9] Visus ansambliečius vienijo žemaitiškumas, žemaičių folkloro propagavimas ir siekis jį išsaugoti.

Kraštotyra domėjosi ir vidurinėje mokykloje, ir studijuodamas Vilniaus universitete, ten lankė kraštotyrininkų klubą „Romuva“, vykdavo į ekspedicijas įvairiuose Lietuvos regionuose. Ir studijuodamas, ir dirbdamas Mažeikiuose per atostogas daug laiko praleisdavo įvairiuose šalies muziejuose, archyvuose bei rankraštynuose, kopijuodamas ar fotografuodamas dokumentus. Algirdas Vilkas drauge su [[Gamtininkų stotis|Jaunųjų gamtininkų stoties]] darbuotojais nuo 1999-ųjų neporiniais metais organizuodavo rajonines moksleivių kraštotyrininkų konferencijas, 2003-aisiais buvo paruoštas Mažeikių rajono ugdymo įstaigų „Kraštotyrinių darbų katalogas 1997–2002 m.“ Daug metų rinko smulkiąją tautosaką, užrašinėjo vietovardžius, fiksavo nykstančius papročius ir tradicijas, fotografavo, kaupė informaciją apie gimtojo krašto vietoves, istorinius objektus, kultūros paveldą, iškilius asmenis, naudodamasis spaudos publikacijomis ir archyviniais šaltiniais. Aktyviai dalyvavo Europos paveldo dienose, kuriose vyko skirtingose [[Mažeikių rajonas|Mažeikių rajono]] vietose.

2001 m. buvo parengtas elektroninis Krakių enciklopedinis žodynas (internete nebeišlikęs). Medžiagą pradėjo rinkti nuo 1979 m. Enciklopediniame žodyne buvo daug informacijos apie Mažeikių rajono [[Krakiai|Krakių kaimą]] ir jo apylinkes: [[Naikiai|Naikius]], [[Miliai|Milius]] ir [[Maigai|Maigus]]. Aprašyta žmonių buitis ir joje naudoti daiktai, žemės ūkui padargai, įvairios paskirties pastatai, šventės, papročiai. Pateikta surinkta tautosaka, daug senųjų vietovardžių, nurodyta jų lokalizacija. Tekstai iliustruoti nuotraukomis. Žodyne buvo apie 230 biografijų, surinktų iš įvairių šaltinių. Buvo pateiktas visų panaudotų straipsnių alfabetinis sąrašas.[1] Kad būtų išsaugota surinkta informacija, 2002 m. buvo paruoštas 3 dalių įrištas aplankas „Krakiai (Mažeikių raj.). Enciklopedinis žodynas“.

Algirdas Vilkas įkūrė „Mediawiki“ technologija pagrįstą elektroninę [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopediją]] (MKE), kurios administratoriumi buvo iki mirties. Pirmasis tekstas buvo apie [[Venta|Ventos upę]], paskelbtas 2006 m. gruodžio 31 d. Tai buvo pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio regioninė elektroninė enciklopedija, kurioje sistemingai pateikiama informacija apie Mažeikių krašto gamtą, vietoves, įstaigas, kultūrą, sportą, praeitį ir dabartį, žmones ir jų pasiekimus. Siekė per 30 m. sukauptą informacinę medžiagą susisteminti pagal tematiką ir padaryti prieinamą visuomenei. Didelė dalis straipsnių iliustruota autoriaus nuotraukomis, darytomis keliaujant po Mažeikių rajoną. Išsami elektroninė enciklopedija buvo paruošta pagal Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties pilietinio ugdymo projektą.[10]

== Kita veikla ==
Algirdas Vilkas 1997–2012 m. vadovavo [[Mažeikių rajono mokytojų ekologų klubas|Mažeikių rajono mokytojų ekologų klubui]], nuo 2010 m. buvo specializuoto internetinio „Gyvosios gamtos enciklopedija“ projekto lietuvių kalba bendraautoris. Buvo didžiausio ir populiariausio atvirojo turinio tarptautinio interneto projekto „Laisvoji enciklopedija Vikipedija“ vienas iš administratorių, 2012 m. vienas iš enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui (ELIP) steigėjų[9], feisbuko socialinio tinklo viešos grupės „Šiaurės Žemaitijos genealogija (dounininkų kraštas)“ įkūrimo iniciatorius ir vienas iš administratorių 2019–2025 m.

Įvardijamas kaip vienas žymiausių Lietuvos arachnologų, sukūręs visoms Lietuvoje esančioms vorų rūšims lietuviškus pavadinimus, kuriuos patvirtino toponimikos komisija.[2] Sukūrė internetinę svetainę „Lietuvos vorai“. Buvo Lietuvos entomologų, teriologų ir Europos arachnologų draugijų narys, Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupės Mažeikiuose narys.

Algirdas Vilkas buvo švietimo entuziastas ir eruditas, seminarų ir konferencijų organizatorius, Mažeikių krašto istorijos, kultūros, paveldo ir gamtos puoselėtojas, kurio atlikti darbai turi išliekamąją vertę. Parašė daugiau nei šimtą publikacijų, išspausdintų Mažeikių rajono laikraščiuose, leidinyje „Žurnalas apie gamtą“, savaitraštyje „Žaliasis pasaulis“, žurnaluose „Žemaičių žemė“ ir „Mūsų gamta“, laikraščiuose „Tėvynės šviesa“, „Žemaičių kraštas“, „Dialogas“ ir „Šiaulių kraštas“.

== Apdovanojimai ==
* Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės konkurso „Naujasis knygnešys 2008“ laimėtojas už iniciatyvą, kuriant originalią internetinę enciklopediją apie Mažeikių kraštą.
* 2015 m. paskirta [[Mažeikių krašto kultūros premija|Mažeikių krašto kultūros premija]] už informacijos sklaidą apie rajono kultūros vertybes ir aktyvią kraštotyrinę veiklą.
* [[Mažeikių kultūros centras|Mažeikių kultūros centro]] inicijuotų apdovanojimų nominantas „Kultūros nešėjas 2019“.
* 2020 m. [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] muziejus ir jį puoselėjantis mokytojas, kraštotyrininkas apdovanotas Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos I laipsnio diplomu.
* 2026 m. suteiktas [[Mažeikių rajono garbės pilietis|Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio]] vardas (po mirties).

== Bibliografija ==
* Trumpas mokyklinis žaliųjų samanų (Bryopsida) apibūdintojas / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Vilnius, 1997. – 24 p.: iliustr.
* Raudonosios knygos vabzdžiai Mažeikių rajone. Žirgeliai. Vabalai. Drugiai / sudarytojai Algirdas Vilkas, Deividas Makavičius, Nomeda Velavičienė. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2008. – 22 p.: iliustr.
* Vorai. 2009 m. kalendorius / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2009. – 14 p.: iliustr.
<nowiki>*</nowiki> Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, – 65 p.: iliustr.
* Algirdas Vilkas. Mažeikių rajono išnykę ir nykstantys kaimai. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2019, – 174 p.: iliustr.
* Garsių akmeniškių giminės: Domas Šidlauskas, Augustinas Rušinas / sudarytojai Algirdas Vilkas, Kornelija Gureckaitė, Rita Ringienė. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2020. – 126 p.: iliustr.
* Algirdas Vilkas. Krakiams – 360: po seniūnaitijos kaimus. – Marijampolė: UAB „Piko valanda“, 2021. – 256 p.: iliustr.
* Pažinkime Lietuvos vorus / sudarytojai Algirdas Vilkas, Gintautas Steiblys. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2023, – 447 p.: iliustr.
* Maigai ir maigiškiai. Maigų kaimo istorija / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Vilnius, 2024. – 166 p.: iliustr.
* Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija: 100 įdomių faktų / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2025. – 238 p.: iliustr.

* Vilkas A., 1996: Lietuviškas vorų vardynas [Onomastics of Lithuanian Spiders]. - Lietuvos
entomologų darbai (Lietuvos entomologų draugijos 30-mečiui), 259–263. Vilnius.

* Vilkas A., 1992: The check-list of spiders (Arachnida, Araneae) of Lithuania. - New and Rare for Lithuania Insect Species. Records and Descriptions of 1992, 101–112. Vilnius.
Prieiga per internetą: https://entomologai.lt/lt/leidiniai/1-nrlis/21-volume-12-1992?download=7:nrlis-12as-tomas-1992m-pranesimai-ir-aprasymai
* Stonis J. R., Dapkus D., Auksoriūte A., Vilkas A., 2009: Žirgelių (Insecta, Odonata) taksonominis lietuviškų vardų sąrašas. - New and Rare for Lithuania Insect Species, vol. 21, 155 – 165. Vilnius.
Prieiga per internetą: https://entomologai.lt/lt/leidiniai/1-nrlis/27-volume-21-2009?download=97:vol-21-p-155-165-stonis-j-r-dapkus-d-auksoriute-a-vilkas-a-zirgeliu-insecta-odonata-taksonominis-lietuvisku-vardu-sarasas

* Vilkas A., 2009: New and rare for the Lithuanian fauna species of spiders registered in 2007-2009. - New and Rare for Lithuania Insect Species, vol. 21, 166 – 169. Vilnius.
Prieiga per internetą: https://entomologai.lt/lt/leidiniai/1-nrlis/27-volume-21-2009?download=98:vol-21-p-166-169-vilkas-a-a-new-and-rare-for-the-lithuanian-fauna-species-of-spiders-registered-in-2007-2009
* Stonis J.R., Remeikis A., Auksoriūtė A., Baužys D., Vilkas A., 2010: Sunorminti ir nauji Lietuvoje aptinkamų Straubliuočių būrio, Blakių pobūrio (Insecta: Hemiptera: Heteroptera) vabzdžių vardai. - Acta Zoologica Lituanica 20(3): 264–274. Vilnius.
Prieiga per internetą: https://www.researchgate.net/publication/254326951_Sunorminti_Ir_Nauji_Lietuvoje_Aptinkamu_Straubliuociu_Burio_Blakiu_Poburio_Insecta_Hemiptera_Heteroptera_Vabzdziu_Vardai#fullTextFileContent

{{reflist}}
* Marija Eidimtienė. Krakių enciklopedinis žodynas. Būdas žemaičių, 2004, gruodžio 22, priedas „Trečiadienio valanda“, p. 7–8.
* Feliksas Žemulis. Keistame vorų pasaulyje gausu paslapčių. Lietuvos žinios, 2008, gruodžio 9, p. 14–15.
* Neringa Mineikytė. Gamtininkas pelnė pripažinimą už sukurtą Mažeikių krašto enciklopediją. Santarvė, 2009, sausio 29, priedas „Ketvirtadienis plius“, p. 1, 3.
* Vaida Galdikė. Įteikta Krašto kultūros premija. Būdas žemaičių, 2015, birželio 9, p. 1, 4, 6.
* Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, p. 2, 4, 6.
* Gražina Veršinskienė. A. Vilkas: „Žmogaus gyvenimas yra didžiulis ratas“. Būdas žemaičių, 2019, kovo 25, p. 1, 7, 10.
* Neringa Švelnienė. Mažeikiuose pagerbti „Kultūros nešėjai 2019“. Santarvė, 2020, sausio 3, p. 1, 9.
* Neringa Švelnienė. Išleista unikali knyga apie nykstančius mūsų rajono kaimus. Santarvė, 2020, vasario 14, p. 9–10.
* Algirdas Vilkas: „Turime išlaikyti savo mentalitetą, santūrumą, baltiškąją prigimtį“. Santarvė, 2021, spalio 1, priedas „Bendruomenė ir kultūra“, p. 7–8.
* Janina Sribaliutė. Algirdo Vilko puoselėjamai Mažeikių krašto enciklopedijai – 15 metų. Santarvė, 2021, gruodžio 28, p. 5, 7.
* Vakaris Jočeris. Interviu su knygos „Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija. 100 įdomių faktų“ sudarytoju Algirdu Vilku. Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos laikraštis „Atošvaistė“. 2025, gegužės 30, p. 2. [https://rackauskas.lt/dokumentai/laikrastis%202021/2025_Atosvaiste_gegu%C5%BE%C4%97.pdf Prieiga per internetą].
* Algirdas Vilkas (1960–2025). Santarvė, 2025, rugpjūčio 12, p. 6.

[[Kategorija: Biografijos]]

Algirdas Vilkas

2026-05-06T06:24:03Z

Mazeikiu muziejus: /* Bibliografija */

[[File:Algirdas Vilkas LRT studijoje.jpg|thumb|right|Algirdas Vilkas LRT studijoje 2024 m.]]
[[File:Algirdas Vilkas.jpg|thumb|right|A. Vilkas su apdovanojimu Merkelio Račkausko gimnazijoje 2015 m.]]
'''VILKAS ALGIRDAS''' - (g. 1960 m. vasario 11 d., [[Naikiai]], Mažeikių r. – m. 2025 m. rugpjūčio 11 d., [[Krakiai]], palaidotas Viekšnių miesto naujosiose kapinėse) kraštotyrininkas, biologijos mokytojas ekspertas, folkloro kolektyvo „Alksna“ įkūrėjas ir vadovas, [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopedijos]] steigėjas.

== Biografija ==
Gimė paprastų valstiečių Agotos ir Alfonso Vilkų šeimoje Mažeikių rajone esančiame [[Naikiai|Naikių]] kaime. Algirdas buvo ketvirtasis vaikas, augo tarp trijų brolių ir trijų seserų. Naikiuose dvejus metus lankė pradinę mokyklą, kurioje mokytoja dirbo Aldona Jonuškienė. Dėl mažo mokinių skaičiaus 1969 m. birželį įstaiga buvo uždaryta (1–4 klasėse buvo tik 16 pradinukų). Dalis mokinių perėjo į Mažeikių 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. [[Merkelio Račkausko gimnazija]]), kita dalis lankė Krakių aštuonmetę mokyklą. Iš pradžių trečiaklasis Algirdas mokėsi Mažeikiuose, dalyvavo tuometiniame „spaliukų“ chore, kuriam vadovavo muzikos mokytojas [[Vytautas Urbonavičius]].[9] Po metų mokslus tęsė Mažeikių rajono Krakių aštuonmetėje mokykloje, kurią baigė 1975-aisiais (XIII laidos mokinių auklėtoja – matematikos mokytoja Jadvyga Macijauskaitė-Virkutienė). Nuo pat vaikystės domėjosi gimtojo krašto istorija, mėgo klausytis senesnių žmonių pasakojimų, liaudies dainų.

Mažeikių 2-ojoje vidurinėje mokykloje (dab. [[Gabijos gimnazija]]) mokėsi 1975–1978 m. Buvo septintosios laidos XIc klasės abiturientas. Vidurinėje mokykloje lankė kraštotyros būrelį (vadovas – lituanistas [[Antanas Poškus]]). Aktyviai dalyvavo jo veikloje, ruošė ir skaitė pranešimus, vyko į ekspedicijas. Nuo 1976 m. rajono spaudoje spausdintos pirmosios Algirdo Vilko parašytos informacinės žinutės ar straipsneliai. Už kraštotyrinę veiklą buvo suteiktas „Darbščiausiojo metraštininko“ vardas. 1977 m. buvo kraštotyros būrelio tarybos pirmininkas. Abiturientas 1978 m. paruošė išsamų darbą apie Naikių kaimo florą: apibūdino aukštesniuosius augalus ir sporinius induočius. Rinkdamas herbarinę medžiagą, 1972–1977 m. vasaromis skersai išilgai išvaikščiojo gimtojo Naikių kaimo teritoriją, surinko 717 augalų pavyzdžių, sudarė 464 rūšių sąrašą ir suskirstė į 78 šeimas, pagal abėcėlę parašė lietuviškų bei lotyniškų terminų rodyklę, susistemino informaciją.

Baigęs vidurinę mokyklą mokėsi Kretingos tarybiniame ūkyje-technikume. Studijas baigė 1981 m. raudonu diplomu ir įgijo augalų apsaugos agronomo specialybę. Algirdas Vilkas buvo vienas iš penkių absolventų, kurie turėjo teisę neatidirbę gamyboje stoti į bet kurią respublikos aukštąją mokyklą. Blaškėsi tarp trijų sričių: labai patiko geografija ir istorija, bet labiausiai biologija, kurią galop nusprendė studijuoti.

Mokslus 1981–1986 m. tęsė tuometinio Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto (dab. Vilniaus universitetas) Gamtos mokslų fakultete. Įgijo biologijos specialybės genetiko su selekcijos pagrindais specializaciją bei biologo, biologijos ir chemijos dėstytojo kvalifikaciją. Universitete 1986 m. apgynė diplominį darbą „Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos užteršimo poveikis pilkojo pelėno gamtiniam kintamumui“ (įvertintas labai gerai). Mokėsi 1984–1986 m. Vilniaus universiteto Visuomeninių profesijų fakultete ir įsigijo kraštotyros organizatoriaus visuomeninę specialybę. Studijų metais lankė du folklorinius ansamblius, tautinių dainų ir šokių ansamblį „Jaunimėlis“.

Po studijų kelis mėnesius dirbo [[Gamtininkų stotis|Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties]] metodininku. Po dvejų metų tarnybos armijoje nuo 1988 m. vasaros buvo paskirtas Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties direktoriumi, vykdė mokslinę tiriamąją veiklą, kaupė krašto pažinimo duomenų bazę, organizuodavo rajoninius renginius Žemės dienai paminėti, seminarus, konferencijas, Pasaulinę paukščių stebėjimo šventę, Tarptautinę gyvūnų globos dieną. Kai įstaiga buvo uždaryta, nuo 2010 m. rudens buvo pervestas į [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnaziją]]. Algirdui Vilkui 2015 m. suteikta biologijos mokytojo eksperto kvalifikacinė kategorija. Gimnazijoje dirbo 15 m., rinko informaciją apie įstaigos istoriją, buvusius mokinius ir mokytojus, tvarkė kraštotyrinę ekspoziciją.

== Kultūrinė ir kraštotyrinė veikla ==
Pedagogo, kraštotyrininko Algirdo Vilko iniciatyva 1986-09-29 [[Moksleivių namai|Mažeikių moksleivių namų]] Estetinio skyriaus patalpose buvo suburtas folkloro ansamblis, kurį iš pradžių lankė 11 asmenų. Pavadinimas [[Alksna|„Alksna“]] pasirinktas pagal [[Pikeliai|Pikelių]] apylinkėse buvusią nedidelę alksniais apaugusią kalvelę, nugramzdintą [[Varduva|Varduvos upės]] dugnan. Pirmosios dainos, pirmieji rateliai buvo iš Vilniaus universiteto „Romuvos“ kraštotyrininkų klubo ekspedicinės medžiagos, surinktos Ylakiuose. Folkloro ansamblio repeticijos būdavo darbingos, be ilgų diskusijų, sumanaus ir entuziastingo vadovo Algirdo Vilko aiškiai apgalvotos.

Laikydamiesi autentiškų liaudies tradicijų, alksniškiai 1988 m. pirmąkart ant [[Daubarių piliakalniai|Daubarių piliakalnio]] paminėjo Vėlines, Tirkšlių pušyne 1989 m. surengė Užgavėnes. Ansambliečiai 1989 m. Algirdo Vilko iniciatyva dalyvavo ekologiniame žygyje „Ventai – švarų vandenį!“ ir klojimo teatrų festivalyje Zastaučiuose. Įsimintiniausia alksniškiams istorijos data – folkloro ansamblių vakaras 1990 m. vasarą Vilniuje vykusioje dainų šventėje.[5] Kolektyvas daugiausia dėmesio skirdavo autentiškam žemaičių krašto folklorui. Mažeikiuose, garso režisieriaus [[Antanas Dargis|Antano Dargio]] muzikinėje studijoje [[Sekmadienis|„Sekmadienis“]], 2014 m. įrašyta kompaktinė plokštelė „Oi eisio eisio“. Programoje – žemaičių dainos, instrumentinė muzika, skaičiuotės ir pasakojimai. Jos sudarytojai – folkloro ansamblio vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas.

Bendradarbiaujant su Mažeikių muziejumi dalyvauta su bendraminčiais kraštotyros ekspedicijose po rajoną, aplankant [[Pikeliai|Pikelių]], [[Žemalė|Žemalės]], [[Židikai|Židikų]], [[Seda|Sedos]], [[Renavas|Renavo]] apylinkes, [[Tirkšliai|Tirkšlius]], [[Purpliai|Purplius]], [[Krakiai|Krakius]] ir kitas vietoves. Rinko ir užrašė viską: senus daiktus muziejui, smulkiąją tautosaką, dainas, ratelius, šokius, įvairią etnografinę medžiagą. Skubėjo viską užfiksuoti, kas galėjo labai greitai išnykti negrįžtamai.[9] Visus ansambliečius vienijo žemaitiškumas, žemaičių folkloro propagavimas ir siekis jį išsaugoti.

Kraštotyra domėjosi ir vidurinėje mokykloje, ir studijuodamas Vilniaus universitete, ten lankė kraštotyrininkų klubą „Romuva“, vykdavo į ekspedicijas įvairiuose Lietuvos regionuose. Ir studijuodamas, ir dirbdamas Mažeikiuose per atostogas daug laiko praleisdavo įvairiuose šalies muziejuose, archyvuose bei rankraštynuose, kopijuodamas ar fotografuodamas dokumentus. Algirdas Vilkas drauge su [[Gamtininkų stotis|Jaunųjų gamtininkų stoties]] darbuotojais nuo 1999-ųjų neporiniais metais organizuodavo rajonines moksleivių kraštotyrininkų konferencijas, 2003-aisiais buvo paruoštas Mažeikių rajono ugdymo įstaigų „Kraštotyrinių darbų katalogas 1997–2002 m.“ Daug metų rinko smulkiąją tautosaką, užrašinėjo vietovardžius, fiksavo nykstančius papročius ir tradicijas, fotografavo, kaupė informaciją apie gimtojo krašto vietoves, istorinius objektus, kultūros paveldą, iškilius asmenis, naudodamasis spaudos publikacijomis ir archyviniais šaltiniais. Aktyviai dalyvavo Europos paveldo dienose, kuriose vyko skirtingose [[Mažeikių rajonas|Mažeikių rajono]] vietose.

2001 m. buvo parengtas elektroninis Krakių enciklopedinis žodynas (internete nebeišlikęs). Medžiagą pradėjo rinkti nuo 1979 m. Enciklopediniame žodyne buvo daug informacijos apie Mažeikių rajono [[Krakiai|Krakių kaimą]] ir jo apylinkes: [[Naikiai|Naikius]], [[Miliai|Milius]] ir [[Maigai|Maigus]]. Aprašyta žmonių buitis ir joje naudoti daiktai, žemės ūkui padargai, įvairios paskirties pastatai, šventės, papročiai. Pateikta surinkta tautosaka, daug senųjų vietovardžių, nurodyta jų lokalizacija. Tekstai iliustruoti nuotraukomis. Žodyne buvo apie 230 biografijų, surinktų iš įvairių šaltinių. Buvo pateiktas visų panaudotų straipsnių alfabetinis sąrašas.[1] Kad būtų išsaugota surinkta informacija, 2002 m. buvo paruoštas 3 dalių įrištas aplankas „Krakiai (Mažeikių raj.). Enciklopedinis žodynas“.

Algirdas Vilkas įkūrė „Mediawiki“ technologija pagrįstą elektroninę [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopediją]] (MKE), kurios administratoriumi buvo iki mirties. Pirmasis tekstas buvo apie [[Venta|Ventos upę]], paskelbtas 2006 m. gruodžio 31 d. Tai buvo pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio regioninė elektroninė enciklopedija, kurioje sistemingai pateikiama informacija apie Mažeikių krašto gamtą, vietoves, įstaigas, kultūrą, sportą, praeitį ir dabartį, žmones ir jų pasiekimus. Siekė per 30 m. sukauptą informacinę medžiagą susisteminti pagal tematiką ir padaryti prieinamą visuomenei. Didelė dalis straipsnių iliustruota autoriaus nuotraukomis, darytomis keliaujant po Mažeikių rajoną. Išsami elektroninė enciklopedija buvo paruošta pagal Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties pilietinio ugdymo projektą.[10]

== Kita veikla ==
Algirdas Vilkas 1997–2012 m. vadovavo [[Mažeikių rajono mokytojų ekologų klubas|Mažeikių rajono mokytojų ekologų klubui]], nuo 2010 m. buvo specializuoto internetinio „Gyvosios gamtos enciklopedija“ projekto lietuvių kalba bendraautoris. Buvo didžiausio ir populiariausio atvirojo turinio tarptautinio interneto projekto „Laisvoji enciklopedija Vikipedija“ vienas iš administratorių, 2012 m. vienas iš enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui (ELIP) steigėjų[9], feisbuko socialinio tinklo viešos grupės „Šiaurės Žemaitijos genealogija (dounininkų kraštas)“ įkūrimo iniciatorius ir vienas iš administratorių 2019–2025 m.

Įvardijamas kaip vienas žymiausių Lietuvos arachnologų, sukūręs visoms Lietuvoje esančioms vorų rūšims lietuviškus pavadinimus, kuriuos patvirtino toponimikos komisija.[2] Sukūrė internetinę svetainę „Lietuvos vorai“. Buvo Lietuvos entomologų, teriologų ir Europos arachnologų draugijų narys, Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupės Mažeikiuose narys.

Algirdas Vilkas buvo švietimo entuziastas ir eruditas, seminarų ir konferencijų organizatorius, Mažeikių krašto istorijos, kultūros, paveldo ir gamtos puoselėtojas, kurio atlikti darbai turi išliekamąją vertę. Parašė daugiau nei šimtą publikacijų, išspausdintų Mažeikių rajono laikraščiuose, leidinyje „Žurnalas apie gamtą“, savaitraštyje „Žaliasis pasaulis“, žurnaluose „Žemaičių žemė“ ir „Mūsų gamta“, laikraščiuose „Tėvynės šviesa“, „Žemaičių kraštas“, „Dialogas“ ir „Šiaulių kraštas“.

== Apdovanojimai ==
* Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės konkurso „Naujasis knygnešys 2008“ laimėtojas už iniciatyvą, kuriant originalią internetinę enciklopediją apie Mažeikių kraštą.
* 2015 m. paskirta [[Mažeikių krašto kultūros premija|Mažeikių krašto kultūros premija]] už informacijos sklaidą apie rajono kultūros vertybes ir aktyvią kraštotyrinę veiklą.
* [[Mažeikių kultūros centras|Mažeikių kultūros centro]] inicijuotų apdovanojimų nominantas „Kultūros nešėjas 2019“.
* 2020 m. [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] muziejus ir jį puoselėjantis mokytojas, kraštotyrininkas apdovanotas Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos I laipsnio diplomu.
* 2026 m. suteiktas [[Mažeikių rajono garbės pilietis|Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio]] vardas (po mirties).

== Bibliografija ==
* Trumpas mokyklinis žaliųjų samanų (Bryopsida) apibūdintojas / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Vilnius, 1997. – 24 p.: iliustr.
* Raudonosios knygos vabzdžiai Mažeikių rajone. Žirgeliai. Vabalai. Drugiai / sudarytojai Algirdas Vilkas, Deividas Makavičius, Nomeda Velavičienė. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2008. – 22 p.: iliustr.
* Vorai. 2009 m. kalendorius / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2009. – 14 p.: iliustr.
[http://*%20Alksna.%2030%20metų%20kartu%20/%20sudarytojas%20Algirdas%20Vilkas.%20–%20KTU%20spaustuvė%20„Technologija“,%202016,%20–%2065%20p.:%20iliustr. * Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, – 65 p.: iliustr.]
* Algirdas Vilkas. Mažeikių rajono išnykę ir nykstantys kaimai. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2019, – 174 p.: iliustr.
* Garsių akmeniškių giminės: Domas Šidlauskas, Augustinas Rušinas / sudarytojai Algirdas Vilkas, Kornelija Gureckaitė, Rita Ringienė. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2020. – 126 p.: iliustr.
* Algirdas Vilkas. Krakiams – 360: po seniūnaitijos kaimus. – Marijampolė: UAB „Piko valanda“, 2021. – 256 p.: iliustr.
* Pažinkime Lietuvos vorus / sudarytojai Algirdas Vilkas, Gintautas Steiblys. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2023, – 447 p.: iliustr.
* Maigai ir maigiškiai. Maigų kaimo istorija / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Vilnius, 2024. – 166 p.: iliustr.
* Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija: 100 įdomių faktų / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2025. – 238 p.: iliustr.

* Vilkas A., 1996: Lietuviškas vorų vardynas [Onomastics of Lithuanian Spiders]. - Lietuvos
entomologų darbai (Lietuvos entomologų draugijos 30-mečiui), 259–263. Vilnius.

* Vilkas A., 1992: The check-list of spiders (Arachnida, Araneae) of Lithuania. - New and Rare for Lithuania Insect Species. Records and Descriptions of 1992, 101–112. Vilnius.
Prieiga per internetą: https://entomologai.lt/lt/leidiniai/1-nrlis/21-volume-12-1992?download=7:nrlis-12as-tomas-1992m-pranesimai-ir-aprasymai
* Stonis J. R., Dapkus D., Auksoriūte A., Vilkas A., 2009: Žirgelių (Insecta, Odonata) taksonominis lietuviškų vardų sąrašas. - New and Rare for Lithuania Insect Species, vol. 21, 155 – 165. Vilnius.
Prieiga per internetą: https://entomologai.lt/lt/leidiniai/1-nrlis/27-volume-21-2009?download=97:vol-21-p-155-165-stonis-j-r-dapkus-d-auksoriute-a-vilkas-a-zirgeliu-insecta-odonata-taksonominis-lietuvisku-vardu-sarasas

* Vilkas A., 2009: New and rare for the Lithuanian fauna species of spiders registered in 2007-2009. - New and Rare for Lithuania Insect Species, vol. 21, 166 – 169. Vilnius.
Prieiga per internetą: https://entomologai.lt/lt/leidiniai/1-nrlis/27-volume-21-2009?download=98:vol-21-p-166-169-vilkas-a-a-new-and-rare-for-the-lithuanian-fauna-species-of-spiders-registered-in-2007-2009
* Stonis J.R., Remeikis A., Auksoriūtė A., Baužys D., Vilkas A., 2010: Sunorminti ir nauji Lietuvoje aptinkamų Straubliuočių būrio, Blakių pobūrio (Insecta: Hemiptera: Heteroptera) vabzdžių vardai. - Acta Zoologica Lituanica 20(3): 264–274. Vilnius.
Prieiga per internetą: https://www.researchgate.net/publication/254326951_Sunorminti_Ir_Nauji_Lietuvoje_Aptinkamu_Straubliuociu_Burio_Blakiu_Poburio_Insecta_Hemiptera_Heteroptera_Vabzdziu_Vardai#fullTextFileContent

{{reflist}}
* Marija Eidimtienė. Krakių enciklopedinis žodynas. Būdas žemaičių, 2004, gruodžio 22, priedas „Trečiadienio valanda“, p. 7–8.
* Feliksas Žemulis. Keistame vorų pasaulyje gausu paslapčių. Lietuvos žinios, 2008, gruodžio 9, p. 14–15.
* Neringa Mineikytė. Gamtininkas pelnė pripažinimą už sukurtą Mažeikių krašto enciklopediją. Santarvė, 2009, sausio 29, priedas „Ketvirtadienis plius“, p. 1, 3.
* Vaida Galdikė. Įteikta Krašto kultūros premija. Būdas žemaičių, 2015, birželio 9, p. 1, 4, 6.
* Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, p. 2, 4, 6.
* Gražina Veršinskienė. A. Vilkas: „Žmogaus gyvenimas yra didžiulis ratas“. Būdas žemaičių, 2019, kovo 25, p. 1, 7, 10.
* Neringa Švelnienė. Mažeikiuose pagerbti „Kultūros nešėjai 2019“. Santarvė, 2020, sausio 3, p. 1, 9.
* Neringa Švelnienė. Išleista unikali knyga apie nykstančius mūsų rajono kaimus. Santarvė, 2020, vasario 14, p. 9–10.
* Algirdas Vilkas: „Turime išlaikyti savo mentalitetą, santūrumą, baltiškąją prigimtį“. Santarvė, 2021, spalio 1, priedas „Bendruomenė ir kultūra“, p. 7–8.
* Janina Sribaliutė. Algirdo Vilko puoselėjamai Mažeikių krašto enciklopedijai – 15 metų. Santarvė, 2021, gruodžio 28, p. 5, 7.
* Vakaris Jočeris. Interviu su knygos „Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija. 100 įdomių faktų“ sudarytoju Algirdu Vilku. Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos laikraštis „Atošvaistė“. 2025, gegužės 30, p. 2. [https://rackauskas.lt/dokumentai/laikrastis%202021/2025_Atosvaiste_gegu%C5%BE%C4%97.pdf Prieiga per internetą].
* Algirdas Vilkas (1960–2025). Santarvė, 2025, rugpjūčio 12, p. 6.

[[Kategorija: Biografijos]]

Algirdas Vilkas

2026-05-06T06:15:39Z

Mazeikiu muziejus: /* Bibliografija */

[[File:Algirdas Vilkas LRT studijoje.jpg|thumb|right|Algirdas Vilkas LRT studijoje 2024 m.]]
[[File:Algirdas Vilkas.jpg|thumb|right|A. Vilkas su apdovanojimu Merkelio Račkausko gimnazijoje 2015 m.]]
'''VILKAS ALGIRDAS''' - (g. 1960 m. vasario 11 d., [[Naikiai]], Mažeikių r. – m. 2025 m. rugpjūčio 11 d., [[Krakiai]], palaidotas Viekšnių miesto naujosiose kapinėse) kraštotyrininkas, biologijos mokytojas ekspertas, folkloro kolektyvo „Alksna“ įkūrėjas ir vadovas, [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopedijos]] steigėjas.

== Biografija ==
Gimė paprastų valstiečių Agotos ir Alfonso Vilkų šeimoje Mažeikių rajone esančiame [[Naikiai|Naikių]] kaime. Algirdas buvo ketvirtasis vaikas, augo tarp trijų brolių ir trijų seserų. Naikiuose dvejus metus lankė pradinę mokyklą, kurioje mokytoja dirbo Aldona Jonuškienė. Dėl mažo mokinių skaičiaus 1969 m. birželį įstaiga buvo uždaryta (1–4 klasėse buvo tik 16 pradinukų). Dalis mokinių perėjo į Mažeikių 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. [[Merkelio Račkausko gimnazija]]), kita dalis lankė Krakių aštuonmetę mokyklą. Iš pradžių trečiaklasis Algirdas mokėsi Mažeikiuose, dalyvavo tuometiniame „spaliukų“ chore, kuriam vadovavo muzikos mokytojas [[Vytautas Urbonavičius]].[9] Po metų mokslus tęsė Mažeikių rajono Krakių aštuonmetėje mokykloje, kurią baigė 1975-aisiais (XIII laidos mokinių auklėtoja – matematikos mokytoja Jadvyga Macijauskaitė-Virkutienė). Nuo pat vaikystės domėjosi gimtojo krašto istorija, mėgo klausytis senesnių žmonių pasakojimų, liaudies dainų.

Mažeikių 2-ojoje vidurinėje mokykloje (dab. [[Gabijos gimnazija]]) mokėsi 1975–1978 m. Buvo septintosios laidos XIc klasės abiturientas. Vidurinėje mokykloje lankė kraštotyros būrelį (vadovas – lituanistas [[Antanas Poškus]]). Aktyviai dalyvavo jo veikloje, ruošė ir skaitė pranešimus, vyko į ekspedicijas. Nuo 1976 m. rajono spaudoje spausdintos pirmosios Algirdo Vilko parašytos informacinės žinutės ar straipsneliai. Už kraštotyrinę veiklą buvo suteiktas „Darbščiausiojo metraštininko“ vardas. 1977 m. buvo kraštotyros būrelio tarybos pirmininkas. Abiturientas 1978 m. paruošė išsamų darbą apie Naikių kaimo florą: apibūdino aukštesniuosius augalus ir sporinius induočius. Rinkdamas herbarinę medžiagą, 1972–1977 m. vasaromis skersai išilgai išvaikščiojo gimtojo Naikių kaimo teritoriją, surinko 717 augalų pavyzdžių, sudarė 464 rūšių sąrašą ir suskirstė į 78 šeimas, pagal abėcėlę parašė lietuviškų bei lotyniškų terminų rodyklę, susistemino informaciją.

Baigęs vidurinę mokyklą mokėsi Kretingos tarybiniame ūkyje-technikume. Studijas baigė 1981 m. raudonu diplomu ir įgijo augalų apsaugos agronomo specialybę. Algirdas Vilkas buvo vienas iš penkių absolventų, kurie turėjo teisę neatidirbę gamyboje stoti į bet kurią respublikos aukštąją mokyklą. Blaškėsi tarp trijų sričių: labai patiko geografija ir istorija, bet labiausiai biologija, kurią galop nusprendė studijuoti.

Mokslus 1981–1986 m. tęsė tuometinio Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto (dab. Vilniaus universitetas) Gamtos mokslų fakultete. Įgijo biologijos specialybės genetiko su selekcijos pagrindais specializaciją bei biologo, biologijos ir chemijos dėstytojo kvalifikaciją. Universitete 1986 m. apgynė diplominį darbą „Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos užteršimo poveikis pilkojo pelėno gamtiniam kintamumui“ (įvertintas labai gerai). Mokėsi 1984–1986 m. Vilniaus universiteto Visuomeninių profesijų fakultete ir įsigijo kraštotyros organizatoriaus visuomeninę specialybę. Studijų metais lankė du folklorinius ansamblius, tautinių dainų ir šokių ansamblį „Jaunimėlis“.

Po studijų kelis mėnesius dirbo [[Gamtininkų stotis|Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties]] metodininku. Po dvejų metų tarnybos armijoje nuo 1988 m. vasaros buvo paskirtas Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties direktoriumi, vykdė mokslinę tiriamąją veiklą, kaupė krašto pažinimo duomenų bazę, organizuodavo rajoninius renginius Žemės dienai paminėti, seminarus, konferencijas, Pasaulinę paukščių stebėjimo šventę, Tarptautinę gyvūnų globos dieną. Kai įstaiga buvo uždaryta, nuo 2010 m. rudens buvo pervestas į [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnaziją]]. Algirdui Vilkui 2015 m. suteikta biologijos mokytojo eksperto kvalifikacinė kategorija. Gimnazijoje dirbo 15 m., rinko informaciją apie įstaigos istoriją, buvusius mokinius ir mokytojus, tvarkė kraštotyrinę ekspoziciją.

== Kultūrinė ir kraštotyrinė veikla ==
Pedagogo, kraštotyrininko Algirdo Vilko iniciatyva 1986-09-29 [[Moksleivių namai|Mažeikių moksleivių namų]] Estetinio skyriaus patalpose buvo suburtas folkloro ansamblis, kurį iš pradžių lankė 11 asmenų. Pavadinimas [[Alksna|„Alksna“]] pasirinktas pagal [[Pikeliai|Pikelių]] apylinkėse buvusią nedidelę alksniais apaugusią kalvelę, nugramzdintą [[Varduva|Varduvos upės]] dugnan. Pirmosios dainos, pirmieji rateliai buvo iš Vilniaus universiteto „Romuvos“ kraštotyrininkų klubo ekspedicinės medžiagos, surinktos Ylakiuose. Folkloro ansamblio repeticijos būdavo darbingos, be ilgų diskusijų, sumanaus ir entuziastingo vadovo Algirdo Vilko aiškiai apgalvotos.

Laikydamiesi autentiškų liaudies tradicijų, alksniškiai 1988 m. pirmąkart ant [[Daubarių piliakalniai|Daubarių piliakalnio]] paminėjo Vėlines, Tirkšlių pušyne 1989 m. surengė Užgavėnes. Ansambliečiai 1989 m. Algirdo Vilko iniciatyva dalyvavo ekologiniame žygyje „Ventai – švarų vandenį!“ ir klojimo teatrų festivalyje Zastaučiuose. Įsimintiniausia alksniškiams istorijos data – folkloro ansamblių vakaras 1990 m. vasarą Vilniuje vykusioje dainų šventėje.[5] Kolektyvas daugiausia dėmesio skirdavo autentiškam žemaičių krašto folklorui. Mažeikiuose, garso režisieriaus [[Antanas Dargis|Antano Dargio]] muzikinėje studijoje [[Sekmadienis|„Sekmadienis“]], 2014 m. įrašyta kompaktinė plokštelė „Oi eisio eisio“. Programoje – žemaičių dainos, instrumentinė muzika, skaičiuotės ir pasakojimai. Jos sudarytojai – folkloro ansamblio vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas.

Bendradarbiaujant su Mažeikių muziejumi dalyvauta su bendraminčiais kraštotyros ekspedicijose po rajoną, aplankant [[Pikeliai|Pikelių]], [[Žemalė|Žemalės]], [[Židikai|Židikų]], [[Seda|Sedos]], [[Renavas|Renavo]] apylinkes, [[Tirkšliai|Tirkšlius]], [[Purpliai|Purplius]], [[Krakiai|Krakius]] ir kitas vietoves. Rinko ir užrašė viską: senus daiktus muziejui, smulkiąją tautosaką, dainas, ratelius, šokius, įvairią etnografinę medžiagą. Skubėjo viską užfiksuoti, kas galėjo labai greitai išnykti negrįžtamai.[9] Visus ansambliečius vienijo žemaitiškumas, žemaičių folkloro propagavimas ir siekis jį išsaugoti.

Kraštotyra domėjosi ir vidurinėje mokykloje, ir studijuodamas Vilniaus universitete, ten lankė kraštotyrininkų klubą „Romuva“, vykdavo į ekspedicijas įvairiuose Lietuvos regionuose. Ir studijuodamas, ir dirbdamas Mažeikiuose per atostogas daug laiko praleisdavo įvairiuose šalies muziejuose, archyvuose bei rankraštynuose, kopijuodamas ar fotografuodamas dokumentus. Algirdas Vilkas drauge su [[Gamtininkų stotis|Jaunųjų gamtininkų stoties]] darbuotojais nuo 1999-ųjų neporiniais metais organizuodavo rajonines moksleivių kraštotyrininkų konferencijas, 2003-aisiais buvo paruoštas Mažeikių rajono ugdymo įstaigų „Kraštotyrinių darbų katalogas 1997–2002 m.“ Daug metų rinko smulkiąją tautosaką, užrašinėjo vietovardžius, fiksavo nykstančius papročius ir tradicijas, fotografavo, kaupė informaciją apie gimtojo krašto vietoves, istorinius objektus, kultūros paveldą, iškilius asmenis, naudodamasis spaudos publikacijomis ir archyviniais šaltiniais. Aktyviai dalyvavo Europos paveldo dienose, kuriose vyko skirtingose [[Mažeikių rajonas|Mažeikių rajono]] vietose.

2001 m. buvo parengtas elektroninis Krakių enciklopedinis žodynas (internete nebeišlikęs). Medžiagą pradėjo rinkti nuo 1979 m. Enciklopediniame žodyne buvo daug informacijos apie Mažeikių rajono [[Krakiai|Krakių kaimą]] ir jo apylinkes: [[Naikiai|Naikius]], [[Miliai|Milius]] ir [[Maigai|Maigus]]. Aprašyta žmonių buitis ir joje naudoti daiktai, žemės ūkui padargai, įvairios paskirties pastatai, šventės, papročiai. Pateikta surinkta tautosaka, daug senųjų vietovardžių, nurodyta jų lokalizacija. Tekstai iliustruoti nuotraukomis. Žodyne buvo apie 230 biografijų, surinktų iš įvairių šaltinių. Buvo pateiktas visų panaudotų straipsnių alfabetinis sąrašas.[1] Kad būtų išsaugota surinkta informacija, 2002 m. buvo paruoštas 3 dalių įrištas aplankas „Krakiai (Mažeikių raj.). Enciklopedinis žodynas“.

Algirdas Vilkas įkūrė „Mediawiki“ technologija pagrįstą elektroninę [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopediją]] (MKE), kurios administratoriumi buvo iki mirties. Pirmasis tekstas buvo apie [[Venta|Ventos upę]], paskelbtas 2006 m. gruodžio 31 d. Tai buvo pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio regioninė elektroninė enciklopedija, kurioje sistemingai pateikiama informacija apie Mažeikių krašto gamtą, vietoves, įstaigas, kultūrą, sportą, praeitį ir dabartį, žmones ir jų pasiekimus. Siekė per 30 m. sukauptą informacinę medžiagą susisteminti pagal tematiką ir padaryti prieinamą visuomenei. Didelė dalis straipsnių iliustruota autoriaus nuotraukomis, darytomis keliaujant po Mažeikių rajoną. Išsami elektroninė enciklopedija buvo paruošta pagal Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties pilietinio ugdymo projektą.[10]

== Kita veikla ==
Algirdas Vilkas 1997–2012 m. vadovavo [[Mažeikių rajono mokytojų ekologų klubas|Mažeikių rajono mokytojų ekologų klubui]], nuo 2010 m. buvo specializuoto internetinio „Gyvosios gamtos enciklopedija“ projekto lietuvių kalba bendraautoris. Buvo didžiausio ir populiariausio atvirojo turinio tarptautinio interneto projekto „Laisvoji enciklopedija Vikipedija“ vienas iš administratorių, 2012 m. vienas iš enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui (ELIP) steigėjų[9], feisbuko socialinio tinklo viešos grupės „Šiaurės Žemaitijos genealogija (dounininkų kraštas)“ įkūrimo iniciatorius ir vienas iš administratorių 2019–2025 m.

Įvardijamas kaip vienas žymiausių Lietuvos arachnologų, sukūręs visoms Lietuvoje esančioms vorų rūšims lietuviškus pavadinimus, kuriuos patvirtino toponimikos komisija.[2] Sukūrė internetinę svetainę „Lietuvos vorai“. Buvo Lietuvos entomologų, teriologų ir Europos arachnologų draugijų narys, Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupės Mažeikiuose narys.

Algirdas Vilkas buvo švietimo entuziastas ir eruditas, seminarų ir konferencijų organizatorius, Mažeikių krašto istorijos, kultūros, paveldo ir gamtos puoselėtojas, kurio atlikti darbai turi išliekamąją vertę. Parašė daugiau nei šimtą publikacijų, išspausdintų Mažeikių rajono laikraščiuose, leidinyje „Žurnalas apie gamtą“, savaitraštyje „Žaliasis pasaulis“, žurnaluose „Žemaičių žemė“ ir „Mūsų gamta“, laikraščiuose „Tėvynės šviesa“, „Žemaičių kraštas“, „Dialogas“ ir „Šiaulių kraštas“.

== Apdovanojimai ==
* Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės konkurso „Naujasis knygnešys 2008“ laimėtojas už iniciatyvą, kuriant originalią internetinę enciklopediją apie Mažeikių kraštą.
* 2015 m. paskirta [[Mažeikių krašto kultūros premija|Mažeikių krašto kultūros premija]] už informacijos sklaidą apie rajono kultūros vertybes ir aktyvią kraštotyrinę veiklą.
* [[Mažeikių kultūros centras|Mažeikių kultūros centro]] inicijuotų apdovanojimų nominantas „Kultūros nešėjas 2019“.
* 2020 m. [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] muziejus ir jį puoselėjantis mokytojas, kraštotyrininkas apdovanotas Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos I laipsnio diplomu.
* 2026 m. suteiktas [[Mažeikių rajono garbės pilietis|Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio]] vardas (po mirties).

== Bibliografija ==
* Trumpas mokyklinis žaliųjų samanų (Bryopsida) apibūdintojas / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Vilnius, 1997. – 24 p.: iliustr.
* Raudonosios knygos vabzdžiai Mažeikių rajone. Žirgeliai. Vabalai. Drugiai / sudarytojai Algirdas Vilkas, Deividas Makavičius, Nomeda Velavičienė. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2008. – 22 p.: iliustr.
* Vorai. 2009 m. kalendorius / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Mažeikiai: UAB „Spaudos tinklas“, 2009. – 14 p.: iliustr.
* Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, – 65 p.: iliustr.
* Algirdas Vilkas. Mažeikių rajono išnykę ir nykstantys kaimai. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2019, – 174 p.: iliustr.
* Garsių akmeniškių giminės: Domas Šidlauskas, Augustinas Rušinas / sudarytojai Algirdas Vilkas, Kornelija Gureckaitė, Rita Ringienė. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2020. – 126 p.: iliustr.
* Algirdas Vilkas. Krakiams – 360: po seniūnaitijos kaimus. – Marijampolė: UAB „Piko valanda“, 2021. – 256 p.: iliustr.
* Pažinkime Lietuvos vorus / sudarytojai Algirdas Vilkas, Gintautas Steiblys. – Kaunas: leidykla „Lututė“, 2023, – 447 p.: iliustr.
* Maigai ir maigiškiai. Maigų kaimo istorija / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Vilnius, 2024. – 166 p.: iliustr.
* Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija: 100 įdomių faktų / sudarytojas Algirdas Vilkas. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2025. – 238 p.: iliustr.

* Vilkas A., 1996: Lietuviškas vorų vardynas [Onomastics of Lithuanian Spiders]. - Lietuvos
entomologų darbai (Lietuvos entomologų draugijos 30-mečiui), 259–263. Vilnius.

* Vilkas A., 1992: The check-list of spiders (Arachnida, Araneae) of Lithuania. - New and Rare for Lithuania Insect Species. Records and Descriptions of 1992, 101–112. Vilnius.
Prieiga per internetą: https://entomologai.lt/lt/leidiniai/1-nrlis/21-volume-12-1992?download=7:nrlis-12as-tomas-1992m-pranesimai-ir-aprasymai
* Stonis J. R., Dapkus D., Auksoriūte A., Vilkas A., 2009: Žirgelių (Insecta, Odonata) taksonominis lietuviškų vardų sąrašas. - New and Rare for Lithuania Insect Species, vol. 21, 155 – 165. Vilnius.
Prieiga per internetą: https://entomologai.lt/lt/leidiniai/1-nrlis/27-volume-21-2009?download=97:vol-21-p-155-165-stonis-j-r-dapkus-d-auksoriute-a-vilkas-a-zirgeliu-insecta-odonata-taksonominis-lietuvisku-vardu-sarasas

* Vilkas A., 2009: New and rare for the Lithuanian fauna species of spiders registered in 2007-2009. - New and Rare for Lithuania Insect Species, vol. 21, 166 – 169. Vilnius.
Prieiga per internetą: https://entomologai.lt/lt/leidiniai/1-nrlis/27-volume-21-2009?download=98:vol-21-p-166-169-vilkas-a-a-new-and-rare-for-the-lithuanian-fauna-species-of-spiders-registered-in-2007-2009
* Stonis J.R., Remeikis A., Auksoriūtė A., Baužys D., Vilkas A., 2010: Sunorminti ir nauji Lietuvoje aptinkamų Straubliuočių būrio, Blakių pobūrio (Insecta: Hemiptera: Heteroptera) vabzdžių vardai. - Acta Zoologica Lituanica 20(3): 264–274. Vilnius.
Prieiga per internetą: https://www.researchgate.net/publication/254326951_Sunorminti_Ir_Nauji_Lietuvoje_Aptinkamu_Straubliuociu_Burio_Blakiu_Poburio_Insecta_Hemiptera_Heteroptera_Vabzdziu_Vardai#fullTextFileContent

{{reflist}}
* Marija Eidimtienė. Krakių enciklopedinis žodynas. Būdas žemaičių, 2004, gruodžio 22, priedas „Trečiadienio valanda“, p. 7–8.
* Feliksas Žemulis. Keistame vorų pasaulyje gausu paslapčių. Lietuvos žinios, 2008, gruodžio 9, p. 14–15.
* Neringa Mineikytė. Gamtininkas pelnė pripažinimą už sukurtą Mažeikių krašto enciklopediją. Santarvė, 2009, sausio 29, priedas „Ketvirtadienis plius“, p. 1, 3.
* Vaida Galdikė. Įteikta Krašto kultūros premija. Būdas žemaičių, 2015, birželio 9, p. 1, 4, 6.
* Alksna. 30 metų kartu / sudarytojas Algirdas Vilkas. – KTU spaustuvė „Technologija“, 2016, p. 2, 4, 6.
* Gražina Veršinskienė. A. Vilkas: „Žmogaus gyvenimas yra didžiulis ratas“. Būdas žemaičių, 2019, kovo 25, p. 1, 7, 10.
* Neringa Švelnienė. Mažeikiuose pagerbti „Kultūros nešėjai 2019“. Santarvė, 2020, sausio 3, p. 1, 9.
* Neringa Švelnienė. Išleista unikali knyga apie nykstančius mūsų rajono kaimus. Santarvė, 2020, vasario 14, p. 9–10.
* Algirdas Vilkas: „Turime išlaikyti savo mentalitetą, santūrumą, baltiškąją prigimtį“. Santarvė, 2021, spalio 1, priedas „Bendruomenė ir kultūra“, p. 7–8.
* Janina Sribaliutė. Algirdo Vilko puoselėjamai Mažeikių krašto enciklopedijai – 15 metų. Santarvė, 2021, gruodžio 28, p. 5, 7.
* Vakaris Jočeris. Interviu su knygos „Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija. 100 įdomių faktų“ sudarytoju Algirdu Vilku. Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos laikraštis „Atošvaistė“. 2025, gegužės 30, p. 2. [https://rackauskas.lt/dokumentai/laikrastis%202021/2025_Atosvaiste_gegu%C5%BE%C4%97.pdf Prieiga per internetą].
* Algirdas Vilkas (1960–2025). Santarvė, 2025, rugpjūčio 12, p. 6.

[[Kategorija: Biografijos]]

Aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus memorialinis muziejus

2026-04-22T06:11:35Z

Mazeikiu muziejus: /* Ekspozicija */

[[Vaizdas:A.Griskeviciaus muziejus.MKE.JPG|thumb|right|260px|Aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus memorialinis muziejus]]
[[Vaizdas:A.Griskeviciaus muziejus.lenta.MKE.JPG|thumb|right|260px|Muziejaus lenta]]
[[Vaizdas:Aviacijos muziejus.MKE.2007-09-29.jpg|thumb|right|260px|Ekspozicijų salė]]
[[Vaizdas:Aviacijos muziejus1.MKE.2007-09-29e.jpg|thumb|right|260px|Etnografinė ekspozicija]]
'''AVIACIJOS PRADININKO LIETUVOJE ALEKSANDRO GRIŠKEVIČIAUS MEMORIALINIS MUZIEJUS''', ''A. Griškevičiaus muziejus'', ''Viekšnių muziejus'', [[Mažeikių muziejus|Mažeikių muziejaus]] padalinys. Yra [[Viekšniai|Viekšniuose]], Akmenės g. 10. Vedėja Audronė Stankuvienė.

Įkurtas name, kuriame apie 1860-1863 m. gyveno aviacijos pradininkas Lietuvoje [[Griškevičius Aleksandras|Aleksandras Griškevičius]]. Šis namas po A. Griškevičiaus mirties atiteko dukrai Natalijai. Jai mirus (apie 1910 m.), namas ir sklypas atiteko felčeriui Butkui. Po pirmojo pasaulinio karo atvyko kitos dukters sūnus Mongirdas. Jis pasiūlė tą namą pirkti viekšniškiams. Nusipirko Diberis. Jam mirus, paveldėjo jo sūnus. Šį pirmomis karo dienomis sušaudė <ref>R. N. „Žemaičių garlėkio” autorius // Vienybė. - 1973. - Kovo [17].</ref>. Apie 1976 m. muziejaus patalpos restauruotos. Atidarytas 1981 m. gegužės mėn. <ref>Atidarytas muziejus // Vienybė. - 1981. - Birž. 2.</ref>. Muziejaus įkūrėjas ir vadovas - [[Gedvilas Algirdas|Algirdas Gedvilas]] (iki 1999-10-29), talkininkė, gidė - Apolonija (Polina) Sriubaitė (abu mirę). Muziejaus vadovė Danutė Končienė (nuo 2010 m.).

Muziejui metodinę paramą teikė Vilniaus universiteto Mokslinė biblioteka, Mokslų Akademijos Istorijos instituto mokslininkai. Padėjo aviacijos istorikas J. Balčiūnas, rašytojas - skulptorius J. Mačiuika, dailininkas grafikas A. Šakalys, Naujosios Akmenės aviacijos muziejaus sporto klubas ir kt.

Šalia didelių pastovių ekspozicijų muziejuje buvo rengiamos viekšniškiams aktualios parodos. Buvo surengta prieškario laikų Viekšnių fotografo [[Kinčinas Jonas|Jono Kinčino]] nuotraukų paroda. Taip pat šių dienų fotomenininkų viekšniškių Apolinaro Juodpusio, Vaclovo Kontučio nuotraukų parodos, kitų viekšniškių darbų parodos.

2013 m. atliktas remontas.

== Ekspozicija ==
Pirmus dvejus metus muziejuje buvo tik du skyriai - Aleksandro Griškevičiaus memorialinis ir etnografijos, tačiau intensyviai buvo ruošiamasi įkurti trečią skyrių - ekspoziciją, skirtą Biržiškų šeimai. Ekspozicija atidaryta 1989 metų balandžio mėnesį. Po poros metų parengta ekspozicija, skirta mokytojo keramiko Prano Brazdžiaus ir jo mokinių darbams. Kiek vėliau susidarė galimybė įrengti tautodailininko medžio drožėjo [[Rušinas Juozas|Juozo Rušino]] darbų ekspoziciją.

Aviacijos istorikas G. Ramoška padarė A. Griškevičiaus suprojektuoto „Žemaičio garlėkio” brėžinius, pagal kuriuos buvo pagamintas dabar muziejuje eksponuojamas garlėkio modelis <ref>Rozga L. Aviatorių dovana // Vienybė. - 1984. - Kovo 29.</ref>. Modelį pagamino Akmenės aviacijos sporto klubo inžinierius aviamodelininkas A. Mika <ref>Balčiūnas J. Pagarba aviacijos pradininkui // Vienybė. - 1984. - Birž. 14.</ref>. Vietos mokytojas pensininkas J. Butkus, kurio tėvai savo laiku gyveno A. Griškevičiaus name, išsaugojo vieną lenkų kalba išleistą A. Griškevičiaus knygą medicinine tema su jo autografu ir keleto eilučių teksto gabaliuką atskirame popieriaus lape <ref>Gedvilas A. Muziejaus penkmetis // Vienybė. - 1987. - Gruod. 29.</ref>. Be šių eksponatų, čia eksponuojami 1933 m. Atlantą perskridusio lėktuvo „Lituanika" modeliai, menininkų darbai, stenduose glaustai atsispindi aviacijos Lietuvoje raida, Akmenės aviacinio sporto klubo veikla.

Gretimame to paties namo kambaryje įrengta etnografinė ekspozicija, pasakojanti apie Viekšnių krašto žmonių buitį, papročius ir tradicijas XX a. pr. Čia sukaupta gausi seniai pagamintų namų apyvokos daiktų, buities įrankių, baldų ir drabužių kolekcija, didelis linų apdirbimo įrankių rinkinys. Šiame skyriuje saugomas ir iš Viekšnių krašto kilusios kraštotyrininkės [[Urbienė Amelija|Amelijos Urbienės]] darbų rinkinys.

Įrašytas į vietinės reikšmės istorijos paminklų sąrašą <ref>Vietinės reikšmės istorijos paminklų sąrašas // Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 51.</ref>. 2009 m. gruodžio 3 d. muziejus apvogtas. Vagys išnešė 140 sovietinių laikų aviacinių ženklų, įvairių medinių skulptūrų, dvidešimt senovinių lygintuvų, keturis laikrodžius, gramofoną, dūdą bei du archeologinius stendus. <ref>Vidas Stankus. Prastai saugomos kultūros vertybės sudomino vagis // Santarvė. - 2009. - Gruodžio 5. - Nr. 138. - P. 1, 3.</ref>.
''''''Edukaciniai užsiėmimai Lietuvos aviacijos pradininko A. Griškevičiaus muziejuje''''''Paryškinti tekstą'''
Muziejuje veikia kelios edukacinės-praktinės programos skirtos supažindinti lankytojus su aviacijos istorija, suteikti galimybę patiems pasigaminti aitvarą arba paprastą lėktuvėlio modelį. Išsamesnės informacijos rasite Mažeikių muziejaus puslapyje adresu: https://mazeikiumuziejus.lt/muziejaus-filialai/a-griskeviciaus-memorialinis-muziejus/
'''
{{reflist}}

* Gajutė Abelkienė. Paminėjo Lietuvos aviatorių sukaktis // Būdas žemaičių. - 2013. - Rugs. 6. - Nr. 68. - P. 9, 10.


== Nuorodos ==
* [http://muziejai.mch.mii.lt/Mazeikiai/AGriskeviciaus_muz.htm Aviacijos pradininko Aleksandro Griškevičiaus muziejus]
* [http://mpkelias.mch.mii.lt/MUZIEJAI/griskakmene.lt.htm Aviacijos pradininko Aleksandro Griškevičiaus muziejus]
* [http://www.travel.lt/turizmas/catalog/general.jsp?catId=&caseId=F16FD800FC0E11D89070746164617373&locId=E86447FEFC0D11D89070746164617373&inlanguage=lt Aviacijos pradininko A.Griškevičiaus muziejus]

[[Kategorija: Kultūra]]
[[Kategorija: Viekšniai]]

Viekšnių vaistinės muziejus

2026-04-22T05:52:21Z

Mazeikiu muziejus:

[[Vaizdas:Vieksniu vaistines muziejus2. MKE.JPG|thumb|right|210px|Viekšnių vaistinės muziejaus pastatas]]
[[Vaizdas:Vieksniu vaistines muziejus. MKE.jpg|thumb|right|210px|Farmacijos ekspozicija]]
[[Vaizdas:Vieksniu vaistines muziejus1.MKE.jpg|thumb|right|210px|XX a. pr. intelegento buto ekspozicija]]

'''VIEKŠNIŲ VAISTINĖS MUZIEJUS''', [[Mažeikių muziejus|Mažeikių muziejaus]] padalinys [[Viekšniai|Viekšnių]] mstl., Tilto g. 3. Tai vienintelis kaimiško tipo vaistinės muziejus Lietuvoje su išlikusiomis vaistininko gyvenamosiomis patalpomis. Muziejaus steigėjas – Mažeikių savivaldybė.

Muziejus įkurtas mediniame pastate (past. XVIII a. vid. rabino Abo Jofės), kurį 1859 m. nusipirko provizorius Teodoras fon Geldneris. Šiame pastate jis 1860 m. liepos 30 (17) d. atidarė miestelio vaistinę. 1883 m. iš jo [[Aleksandravičius Kazimieras|Kazimieras Aleksandravičius]] perpirko savo sūnėnui [[Aleksandravičius Vincentas|Vincentui Aleksandravičiui]]. Čia nuolat lankydavosi daktaras J. Biržiška bei kiti Viekšnių inteligentai. Paskutinis vaistinės savininkas [[Aleksandravičius Juozas|Juozas Aleksandravičius]] surinko daug senų farmacijos instrumentų, prietaisų bei įrangos. Šie eksponatai sudaro muziejaus ekspozicijos pagrindą. 1995 m. pastatas restauruotas, atidaryta nuolatinė vaistinės muziejaus ekspozicija.

Muziejuje veikia šios pagrindinės ekspozicijos: farmacijos, namų apyvokos daiktų ir XX a. pr. inteligento buto. Retesni eksponatai - žmogaus odos diržai, kurie seniau buvo naudojami žaizdoms bei votims gydyti, receptas, rašytas Simonui Daukantui nuo skaudulių ir kt. Muziejuje taip pat veikia vaistažolių sodo ekspozicija. Sode auginama keli šimtai rūšių vaistažolių, prieskoninių augalų, krūmų ir medžių.Yra ir retų , įRaudonąją knygą įrašytų augalų rūšių. Edukacinių užsiėmimų metu galima gauti daug informacijos apie augalų gydomąsias savybes.
Muziejuje vykdomi praktiniai -edukaciniai užsiėmimai , daugiau informacijos galima rasti https://mazeikiumuziejus.lt/muziejaus-filialai/vieksniu-pirmosios-vaistines-muziejus/

== Kiti straipsniai ==
[[Viekšnių vaistinė]]

== Nuorodos ==
*[http://www.oginski.lt/MUZIEJAI/vaistakmene.lt.htm Pirmosios Viekšnių vaistinės muziejus]
*[http://samogitia.mch.mii.lt/Zurnalas/2005_3_Mazeikiu_rajonas.htm#Viekšnių_vaistinės_muziejus Viekšnių vaistinės muziejus]
*[http://www.mazeikiai.lt/index.php?1330317050 Viekšnių pirmosios vaistinės muziejus]
*[http://www.muziejai.lt/mazeikiai/Vieksniu_vaistine.htm Viekšnių pirmosios vaistinės muziejus]
*[http://ei.libis.lt:8080/arc/2002-10-25/0/89e476b47dc097f04c3ad4cfdc9f2716 Lietuvos muziejai], Pirmosios Viekšnių vaistinės muziejus

[[Kategorija: Kultūra]]

Rašytojos Šatrijos Raganos memorialinis muziejus

2026-04-21T08:57:08Z

Mazeikiu muziejus: /* Ekspozicija */

[[Vaizdas:Satrijos Raganos muziejus.MKE.2006-09-09.jpg|thumb|right|260px|Rašytojos Šatrijos Raganos memorialinis muziejus]]
[[Vaizdas:Satrijos Raganos muziejus1.MKE.2008-05-28.jpg|thumb|right|260px|]]
[[Vaizdas:Satrijos Raganos muziejus.jpg|thumb|right|260px|Rašytojos Šatrijos Raganos muziejaus I aukšto ekspozicijos kambarys]]
[[Vaizdas:Satrijos Raganos muziejus.MKE.2008-05-28.jpg|thumb|right|260px|]]

'''RAŠYTOJOS ŠATRIJOS RAGANOS MEMORIALINIS MUZIEJUS''', [[Mažeikių muziejus|Mažeikių muziejaus]] padalinys, esantis [[Židikai|Židikuose]], Dariaus ir Girėno g. 2.

== Istorija ==
Rašytojos [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos]] sesuo Sofija Pečkauskaitė iki pat mirties saugojo rašytojos asmeninius daiktus, baldus, dokumentus. 1970 m. į [[Mažeikių muziejus|Mažeikių kraštotyros muziejų]] pateko apie 700 eksponatų. 1974 m. gruodžio 28 d., name, kurį buvo nusipirkusi rašytoja (Mažeikių g. 2), atidaryta memorialinė ekspozicija. Muziejus užėmė keturis kambarius (beveik pusę namo). Čia buvo eksponuojami būdingiausi rašytojos gyvenimo ir kūrybos laikotarpius atspindintys dokumentai, nuotraukos, rankraščiai, paveikslai, knygos, asmeniniai daiktai, rojalis ir kt. 1984 m. pavasarį šiame pastate kilo gaisras, eksponatai išvežti į Mažeikių muziejų. Tuometinė rajono valdžia nusprendė muziejų įkurdinti dabartiniame name (Dariaus ir Girėno g. 2), kurį padovanojo Mičiurino kolūkis. 1987 m. kovo 6 d., švenčiant rašytojos 110 gimimo metines, muziejus atidarytas. Vidutiniškai per metus muziejų aplanko apie 3000 žmonių, atvažiuoja 80 ekskursijų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio.

Nuo 2004 m. rudens, vyskupo J. Borutos iniciatyva, memorialinė ekspozicija įrengta ir Židikų klebonijoje, kambarėlyje, kuriame gyveno rašytoja M. Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana.

Muziejaus prižiūrėtojais dirbo: Filomena Juodikienė (1987-1991, 1995-1997 m.), Adelė Jankauskienė (1991-1992 m.), Jūratė Miliauskytė (1992-1995 m.), Vitalija Juškevičiūtė (1997-1998 m.), Ona Gabalienė (nuo 1998 m. rudens iki 2015m. Nuo 2015 metų prižiūrėtoja dirba ir ekskursijas veda Erika Skeivienė.

== Ekspozicija ==

Rašytojos Marijos Pečkauskaitės - Šatrijos Raganos memorialiniame muziejuje pirmo aukšto pirmame kambaryje supažindinama su dvarininkaitės vaikyste, jaunystės metais, rodomos jos šeimos narių ir draugų nuotraukos, dokumentai ir užrašais iš bitininkystės kursų Varšuvoje, išlikę autentiški daiktai.

Kita kambario dalis skirta studijų Šveicarijoje ir pedagoginės praktikos Marijampolės mergaičių progimnazijoje dokumentinei ekspozicijai. Po stiklu saugomas rašytojos Šatrijos Raganos laiško J. Tumui-Vaižgantui su autobiografiniais duomenimis nuorašas.

Antrame kambaryje - daiktai, liesti ir naudoti Marijos Pečkauskiatės, paskutinius penkiolika gyvenimo metų praleidusios Židikuose. Baldai ir instrumentas, puošęs klebonijos interjerą, rašomasis stalas, prie kurio sukurta garsioji apysaka „Sename dvare“, išverstos pedagogikos knygos. Ant sienų - paveikslai, kabėję rašytojos kambarėliuose vikarijoje. Šatrijos Raganos pomėgį keliauti nesunku atspėti iš lagaminų ir kitų kelioninių atributų. Židikuose garsėjusi ne tiek savo kūriniais, kiek begalinio gerumo širdimi ir altruizmu, rašytoja kiekvieną žmogų stengdavosi pavaišinti bent arbatos puodeliu. Stalo įrankiai, indai tarsi dar tebedvelkia tuo šiltumu ir nuoširdumu. Šalia vitrina su rašytojos asmeniniais daiktais ir kantraus susitaikymo su silpna sveikata palydovais: termometru, tabletėmis, medicininėmis priemonėmis. Visą gyvenimą akcentuotas Marijos Pečkauskaitės gilus tikėjimas Dievu kukliai parodomas keliomis maldaknygėmis, rožančiais, giesmynėliais, prie kojų - suolelis atsiklaupti. Atidesnis lankytojas pastebės ir jos surinktų gamtos keistenybių kolekciją, šalia kurios keletas knygų su autorių dedikacijomis, dovanoti suvenyrai.

Antrame muziejaus aukšte įkurtas atminties kambarys. Čia trumpai paminimi tie, kurie buvo šalia rašytojos. Artimiausi – sesuo Sofija Pečkauskaitė ir kunigas Kazimieras Bukontas; kolegė mokytoja - Janina Kairiukštytė-Tumėnienė; draugai - Pijus Bielskus ir seserys Martišauskaitės; buvę mokiniai - Gabrielė Sakelytė-Vaitkevičienė, Antanas Kazakauskas, Kazimiera Rubinaitė. Rašytojos pradėtus kultūros puoselėjimo darbus tęsė Klemensas Arlauskas ir Petras Spurgana. Jos širdies gailestingumo išgydytųjų vardu kalba Petronelė Andriekutė.

Kūrybos kambarėlyje - rašytojos leidybinio kelio, kuris prasidėjo Užvenčio dvaro alėjose ir atvedė į mažą kambarėlį Židikų klebonijoje, bendrakeleivių portretai ir nesibaigianti tėkmė knygų, spausdinamų iki šių dienų.

Pasitinkant 125-ąsias rašytojos gimimo metines, muziejaus ekspozicija atnaujinta ir praplėsta. Nuolat papildomas naujais leidiniais Šatrijos Raganos kūrybinis rinkinys, kaupiamos knygos apie pačią rašytoją.

Lankytojams pageidaujant, muziejaus prižiūrėtoja palydi prie rašytojos [[Židikų kapinės|kapo]] Židikuose ir įleis į [[Židikų koplyčia|koplyčią]].

EDUKACIJOS

Prieš penkerius metus muziejuje pristatyta edukacinių užsiėmimų programa ,,Karpymo tradicijų atgaivinimas''. Įvairiomis progomis muziejaus langai puošiami muziejininkės E. Skeivienės kurtais
karpiniais, popieriaus užuolaidomis ir kitais dekoratyviniais elementais.Ši veikla sulaukia didelio lankytojų susidomėjimo ir įkvėpė sukurti ir pristatyti naują edukacijų programą.
Išsamesnė informacija Mažeikių muziejaus puslapyje https://mazeikiumuziejus.lt/edukacija/etnografines-krypties-edukacijos/

== Šaltiniai ==

* Jūratė Miliauskytė. Paskutinieji Židikų istorijos dešimtmečiai: Muziejus. Kn. [[Židikai]]. - 2008. - 184 p. - P. 69 - 70. ISBN 978-9955-911-01-2.


== Nuorodos ==
* [http://www.muziejai.lt/Mazeikiai/satrijos_raganos_muz.htm Rašytojos Šatrijos Raganos memorialinis muziejus]
* [http://www.travel.lt/turizmas/catalog/general.jsp?catId=&caseId=E1F5BBEAFC0A11D89070746164617373&locId=87A34968FC0911D89070746164617373&inlanguage=lt Rašytojos Šatrijos Raganos memorialinis muziejus]
* [http://www.mazeikiai.lt/index.php?-1386121455 Šatrijos Raganos memorialinis muziejus]
* [http://www.oginski.lt/MUZIEJAI/Satrijos_Raganos_muziejus.lt.htm Šatrijos Raganos memorialinis muziejus]

[[Kategorija: Kultūra]]
[[Kategorija: Židikai]]
[[Kategorija: Šatrijos Ragana]]

Rašytojos Šatrijos Raganos memorialinis muziejus

2026-04-21T08:39:48Z

Mazeikiu muziejus: /* Istorija */

[[Vaizdas:Satrijos Raganos muziejus.MKE.2006-09-09.jpg|thumb|right|260px|Rašytojos Šatrijos Raganos memorialinis muziejus]]
[[Vaizdas:Satrijos Raganos muziejus1.MKE.2008-05-28.jpg|thumb|right|260px|]]
[[Vaizdas:Satrijos Raganos muziejus.jpg|thumb|right|260px|Rašytojos Šatrijos Raganos muziejaus I aukšto ekspozicijos kambarys]]
[[Vaizdas:Satrijos Raganos muziejus.MKE.2008-05-28.jpg|thumb|right|260px|]]

'''RAŠYTOJOS ŠATRIJOS RAGANOS MEMORIALINIS MUZIEJUS''', [[Mažeikių muziejus|Mažeikių muziejaus]] padalinys, esantis [[Židikai|Židikuose]], Dariaus ir Girėno g. 2.

== Istorija ==
Rašytojos [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos]] sesuo Sofija Pečkauskaitė iki pat mirties saugojo rašytojos asmeninius daiktus, baldus, dokumentus. 1970 m. į [[Mažeikių muziejus|Mažeikių kraštotyros muziejų]] pateko apie 700 eksponatų. 1974 m. gruodžio 28 d., name, kurį buvo nusipirkusi rašytoja (Mažeikių g. 2), atidaryta memorialinė ekspozicija. Muziejus užėmė keturis kambarius (beveik pusę namo). Čia buvo eksponuojami būdingiausi rašytojos gyvenimo ir kūrybos laikotarpius atspindintys dokumentai, nuotraukos, rankraščiai, paveikslai, knygos, asmeniniai daiktai, rojalis ir kt. 1984 m. pavasarį šiame pastate kilo gaisras, eksponatai išvežti į Mažeikių muziejų. Tuometinė rajono valdžia nusprendė muziejų įkurdinti dabartiniame name (Dariaus ir Girėno g. 2), kurį padovanojo Mičiurino kolūkis. 1987 m. kovo 6 d., švenčiant rašytojos 110 gimimo metines, muziejus atidarytas. Vidutiniškai per metus muziejų aplanko apie 3000 žmonių, atvažiuoja 80 ekskursijų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio.

Nuo 2004 m. rudens, vyskupo J. Borutos iniciatyva, memorialinė ekspozicija įrengta ir Židikų klebonijoje, kambarėlyje, kuriame gyveno rašytoja M. Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana.

Muziejaus prižiūrėtojais dirbo: Filomena Juodikienė (1987-1991, 1995-1997 m.), Adelė Jankauskienė (1991-1992 m.), Jūratė Miliauskytė (1992-1995 m.), Vitalija Juškevičiūtė (1997-1998 m.), Ona Gabalienė (nuo 1998 m. rudens iki 2015m. Nuo 2015 metų prižiūrėtoja dirba ir ekskursijas veda Erika Skeivienė.

== Ekspozicija ==

Rašytojos Marijos Pečkauskaitės - Šatrijos Raganos memorialiniame muziejuje pirmo aukšto pirmame kambaryje supažindinama su dvarininkaitės vaikyste, jaunystės metais, rodomos jos šeimos narių ir draugų nuotraukos, dokumentai ir užrašais iš bitininkystės kursų Varšuvoje, išlikę autentiški daiktai.

Kita kambario dalis skirta studijų Šveicarijoje ir pedagoginės praktikos Marijampolės mergaičių progimnazijoje dokumentinei ekspozicijai. Po stiklu saugomas rašytojos Šatrijos Raganos laiško J. Tumui-Vaižgantui su autobiografiniais duomenimis nuorašas.

Antrame kambaryje - daiktai, liesti ir naudoti Marijos Pečkauskiatės, paskutinius penkiolika gyvenimo metų praleidusios Židikuose. Baldai ir instrumentas, puošęs klebonijos interjerą, rašomasis stalas, prie kurio sukurta garsioji apysaka „Sename dvare“, išverstos pedagogikos knygos. Ant sienų - paveikslai, kabėję rašytojos kambarėliuose vikarijoje. Šatrijos Raganos pomėgį keliauti nesunku atspėti iš lagaminų ir kitų kelioninių atributų. Židikuose garsėjusi ne tiek savo kūriniais, kiek begalinio gerumo širdimi ir altruizmu, rašytoja kiekvieną žmogų stengdavosi pavaišinti bent arbatos puodeliu. Stalo įrankiai, indai tarsi dar tebedvelkia tuo šiltumu ir nuoširdumu. Šalia vitrina su rašytojos asmeniniais daiktais ir kantraus susitaikymo su silpna sveikata palydovais: termometru, tabletėmis, medicininėmis priemonėmis. Visą gyvenimą akcentuotas Marijos Pečkauskaitės gilus tikėjimas Dievu kukliai parodomas keliomis maldaknygėmis, rožančiais, giesmynėliais, prie kojų - suolelis atsiklaupti. Atidesnis lankytojas pastebės ir jos surinktų gamtos keistenybių kolekciją, šalia kurios keletas knygų su autorių dedikacijomis, dovanoti suvenyrai.

Antrame muziejaus aukšte įkurtas atminties kambarys. Čia trumpai paminimi tie, kurie buvo šalia rašytojos. Artimiausi – sesuo Sofija Pečkauskaitė ir kunigas Kazimieras Bukontas; kolegė mokytoja - Janina Kairiukštytė-Tumėnienė; draugai - Pijus Bielskus ir seserys Martišauskaitės; buvę mokiniai - Gabrielė Sakelytė-Vaitkevičienė, Antanas Kazakauskas, Kazimiera Rubinaitė. Rašytojos pradėtus kultūros puoselėjimo darbus tęsė Klemensas Arlauskas ir Petras Spurgana. Jos širdies gailestingumo išgydytųjų vardu kalba Petronelė Andriekutė.

Kūrybos kambarėlyje - rašytojos leidybinio kelio, kuris prasidėjo Užvenčio dvaro alėjose ir atvedė į mažą kambarėlį Židikų klebonijoje, bendrakeleivių portretai ir nesibaigianti tėkmė knygų, spausdinamų iki šių dienų.

Pasitinkant 125-ąsias rašytojos gimimo metines, muziejaus ekspozicija atnaujinta ir praplėsta. Nuolat papildomas naujais leidiniais Šatrijos Raganos kūrybinis rinkinys, kaupiamos knygos apie pačią rašytoją.

Lankytojams pageidaujant, muziejaus prižiūrėtoja palydi prie rašytojos [[Židikų kapinės|kapo]] Židikuose ir įleis į [[Židikų koplyčia|koplyčią]].

== Šaltiniai ==

* Jūratė Miliauskytė. Paskutinieji Židikų istorijos dešimtmečiai: Muziejus. Kn. [[Židikai]]. - 2008. - 184 p. - P. 69 - 70. ISBN 978-9955-911-01-2.


== Nuorodos ==
* [http://www.muziejai.lt/Mazeikiai/satrijos_raganos_muz.htm Rašytojos Šatrijos Raganos memorialinis muziejus]
* [http://www.travel.lt/turizmas/catalog/general.jsp?catId=&caseId=E1F5BBEAFC0A11D89070746164617373&locId=87A34968FC0911D89070746164617373&inlanguage=lt Rašytojos Šatrijos Raganos memorialinis muziejus]
* [http://www.mazeikiai.lt/index.php?-1386121455 Šatrijos Raganos memorialinis muziejus]
* [http://www.oginski.lt/MUZIEJAI/Satrijos_Raganos_muziejus.lt.htm Šatrijos Raganos memorialinis muziejus]

[[Kategorija: Kultūra]]
[[Kategorija: Židikai]]
[[Kategorija: Šatrijos Ragana]]