Mažeikių krašto enciklopedija - Naudotojo indėlis [lt]

Erdvė

2018-02-15T06:57:09Z

Kirbitaitis:

'''„ERDVĖ"''', Mažeikių literatų klubas. Klubo prezidentė Eglė Mažonienė. Įkurtas 2001-04-12. 11 narių (2009 m.).

Dalyvauja kasmetiniame festivalyje „Poetinis Druskininkų ruduo". Klubo narė rašytoja Sara Poisson ([[Čergelienė Rasa|Rasa Čergelienė]]) šiame festivalyje 2008 ir 2009 m. anoniminio eilėraščio konkursuose laimėjo trečiąją vietą. 2004 m. klubas išleido rajono literatų kūrybos almanachą „Gyva oda", tuometinė klubo viceprezidentė Rasa Čegelienė surengė savo fotografijų parodą „Šešėliai - giminės". 2009 m. klubas 300 egz. tiražu išleido akliesiems ir silpnaregiams skirtą kompaktinę garso plokštelę „Kelias tavo žingsnių tylai" su aktorės, 2008 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Rūtos Staliliūnaitės ir Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios klebono Zenono Degučio skaitomais eilėraščiais. 2009 m. vasarą dalyvavo Tarptautiniame skulptūrų ir tapytojų plenere „Mingė Lietuvos Venecija II", parodė spektaklį kaimo turizmo sodyboje.

Literatų klube yra teatro trupė (rež. Stanislovas Žebrauskas), 2008 m. parodžiusi visuomenei kamerinį spektaklį „Išgirsk mane".

Klubo prezidentais yra buvę Juozas Endriukaitis, Vilma Klimavičiūtė, Aleksandras Vismantas.

Klubas kiekvieno mėnesio antrąjį sekmadienį 16 val. rengdavo atviras visuomenei kūrybos popietes (kavinėje „AJ šokoladas", Laisvės g. 33).

== Klubo narių leidiniai ==
* Rasa Čergelienė. „Nelygybė", eilėraščiai, 1999 m.
* Laima Šimkuvienė. „Ach, tie rugiai", romanas, 2005 m.

== Šaltiniai ==

* Eidimtienė M. Kūrybinė šviesa ir šešėliai // Būdas žemaičių. - 2004. - Gruodžio 06.
* Mes esame. Sud. Eduardas Vaičiulis. - Mažeikiai. - 2009. - 88 p. - P. 45-46. ISBN 978-9955-911-15-9.


[[Kategorija: Visuomeninės organizacijos]]

Aura

2018-02-15T06:55:21Z

Kirbitaitis:

'''„AURA"''', Mažeikių krašto literatų ir menų mėgėjų sambūris. Įkurtas 2009 m. Turi apie 20 narių (2018 m.). Vadovė [[Janina Butnorienė]].

Klubo narė Liucija Strelčiūnaitė-Jagielienė (Kapėnų pagr. m-klos mokytoja metodininkė) 2009 m. išleido pirmąją kūrybos knygelę „Gyvenimas kitame krante", kurios anotaciją parašė Bronius Abrutis, laikraščio „Amerikos lietuvis" leidėjas ir redaktorius. 2009 m. Mažeikių krašto literatų sambūris „Aura“ parengė ir išleido poezijos ir prozos almanachą „Prisijaukinę Mūzą", skirtą Lietuvos vardo tūkstantmečiui pažymėti. Šiame leidinyje pristatomi 42 Mažeikių rajone gyvenantys ar anksčiau čia gyvenę kuriantys žmonės: pateikiamos jų nuotraukos, trumpos autobiografijos ir po keletą poezijos kūrinių arba prozos ištraukų. Knygos išleidimą rėmė Mažeikių rajono savivaldybė ir privatūs rėmėjai. Knygos pristatymas 2009-12-12 vyko Mažeikių rajono Savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Kita išleista klubo knyga - poezijos ir prozos rinktinė „Žiedlapių lietus".

2010 m. klubo narė Gitana Jazdauskienė išleido poezijos rinktinę „Deimanto šukės" ir ją iliustravo pačios darytomis fotografijomis. 2011 m. klubas surengė literatūrinę šventę „Išskleiskim minčių žolynus", kurioje pristatė 6 naujas knygas: 31 autoriaus kūrybos rinktinę „Minčių žolynai", Vlado Daukanto „Gyvenimo rate", Vidos Karevos „Žemė žiūri į dangų", Almos Krapauskienės „Tu su manim" ir Janinos Butnorienės pasakaites „Graži mūsų šeimynėlė" ir „Sveikink ir linkėk" su sentencijų priedu.

2012 m. klubas išleido naujas kūrybos rinktines „Spindulys nemiega", „Nutikimai Žemaitijoje", „Su gervėmis dainuojam rudenį", 2013 m. - „Kalbėk širdies balsu". Iki 2013 m. pab. klubas išleido aštuonias rinktines. Individualiai klubo autoriai yra išleidę apie šimtą savio kūrybos knygų: [[Janina Butnorienė]] - 20, [[Vladas Daukantas]] - 5, [[Alma Krapauskienė]] - 6 ir kt. 2013 m. prie klubo veiklos prisijungė menininkai. Atsirado muzika, dainos, karpiniai, fotomenas, tapyba, drožyba, lėlininkystė.

Klubas glaudžiasi prie Viešosios bibliotekos, dalyvauja įvairiose šventėse, kūrybinėse popietėse, paramos koncertuose.

== Svarbiausi renginiai ==
* '''2017''':
Žemaitijos poezijos pavasaris Pavirvytės dvare, Mažeikių raj., Viekšnių sen.; 
Išėjusių literatų atminties vakaras Mažeikių viešojoje bibliotekoje.

== Literatūra ==
* Neringa Bogužienė. Rajono literatai: išleisdami knygą atliekame misiją. - Santarvės priedas „Kultūra ir mes". - 2010. - Gruodžio 9. - Nr. 10. - P. 1, 4.
* Vytautas Malūkas. Mažeikių krašto literatai rinkosi į šventę // Santarvė. - 2011. - Balandžio 30. - Nr. 48. - P. 4.
* Janina Sučylienė. Bendraminčių klube - spalvingos asmenybės // Būdas žemaičių. - 2012. - Vasar. 24. - Nr. 16. - P. 7.
* Sambūris „Aura" apibendrino metų kūrybą // Santarvė. - 2013. - Gruod. 19. - Nr. 143. - P. 3.

[[Kategorija: Visuomeninės organizacijos]]

Alma Krapauskienė

2017-01-18T07:12:01Z

Kirbitaitis:

[[Vaizdas:Alma Krapauskiene.MKE.209-09-05.jpg|thumb|right|200px|Alma Krapauskienė]]
'''KRAPAUSKIENĖ ALMA''' (g. 1938 m. Pakalniškių k., Ignalinos raj.), pedagogė, tapytoja, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė (nuo 2004 m.).

Pabaigusi Tverečiaus vidurinę mokyklą, 1956 m. įstojo į Vilniaus universitetą, kur Gamtos fakultete įgijo geografijos mokytojos specialybę. Gavusi paskyrimą, 1961 m. atvyko į Mažeikių rajono [[Tirkšlių vidurinė mokykla|Tirkšlių vidurinę mokyklą]], kurioje 41 metus dėstė geografiją ir gamtos pažinimą. Tapo paveikslus, kuria eiles, mezga, siuvinėja, kūria grafikos darbus; darbuose atsispindi kaimo vaizdai. Yra nutapiusi visus namus, kuriuose gyveno. Išleido knygą „Gyvenimo vingiai" (2009 m.), kuri iliustruota savo grafikos darbais, 2010 m. - „Du kampeliai Lietuvoj", 2011 m. - „Tu su manimi"; abiejų pastarųjų knygų viršeliuose autorės darbai, 2013 m. - eilėračių knygą „Fantazijų pasaulis". Iki 2016 m. išleido 7 eilėraščių knygas. Yra dalyvavusi parodose Tirkšliuose, Plungėje, Vilniuje, Telšiuose, Joniškyje, Mažeikiuose.

2016 m. kovo 8 d. įteikta rašytojos [[Rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premija|Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premija]].

== Šaltiniai ==

* Vilma Klimavičiūtė. Žemaitijoje surado nesurandamą ryšį su žeme // Būdas žemaičių. - 2005. - Sausio 12. - P. 2.
* Birutė Steponavičienė. Visa sudėta į eiles // Būdas žemaičių. - 2011. - Rugs. 30. - Nr. 75.
* Prisijaukinę Mūzą. Poezijos ir prozos antologija. Sud. J. Butnorienė. - Mažeikiai. - 2009. - 140 p. - P. 10-12, 134. ISBN 978-9955-911-14-2.
* Janina Sribaliutė. Alma Krapauskienė: „Nekeikiu likimo - dėkinga esu" // Santarvė. - 2013. - Spal. 10. - Nr. 114.
* Vytautas Malūkas. Pedagogę ir tautodailininkę Žemaitijoje sulaikė geri žmonės // Santarvė. - 2016.- Kov. 8. - Nr. 27. - P. 1-2.

[[Vaizdas:Alma Krapauskiene.darbai.MKE.2009-09-05.jpg|thumb|left|200px|Almos Krapauskienės tapybos darbai]]

[[Kategorija: Dailininkai]]

Rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premija

2017-01-18T07:11:16Z

Kirbitaitis:

'''RAŠYTOJOS MARIJOS PEČKAUSKAITĖS-ŠATRIJOS RAGANOS PREMIJA''' – Mažeikių rajono savivaldybės skiriamas apdovanojimas Mažeikių rajono kultūros, meno, švietimo veikėjams, literatams, visuomenininkams, pradėtas teikti 1998 m. rašytojos 120 gimimo metinių proga. Premija skiriama už rašytojos [[Marija Pečkauskaitė|M. Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos]] atminimo puoselėjimą, labdaringos, altruistinės veiklos tęsimą, aktyvų dalyvavimą rajono bendruomenės kultūrinėje veikloje, literatūrinius pasiekimus, šviečiamąją veiklą.

Rašytojos M. Pečkauskaitės – Šatrijos Raganos premijos dydis – 1000 eurų. Premija įteikiama kasmet kovo mėnesio pirmąją savaitę, minint rašytojos gimimo (1877-03-08) sukaktį.

[[Vaizdas:Satrijos Raganos premija.MKE.2011-03-09.jpg|thumb|right|260px|Rašytojos Marijos Pečkauskaitės - Šatrijos Raganos premijos įteikimas Sniegenai Chriščinavičienei 2011 m. kovo 9 d. Premiją įteikia rajono mero pavaduotojas [[Norkus Rimantas|Rimantas Norkus]] ir kultūros skyriaus vedėja Angelė Rupkutė]]
[[Vaizdas:Premijos laureatai.MKE.2011-03-09.jpg|thumb|right|260px|Rašytojos Marijos Pečkauskaitės - Šatrijos Raganos premijos laureatai: [[Jonauskienė Aldona|Aldona Jonauskienė]], [[Januška Martynas|Martynas Januška]], [[Undžienė Dangira|Dangira Undžienė]], [[Skabickienė Laima|Laima Skabickienė]], [[Valantytė Regina|Regina Valantytė]], [[Jurgelienė Svetlana|Svetlana Jurgelienė]] ir [[Chriščinavičienė Sniegena|Sniegena Chriščinavičienė]]]]

Premija paskirta šiems asmenims:
* 1997 m. [[Juodikienė Filomena|Filomena Juodikienė]], buvusi lietuvių kalbos mokytoja, ilgus metus dirbusi Židikų Šatrijos Raganos muziejuje, pirmoji pradėjusi rinkti medžiagą apie rašytoją.
* 1998 m. [[Januška Martynas|Martynas Januška]], [[Merkelio Račkausko gimnazija|M. Račkausko gimnazijos]] mokytojas.
* 2000 m. [[Skabickienė Laima|Laima Skabickienė]], M. Račkausko gimnazijos mokytoja.
* 2001 m. [[Valantytė Regina|Regina Valantytė]], [[Židikų biblioteka|Židikų bibliotekos]] bibliotekininkė.
* 2002 m. [[Cholodinskienė Adelė|Adelė Cholodinskienė]], [[Mažeikių muziejus|muziejaus]] direktorė.
* 2003 m. [[Jonauskienė Aldona|Aldona Jonauskienė]], Viešosios bibliotekos direktorė.
* 2004 m. [[Širvinskienė Rima|Rima Širvinskienė]], Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės mokyklos direktorė.
* 2005 m. [[Šviesaitė Sofija|Sofija Šviesaitė]], poetė.
* 2006 m. [[Miliauskytė Jūratė|Jūratė Miliauskytė]], muziejininkė.
* 2007 m. [[Undžienė Dangira|Dangira Undžienė]], Viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja.
* 2008 m. [[Valatkevičienė Stanislava|Stanislava Valatkevičienė]], [[Židikų seniūnija|Židikų seniūnijos]] seniūnė.
* 2009 m. [[Auryla Paulius|Paulius Auryla]], Telšių krašto ateitininkų vadas, katechetas, Viekšnių bendruomenės narys, Mažeikių rajono savivaldybės narys.
* 2010 m. [[Jurgelienė Svetlana|Svetlana Jurgelienė]], [[Židikų kultūros centras|Židikų kultūros centro]] direktorė.
* 2011 m. [[Chriščinavičienė Sniegena|Sniegena Chriščinavičienė]], [[Viekšnių biblioteka|Viekšnių bibliotekos]] bibliotekininkė, tautodailininkė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė (nuo 1999 m.), viekšniškių menininkų klubo „Spalvarnis" narė.
* 2012 m. [[Marcinkevičienė Ona Irena|Ona Irena Marcinkevičienė]], bendrovės „Verslo sala“ direktorė.
* 2013 m. [[Viesulienė Bronislava|Bronislava Viesulienė]], [[Caritas|Mažeikių „Caritas“]] vadovė.
* 2014 m. [[Bronislovas Kerys]], bibliotekininkas, kraštotyrininkas.
* 2015 m. [[Gražina Vainutienė]], Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos mokytojos metodininkė, Sedos kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė, vaikų folkloro ansamblių „Rėmoliokaa“ ir „Cyroliokaa“ vadovė.
* 2016 m. [[Alma Krapauskienė]], tautodailininkė, eilių autorė, Tirkšlių vidurinės mokyklos geografijos mokytoja.

[[Kategorija: Kultūra]]
[[Kategorija: Šatrijos Ragana]]

Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija

2017-01-18T07:10:31Z

Kirbitaitis: /* Nuorodos */

{{Mokykla|
foto = Zidiku mokykla.jpg|
size = |
pavad = {{PAGENAME}}|
adresas = [[Židikai]], Dariaus ir S. Girėno g. 14|
telfaxas = 8-443-43246/8-443-43092|
tinklapis = http://zidikumokykla.w3.lt|
direktorius = [[Širvinskienė Rima|Rima Širvinskienė]] (nuo 1993 m.)|
mokiniuskaicius = 167 (2015 m.) 240 (2008/2009 m.m.)|
mokytojuskaicius = 34|
klkompl = 14 (2008/2009 m.m.)|
|}}
[[Vaizdas:Zidiku prad. m-klos pazymejimas 1931 m..jpg|thumb|right|260px|Židikų pradžios mokyklos pažymėjimas, 1931 m.]]
[[Vaizdas:Zidiku prad. m-kla.jpg|thumb|right|260px|Židikų Marijos Pečkauskaitės v. pradžios mokyklos pažymėjimas, 1940 m.]]
'''ŽIDIKŲ MARIJOS PEČKAUSKAITĖS GIMNAZIJA''' (nuo 2015-02-13; iki tolol - Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla) yra [[Židikai|Židikų]] miestelyje. Tai seniausia rajono mokykla.

== Istorija ==

Pirmoji mokykla Židikuose įkurta 1865 m. apie ją žinių išlikę labai mažai. 1912-1913 m. mokykloje buvo dėstoma rusų kalba. Per savaitę du kartus į mokyklą ateidavo kunigas ir dėstė tikybą lietuviškai. Kaizerinės Vokietijos okupacijos laikotarpiu mokykla buvo uždaryta. Ji atkurta tik 1918 m.

1915-1930 m. Židikuose gyvenusi rašytoja [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marija Pečkauskaitė]] taip pat mokė vaikus, ji įkūrė slaptą mokyklelę, pirmąją Židikų apylinkėse kurioje buvo mokoma lietuviu kalba.

1918 m. sausio 5 d. Židikuose pradėjo veikti pradžios mokykla<ref>Mūsų mokyklos. Židikai // Lietuvos aidas. - 1918. - Saus. 12. - Nr. 6. - P. 3.</ref>. Į ją mokyti buvo paskirtas energingas, jaunas mokytojas Klemensas Juodka. 1927 m. mokykloje dirbo mokytojos Juzė Pučkorienė (atleista 1927-08-01), Jonas Vaitkevičius (1927-08-01 - 1927-09-01, ėjo vedėjo pareigas), nuo 1927-09-01 mokyklos vedėju paskirtas Vincentas Gustaitis, o mokytoja - Sofija Bertulytė<ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 7. - P. 703.</ref>, <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 814.</ref>. Kristutytė, Bertulytė, Minašievaitė. Pirmąja mokyklos vedėja buvo paskirta mokytoja Ripalytė. Mokykla jau buvo perkelta į medinį pastatą valsčiaus kieme. 1927 m. mokykla buvo dviejų komplektų. Mokiniai mokyklą lankė nepastoviai.1928 m. buvo atidarytas trečias komplektas ir paskirtas dar vienas mokytojas - J. Gudynas.

1932 m. prie židikų pradinės mokyklos buvo priskirtas žydų tautybės komplektas. V ir VI skyrius lankė ir žydai. Žinoma, kad lietuviai ir žydai tarpusavyje gerai sugyveno. Mokykloje buvo dėstoma lietuvių kalba, aritmetika, geografija, gamta, fizika, chemija, kūno kultūra ir kiti. Per dieną būdavo penkios pamokos. Jos prasidėdavo 9 valandą.

Po II Pasaulinio karo ir sovietinės okupacijos, Židikų mokykla nedirbo keletą metų. 1945 m. sausio mėnesį darbas vėl prasidėjo. Mokytojos V. Gerulskytė ir L. Labanauskienė dirbo ūkininko Olšausko ūkyje, o mokytoja E. Strikaitienė Petraičiuose. Mokinių skaičius buvo nedidelis.

1945 m. židikiškiai nusprendė įsteigti progimnaziją, bet tam nebuvo patalpų, tad nutarta progimnaziją atidaryti Sugaudžiuose. 1945 m. rugsėjo pirmąją prasidėjo pirmieji progimnazijos mokslo metai.

1948 m. progimnazija buvo performuota į septynmetę mokyklą. Vyresnės klasės mokėsi Sugaudžiuose, o pradinės - Židikuose. 1950 m. panaikinus Židikų valsčių, šio patalpas atidavė mokyklai. Visos klasės iš Sugaudžių buvo perkeltos į Židikus.

1951 m. pavasarį septynmetė mokykla išleido paskutinę laidą, o jau 1951 m. rudenį mokykla tapo vidurine. 1955 m. Židikų vidurinė mokykla išleido pirmąją laidą. 1965 m. mokykla persikėlė į naują pastatą, prie kurio 1974 m. pastatytas bendrabutis. 1989-1125 mokyklai gražintas Marijos Pečkauskaitės vardas.

2007 m. mokykloje, laimėjus projektą, buvo atliktas kapitalinis remontas - sudėti nauji, plastikiniai langai, apšiltintas stogas. Iš viso darbams prireikė apie 711 tūkst. litų. 2009 m. mokykloje atidengtas skulptoriaus Osvaldo Neniškio sukurtas rašytojos biustas, kurį pašventino vienas iš renginio globėjų, Telšių vyskupas Jonas Boruta.

2009 m. gruodžio 21 d. mokykloje lankėsi Europos parlamento narys, Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Nepriklausomybės atstatymo akto signataras, profesorius Vytautas Landsbergis. 2011 m. mokykla buvo pripažinta konkurso „Saugiausia mokykla" nugalėtoja.

Mokykloje veikė folklorinis kolektyvas [[Žemaitukai|„Žemaitukai"]] (vad. Saulė Ragulienė).

2015 m. vasario 13 d. mokyklai suteiktas gimnazijos statusas, o kovo 6 d. vyko gimnazijos inauguracijos iškilmės, kuriose dalyvavo Savivaldybės meras Antanas Tenys ir mero pavaduotoja Sigutė Bernotienė, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Šiurys ir Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos viceministrė Genoveita Krasauskienė, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė, kiti garbūs svečiai. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, kur vyskupas augziliaras Genadijus Linas Vodopjanovas pašventino naują gimnazijos vėliavą. Po sveikinimų ant švietimo įstaigos sienos atidengta nauja – Marijos Pečkauskaitės gimnaziją – žyminti lenta.

== Bendradarbiavimas su kitomis mokyklomis ==

===INTERREG IIIA===

2006 m. rugsėjo 29 d. vyko Židikų ir Vainodės (Latvija) vidurinių mokyklų mokytojų ir mokinių konferencija „Šalių istorija, kultūrinis paveldas“. Šios konferencijos pagrindiniai tikslai buvo pažinti abiejų šalių kutlūras, tradicijas, papročius. Taip pat virtualioje erdvėje pakeliauti po žymesnes Lietuvos ir Latvijos vietas. Ši konferencija vyko Vainodės vidurinėje mokykloje.

Konferencijos metu Židikų mokyklos atstovai truputį pramoko latviškai, o latvių mokiniai lietuviškai. Po pamokėlių vyko abiejų mokyklų etnobūrelių pasirodymai bei rudens gėrybių mugė. Po skanių pietų vyko sportinės varžybos, kuriose pralaimėjusių nebuvo - visi dalyvavę sportininkai buvo apdovanoti.

*Konferencijos darbotvarkė:
**Šalių pristatymas
**Kalbos pamokėlės
**Etnokultūros popietė
**Rudens gėrybių mugė
**Sportinės varžybos tarp židikiškių ir Vainodės moksleivių

== Projektai, kuriose dalyvauja mokykla ==

Židikų mokykla aktyviai dalyvauja projektuose „Pavasario diena Europoje“, „Drąsinkime ateitį“, „Lietuvių ir latvių kalbų pamokų ciklas pasienio regionuose“, „Ką mena Židikų senoliai“. Mokykla kiekvieną vasarą organizuoja vasaros stovyklą „Atgaja“ (2013 m. surengta jau šešioliktą vasarą).

== Mokiniai ==

Židikų M. Pečkauskaitės vidurinę mokyklą yra baigę Kazimieras Barkauskas (Kretingos miesto ligoninės chirurgas), Ričardas Grušas (Mažeikių muzikos mokyklos direktorius), Gediminas Januška (Fudji įmonės bendrasavininkis), Laima Liukinevičienė (ŠU docentė), [[Pocevičienė Laimutė|Laima Pocevičienė]] (Telšių "Žemaitės" teatro režisierė), Klemas Inta (politinis bei visuomenės veikėjas), Laimonas Inis (rašytojas) ir daugelis kitų.

2006 m. balandžio mėn. Karolina Brazdauskytė tapo tarptautinio piešinių konkurso, vykusio Vengrijoje, laureate.

===Mokyklos geriausieji===

*''Baigė mokyklą aukso medaliu'':
**Leonardas Lenkauskas (1956 m.)
**Rasa Sidabraitė (1978 m.)
**Evelina Andiuškaitė (1991 m.)

*''Baigė mokyklą sidabro medaliu'':
**Martina Rozgaitė (1960 m.)
**Edvardas Užkuras (1963 m.)
**Zuzana Butnoriūtė (1964 m.)
**Zina Krakytė (1986 m.)
**Regina Uikytė (1986 m.)
**Kęstutis Olšauskis (1986 m.)
**Alfonsas Norkus (1989 m.)
**Rasa Gabalytė (1991 m.)

*''Baigė mokyklą su pagyrimu'':
**Vilma Limantaitė (1995 m.)
**Aurimas Širvinskas (1995 m.)
**Aušra Valatkevičiūtė (1995 m.)
**Audronė Zonytė (2004 m.)
**Vitalij Kovaliov (2004 m.)
**Lina Simutytė (2009 m.)
**Kristina Klemenytė (2010 m.)

===Mokyklos Garbės galerija===

Mokykla dalyvauja projekte „Drąsinkime ateitį“, kurio metu buvę mokyklos mokiniai, kurie daugiausia pasiekė, pasakoja savo sėkmės istoriją, drąsinga jaunąją kartą. Židikų mokykla iš gausaus ją baigusių mokinių būrio išsirinko 13, mokinių manymu, sėkmingiausių buvusių mokinių:

* Kazimieras Barkauskas
* Gediminas Januška
* [[Kesminas Vytautas|Vytautas Kesminas]]
* Richardas Lenkauskas
* Laima Liukinevičienė
* Jūratė Navickaitė
* [[Pocevičienė Laimutė|Laimutė Pocevičienė]]
* Eugenija Rudnickaitė
* Evelina Tumasonienė
* Saulius Vainutis
* [[Grušas Ričardas|Ričardas Grušas]]
* Viktoras Strikaitis
* Povilas Vasiliauskas

===M. Pečkauskaitės mergaitė===

Kasmet, kovo 8-ąją, per M. Pečkauskaitės gimtadienį renkama ir apdovanojama mergaitė, kuri puoselėja rašytojos idėjas. Rinkimuose gali dalyvauti 9-11 klasių mergaitės, o jas uždaru balsavimu renka 7-12 klasių mokiniai. Ja gali tapti ne tik gerai besimokanti, bet ir besidominti muzika, menu, literatūra mergaitė. Sielos grožis, intelektas, gyvenimo būdas- prioritetai, į kuriuos kreipiamas ypatingas dėmesys.<ref>http://www.zidikai.lt/zidikuose-paminetas-satrijos-raganos-gimtadienis/</ref> Šį garbingą titulą yra gavusios:

* 1997 m. - Jurgita Baltaduonytė
* 1998 m. - Jūratė Jurgelytė
* 1999 m. - Simona Perminaitė
* 2000 m. - Jūratė Navickaitė
* 2001 m. - Simona Perminaitė
* 2002 m. - Marija Mockutė
* 2003 m. - Audronė Zonytė
* 2004 m. - Laisvė Jankauskaitė
* 2005 m. - Laisvė Jankauskaitė
* 2006 m. - Audronė Balsytė
* 2007 m. - Audronė Balsytė
* 2008 m. - Aušra Intaitė
* 2009 m. - Kristina Klemenytė
* 2011 m. - Ieva Kekytė
* 2012 m. - Emilija Muravjovaitė
* 2013 m. - Milda Sereikaitė
* 2014 m.
* 2015 m. - Goda Vaitkutė
* 2016 m. - Deimantė Stankutė

== Mokyklos vadovai ==

* Juozas Garška (1940-1948)
* Algirdas Gailius (1949-1956)
* Irena Paulauskienė (1956-1958)
* Birutė Kekienė (1959-1964)
* Aleksandras Bašermanovas (1964-1969)
* [[Rimiškis Vytautas|Vytautas Rimiškis]] (1969-1975)
* [[Alfonsas Dagys]] (1975-1985)
* [[Perminas Paulius|Paulius Perminas]] (1985-1990)
* [[Meinorius Andrius|Andrius Meinorius]] (1990-1993)
* Rima Širvinskienė (nuo 1993 m.)

== Mokykloje dirbantys mokytojai ==
Mokykloje dirba 34 mokytojai, iš jų 3 - metodininkai.

* '''Pradinių klasių mokytojai''':

*Džiuljeta Vasiliauskienė (Priešmokyklinio amžiaus klasė)
*Bernadeta Jarmoškienė
*Vanda Jonauskienė
*Irena Jurdonienė
*Ramunė Šakinskienė

* '''5-12 klasių mokytojai''': (skliaustuose mokomas dalykas)

* Rūta Simutienė (Lietuvių kalbos mokytoja)
* Vytautas Bartkus (Lietuvių kalbos mokytojas)
* Jurgita Taučiūtė (Anglų kalbos mokytoja)
* Marijonas Staugas (Anglų kalbos mokytojas)
* Daiva Gontaitė (Vokiečių kalbos mokytoja)
* Rita Druskinytė (Rusų kalbos mokytoja)
* Aurelija Kasputytė (Fizikos ir matematikos mokytoja)
* Anicetas Ragulis (Matematikos mokytojas)
* Eugenija Uikienė (Matematikos ir ekonomikos mokytoja)
* Lidija Končiutė (Istorijos, politologijos ir pilietinio ugdymo mokytoja)
* Ona Vainutienė (Biologijos mokytoja)
* Justina Jonušaitė (Chemijos mokytoja)
* Natalija Dapšienė (Muzikos ir geografijos mokytoja)
* Inga Šilinskaitė (Dailės, technologijų mokytoja)
* Gražina Mitkuvienė (Kūno kultūros mokytoja ir Šaulių kuopos vadė)
* Andrius Šakinskas (Kūno kultūros mokytojas)
* Virginija Petkevičienė (Tikybos mokytoja)
* Angelė Makauskienė (Informatikos mokytoja)
* Daiva Želvienė (Biologijos ir geografijos mokytoja)
* Linas Petkevičius (Traktorininkų būrelio mokytojas)
* Rosita Nikitinienė (Soc. pedagogas ir Etikos mokytoja)
* Laima Bartkuvienė (Direktorės pavaduotoja popamokinei veiklai ir Matematikos mokytoja)
* Vanda Petrauskienė (Direktorės pavaduotoja ūkio reikalams ir Technoligijų mokytoja)
* Janina Limantienė (Direktorės pavaduotoja ugdymui ir Fizikos mokytoja)
* Rima Širvinskienė (Direktorė ir chemijos mokytoja)

== Mokyklos himnas ==

Židikų m. Pečkauskaitės vidurinės mokyklos himnui žodžius sukūrė buvusi mokyklos lietuvių k. mokytoja V. Juškevičiūtė, o muziką parašė muzikos mokyklos mokytojas J. Vaišvila.

: ''1 posmas'':

Ilgesio vaikų pilna

Auga mūsų mokykla.

Rudenėly lyg mama

Žinių taku vedina.

Gera būt draugų būry

Savo gėrio židiny —

Šviesą nešt gimtoj širdy

Žemaitijos pakrašty.

: ''Priedainis'':

Kur bebūtum sugrįžki vaikystėn

Nors akimirkai trapiai.

Kur sodinta kaštonų alėja Ir gluosnis po langais.

Lauks tavęs geros akys

Ir išdykėlė klaida.

Vėl užlies prisiminimų

Šilta banga.

: ''2 posmas'':

Iš garbingos praeities

Semsimės stiprybės vėl.

Pečkauskaitės atmintis

Iš kartos į kartą ves.

Auk mokykla ir gyvuok

Vis naujom kartom klestėk.

Aukuru liepsnok širdy

Žemaitijos pakrašty.

{{reflist}}
== Nuorodos ==

* [http://zidikumokykla.w3.lt Oficialus puslapis]
* [http://www.drasinkimeateiti.lt/SharerPortal.aspx?id=1125 Mokyklos puslapis projekte „Drąsinkime ateitį"]

[[Kategorija: Mokyklos]]
[[Kategorija: Židikai]]
[[Kategorija: Šatrijos Ragana]]

Kategorija:Šatrijos Ragana

2017-01-18T07:09:55Z

Kirbitaitis: Naujas puslapis: Kategorija: Rašytojai

[[Kategorija: Rašytojai]]

Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana

2017-01-18T07:09:36Z

Kirbitaitis:

[[Vaizdas:M. Pečkauskaitės kapas MKE.JPG|thumb|right|260px|M. Pečkauskaitės kapas [[Židikų koplyčia|Židikų koplyčios]] rūsyje]]
[[Vaizdas:M. Pečkauskaitės memorialinis muziejus MKE.JPG|thumb|right|260px|[[Šatrijos Raganos memorialinis muziejus]] [[Židikai|Židikuose]]]]
[[Vaizdas:M. Pečkauskaitės skulptūra Židikų koplyčioje. MKE.JPG|thumb|right|120px|M. Pečkauskaitės skulptūra [[Židikų koplyčia|Židikų koplyčioje]]. Aut. O. Neniškis]]
'''PEČKAUSKAITĖ MARIJA-ŠATRIJOS RAGANA''' (g. 1877-03-08 Medingėnuose - m. 1930-07-24 [[Židikai|Židikuose]]), rašytoja, nuo 1915 m. iki pat mirties gyvenusi [[Židikai|Židikų]] miestelyje.

Gyvendama Židikuose parašė brandžiausius savo kūrinius: apysaką „Sename dvare", apsakymą „Irkos tragedija" ir kt. 1928 m. „Žinijos" b-vė išleido šešis Šatrijos Raganos raštų tomus. 1915-1918 m. įsteigusi savo lėšomis Židikuose vaistinę, ambulatoriją ir senelių prieglaudą, rašytoja rūpinosi ligonių gydymu<ref>Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1988. - T. 4. - P. 161.</ref>.

Pagal architekto Jono Muloko projektą kunigo [[Martinkus Vaclovas|Vaclovo Martinkaus]] rūpesčiu kapinėse 1940 – 1941 m. pastatyta mūrinė koplyčia, kurioje palaidota rašytoja. 2009 m. [[Židikų vidurinė mokykla|Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinėje mokykloje]] atidengtas skulptoriaus Osvaldo Neniškio sukurtas rašytojos biustas, kurį pašventino vienas iš renginio globėjų, Telšių vyskupas Jonas Boruta.

== Biografija ==

Marija Pečkauskaitė gimė 1877 m. kovo 8 d. Ksavero Šiukštos dvarelyje Keturakių kaime, esančiame netoli Medingėnų. Būsimoji rašytoja buvo pakrikštyta Medingėnų bažnyčioje. Netrukus po Marijos gimimo šeima persikėlė gyventi į Labūnavos dvarą šalia Užvenčio. Čia M. Pečkauskaitė praleido savo vaikystę. Marija buvo vyriausias vaikas šeimoje. Ji taip pat turėjo seserį ir du brolius. 1885 m. mergaitę pradėjo mokyti iš Vilniaus atvykusi mokytoja Sumorokaitė. 1891 m. susipažino su Povilu Višinskiu, kurio dėka Marija pradėjo rašyti lietuviškai. 1905 m. Marija Pečkauskaitė išvyko studijuoti į Ciurichą, vėliau studijavo Friburge. Į Lietuvą grįžo po dvejų metų. Apsistojo pas motiną Šaukotuose, Kelmės rajone.

Nuo 1909 m. iki 1915 m. Marija dirbo Marijampolės progimnazijos vedėja. 1915 m. progimnazijai persikėlus į Trakus, rašytoja keletą mėnesių ten gyveno ir mokytojavo. Tačiau keliant gimnaziją į Mogiliovo guberniją, Šatrijos Ragana nutarė likti Lietuvoje ir atsikėlė į [[Židikai|Židikus]]. Čia pas kunigą [[Kazimieras Bukontas|Kazimierą Bukontą]] jau gyveno jos motina ir sesuo Sofija.

Marija Pečkauskaitė savo namuose Židikuose buvo įsteigusi nemažą knygynėlį. Jame visi norintieji galėjo gauti knygų. Taip pat jos iniciatyva suorganizuotas jaunimo choras. Ji įkūrė labdarybės draugiją, pradėjo blaivybės namų statybą. Rašytoja organizuodavo loterijas, o už gautas lėšas šelpė neturtinguosius. Įkūrė senelių prieglaudą ir ją išlaikė. Gyvendama Židikuose, Marija Pečkauskaitė palaikė ryšius su klerikalinėmis visuomeninėmis organizacijomis, spauda, kūrė veikalus, rašė apie jaunimo auklėjimą.

Kaip prozininkė Marija Pečkauskaitė debiutavo 1896 m. apsakymu „Margi paveikslėliai“. 1928 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitetas Šatrijos Raganai suteikė Filosofijos garbės daktarės laipsnį. 1929 m. jai įteiktas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinas.<ref>Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės mokyklos praeitis ir dabartis. 2006</ref>.

Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana mirė 1930 m. liepos 24 d. Jos laidotuvių Mišioms vadovavo rašytojas kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas.

== Rašytojos vardo premija ==
Minint rašytojos 120-ąjį gimtadienį, Mažeikių rajono savivaldybė įkūrė jos vardo piniginę premiją. Šis apdovanojimas kasmet skiriamas žmonėms, kurie savo darbais padeda įamžinti rašytojos atminimą, puoselėja ir tęsia Šatrijos Raganos švietėjišką, altruistinę veiklą.

Daugiau: ''[[Rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premija]]''

== Bibliografija ==

* „Margi paveikslėliai“ (išsp. 1896),
* „Pirmas pabučiavimas“ (išsp. 1898),
* „Dėl ko tavęs čia nėra?“ (išsp. 1898),
* „Jau vakaruose užgeso saulėlydžiai“ (išsp. 1900),
* „Rudens dieną“ (išsp. 1903),
* „Viktutė“ (1903),
* „Iš daktaro pasakojimų“ (išsp. 1904),
* „Atsiminimai apie broliuką Steponą“ (par. 1904, išsp. 1939),
* „Sulaukė“ (išsp. 1906),
* „Vincas Stonis“ (1906),
* „Pertraukta idilija“ (išsp. 1906),
* „Nepasisekė Marytei“ (1906),
* „Dėl tėvynės“ (1907),
* „Adomienė“ (1908),
* „Pančiai“ (1920),
* „Sename dvare“ (išsp. 1922),
* „Irkos tragedija“ (išsp. 1924),
* „Mėlynoji mergelė“ (išsp. 1925),
* „Motina – auklėtoja“ (išsp. 1926).

{{reflist}}
[[Kategorija: Šatrijos Ragana]]

Rašytojos Šatrijos Raganos memorialinis muziejus

2017-01-18T07:08:35Z

Kirbitaitis:

[[Vaizdas:Satrijos Raganos muziejus.MKE.2006-09-09.jpg|thumb|right|260px|Rašytojos Šatrijos Raganos memorialinis muziejus]]
[[Vaizdas:Satrijos Raganos muziejus1.MKE.2008-05-28.jpg|thumb|right|260px|]]
[[Vaizdas:Satrijos Raganos muziejus.jpg|thumb|right|260px|Rašytojos Šatrijos Raganos muziejaus I aukšto ekspozicijos kambarys]]
[[Vaizdas:Satrijos Raganos muziejus.MKE.2008-05-28.jpg|thumb|right|260px|]]

'''RAŠYTOJOS ŠATRIJOS RAGANOS MEMORIALINIS MUZIEJUS''', [[Mažeikių muziejus|Mažeikių muziejaus]] padalinys, esantis [[Židikai|Židikuose]], Dariaus ir Girėno g. 2.

== Istorija ==
Rašytojos [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos]] sesuo Sofija Pečkauskaitė iki pat mirties saugojo rašytojos asmeninius daiktus, baldus, dokumentus. 1970 m. į [[Mažeikių muziejus|Mažeikių kraštotyros muziejų]] pateko apie 700 eksponatų. 1974 m. gruodžio 28 d., name, kurį buvo nusipirkusi rašytoja (Mažeikių g. 2), atidaryta memorialinė espozicija. Muziejus užėmė keturis kambarius (beveik pusę namo). Čia buvo eksponuojami būdingiausi rašytojos gyvenimo ir kūrybos laikotarpius atspindintys dokumentai, nuotraukos, rankraščiai, paveikslai, knygos, asmeniniai daiktai, rojalis ir kt. 1984 m. pavasarį šiame pastate kilo gaisras, eksponatai išvežti į Mažeikių muziejų. Tuometinė rajono valdžia nusprendė muziejų įkurdinti dabartiniame name, kurį padovanojo Mičiurino kolūkis. 1987 m. kovo 6 d., švenčiant rašytojos 110 gimimo metines, muziejus atidarytas. Vidutiniškai per metus muziejų aplanko apie 3000 žmonių, atvažiuoja 80 ekskursijų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio.

Nuo 2004 m. rudens, vyskupo J. Borutos iniciatyva, memorialinė ekspozicija įrengta ir Židikų klebonijoje, kambraėlyje, kuriame gyveno rašytoja M. Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana.

Muziejaus prižiūrėtojais dirbo: Filomena Juodikienė (1987-1991, 1995-1997 m.), Adelė Jankauskienė (1991-1992 m.), Jūratė Miliauskytė (1992-1995 m.), Vitalija Juškevičiūtė (1997-1998 m.), Ona Gabalienė (nuo 1998 m. rudens iki šiol).

== Ekspozicija ==

Rašytojos Marijos Pečkauskaitės - Šatrijos Raganos memorialiniame muziejuje pirmo aukšto pirmame kambaryje supažindinama su dvarininkaitės vaikyste, jaunystės metais, rodomos jos šeimos narių ir draugų nuotraukos, dokumentai ir užrašais iš bitininkystės kursų Varšuvoje, išlikę autentiški daiktai.

Kita kambario dalis skirta studijų Šveicarijoje ir pedagoginės praktikos Marijampolės mergaičių progimnazijoje dokumentinei ekspozicijai. Po stiklu saugomas rašytojos Šatrijos Raganos laiško J. Tumui-Vaižgantui su autobiografiniais duomenimis nuorašas.

Antrame kambaryje - daiktai, liesti ir naudoti Marijos Pečkauskiatės, paskutinius penkiolika gyvenimo metų praleidusios Židikuose. Baldai ir instrumentas, puošęs klebonijos interjerą, rašomasis stalas, prie kurio sukurta garsioji apysaka „Sename dvare“, išverstos pedagogikos knygos. Ant sienų - paveikslai, kabėję rašytojos kambarėliuose vikarijoje. Šatrijos Raganos pomėgį keliauti nesunku atspėti iš lagaminų ir kitų kelioninių atributų. Židikuose garsėjusi ne tiek savo kūriniais, kiek begalinio gerumo širdimi ir altruizmu, rašytoja kiekvieną žmogų stengdavosi pavaišinti bent arbatos puodeliu. Stalo įrankiai, indai tarsi dar tebedvelkia tuo šiltumu ir nuoširdumu. Šalia vitrina su rašytojos asmeniniais daiktais ir kantraus susitaikymo su silpna sveikata palydovais: termometru, tabletėmis, medicininėmis priemonėmis. Visą gyvenimą akcentuotas Marijos Pečkauskaitės gilus tikėjimas Dievu kukliai parodomas keliomis maldaknygėmis, rožančiais, giesmynėliais, prie kojų - suolelis atsiklaupti. Atidesnis lankytojas pastebės ir jos surinktų gamtos keistenybių kolekciją, šalia kurios keletas knygų su autorių dedikacijomis, dovanoti suvenyrai.

Antrame muziejaus aukšte įkurtas atminties kambarys. Čia trumpai paminimi tie, kurie buvo šalia rašytojos. Artimiausi – sesuo Sofija Pečkauskaitė ir kunigas Kazimieras Bukontas; kolegė mokytoja - Janina Kairiukštytė-Tumėnienė; draugai - Pijus Bielskus ir seserys Martišauskaitės; buvę mokiniai - Gabrielė Sakelytė-Vaitkevičienė, Antanas Kazakauskas, Kazimiera Rubinaitė. Rašytojos pradėtus kultūros puoselėjimo darbus tęsė Klemensas Arlauskas ir Petras Spurgana. Jos širdies gailestingumo išgydytųjų vardu kalba Petronelė Andriekutė.

Kūrybos kambarėlyje - rašytojos leidybinio kelio, kuris prasidėjo Užvenčio dvaro alėjose ir atvedė į mažą kambarėlį Židikų klebonijoje, bendrakeleivių portretai ir nesibaigianti tėkmė knygų, spausdinamų iki šių dienų.

Pasitinkant 125-ąsias rašytojos gimimo metines, muziejaus ekspozicija atnaujinta ir praplėsta. Nuolat papildomas naujais leidiniais Šatrijos Raganos kūrybinis rinkinys, kaupiamos knygos apie pačią rašytoją.

Lankytojams pageidaujant, muziejaus prižiūrėtoja palydi prie rašytojos [[Židikų kapinės|kapo]] Židikuose ir įleis į [[Židikų koplyčia|koplyčią]].

== Šaltiniai ==

* Jūratė Miliauskytė. Paskutinieji Židikų istorijos dešimtmečiai: Muziejus. Kn. [[Židikai]]. - 2008. - 184 p. - P. 69 - 70. ISBN 978-9955-911-01-2.


== Nuorodos ==
* [http://www.muziejai.lt/Mazeikiai/satrijos_raganos_muz.htm Rašytojos Šatrijos Raganos memorialinis muziejus]
* [http://www.travel.lt/turizmas/catalog/general.jsp?catId=&caseId=E1F5BBEAFC0A11D89070746164617373&locId=87A34968FC0911D89070746164617373&inlanguage=lt Rašytojos Šatrijos Raganos memorialinis muziejus]
* [http://www.mazeikiai.lt/index.php?-1386121455 Šatrijos Raganos memorialinis muziejus]
* [http://www.oginski.lt/MUZIEJAI/Satrijos_Raganos_muziejus.lt.htm Šatrijos Raganos memorialinis muziejus]

[[Kategorija: Kultūra]]
[[Kategorija: Židikai]]
[[Kategorija: Šatrijos Ragana]]

Palnosų kultūros namai

2017-01-18T07:07:39Z

Kirbitaitis:

'''PALNOSŲ KULTŪROS NAMAI''', [[Viekšnių kultūros centras|Viekšnių kultūros centro]] filialas. Kultūrinių renginių organizatorė Rima Šiuipienė.

2012 m. surengtas šeštasis šokių festivalis „Šokių fiesta", kuriame dalyvavo apie 150 dalyvių iš Mažeikių, Akmenės, Šiaulių rajonų (iš viso pasirodė devyni kolektyvai).

[[Kategorija: Kultūros centrai]]

Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana

2017-01-18T07:04:24Z

Kirbitaitis: /* Rašytojos vardo premija */

Rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premija

2017-01-18T07:02:48Z

Kirbitaitis:

Rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premija

2017-01-18T07:01:51Z

Kirbitaitis: Naujas puslapis: '''RAŠYTOJOS MARIJOS PEČKAUSKAITĖS-ŠATRIJOS RAGANOS PREMIJA''' – Mažeikių rajono savivaldybės skiriamas apdovanojimas Mažeikių rajono kultūros, meno, švietimo veikė...

'''RAŠYTOJOS MARIJOS PEČKAUSKAITĖS-ŠATRIJOS RAGANOS PREMIJA''' – Mažeikių rajono savivaldybės skiriamas apdovanojimas Mažeikių rajono kultūros, meno, švietimo veikėjams, literatams, visuomenininkams, pradėtas teikti 1998 m. rašytojos 120 gimimo metinių proga. Premija skiriama už rašytojos [[Marija Pečkauskaitė|M. Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos]] atminimo puoselėjimą, labdaringos, altruistinės veiklos tęsimą, aktyvų dalyvavimą rajono bendruomenės kultūrinėje veikloje, literatūrinius pasiekimus, šviečiamąją veiklą.

Rašytojos M. Pečkauskaitės – Šatrijos Raganos premijos dydis – 1000 eurų. Premija įteikiama kasmet kovo mėnesio pirmąją savaitę, minint rašytojos gimimo (1877-03-08) sukaktį.

Premija paskirta šiems asmenims:
* 1997 m. [[Juodikienė Filomena|Filomena Juodikienė]], buvusi lietuvių kalbos mokytoja, ilgus metus dirbusi Židikų Šatrijos Raganos muziejuje, pirmoji pradėjusi rinkti medžiagą apie rašytoją.
* 1998 m. [[Januška Martynas|Martynas Januška]], [[Merkelio Račkausko gimnazija|M. Račkausko gimnazijos]] mokytojas.
* 2000 m. [[Skabickienė Laima|Laima Skabickienė]], M. Račkausko gimnazijos mokytoja.
* 2001 m. [[Valantytė Regina|Regina Valantytė]], [[Židikų biblioteka|Židikų bibliotekos]] bibliotekininkė.
* 2002 m. [[Cholodinskienė Adelė|Adelė Cholodinskienė]], [[Mažeikių muziejus|muziejaus]] direktorė.
* 2003 m. [[Jonauskienė Aldona|Aldona Jonauskienė]], Viešosios bibliotekos direktorė.
* 2004 m. [[Širvinskienė Rima|Rima Širvinskienė]], Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės mokyklos direktorė.
* 2005 m. [[Šviesaitė Sofija|Sofija Šviesaitė]], poetė.
* 2006 m. [[Miliauskytė Jūratė|Jūratė Miliauskytė]], muziejininkė.
* 2007 m. [[Undžienė Dangira|Dangira Undžienė]], Viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja.
* 2008 m. [[Valatkevičienė Stanislava|Stanislava Valatkevičienė]], [[Židikų seniūnija|Židikų seniūnijos]] seniūnė.
* 2009 m. [[Auryla Paulius|Paulius Auryla]], Telšių krašto ateitininkų vadas, katechetas, Viekšnių bendruomenės narys, Mažeikių rajono savivaldybės narys.
* 2010 m. [[Jurgelienė Svetlana|Svetlana Jurgelienė]], [[Židikų kultūros centras|Židikų kultūros centro]] direktorė.
* 2011 m. [[Chriščinavičienė Sniegena|Sniegena Chriščinavičienė]], [[Viekšnių biblioteka|Viekšnių bibliotekos]] bibliotekininkė, tautodailininkė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė (nuo 1999 m.), viekšniškių menininkų klubo „Spalvarnis" narė.
* 2012 m. [[Marcinkevičienė Ona Irena|Ona Irena Marcinkevičienė]], bendrovės „Verslo sala“ direktorė.
* 2013 m. [[Viesulienė Bronislava|Bronislava Viesulienė]], [[Caritas|Mažeikių „Caritas“]] vadovė.
* 2014 m. [[Bronislovas Kerys]], bibliotekininkas, kraštotyrininkas.
* 2015 m. [[Gražina Vainutienė]], Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos mokytojos metodininkė, Sedos kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė, vaikų folkloro ansamblių „Rėmoliokaa“ ir „Cyroliokaa“ vadovė.
* 2016 m. [[Alma Krapauskienė]], tautodailininkė, eilių autorė, Tirkšlių vidurinės mokyklos geografijos mokytoja.

[[Kategorija: Kultūra]]