Mažeikių krašto enciklopedija - Naudotojo indėlis [lt]

Sofija Šviesaitė

2016-03-04T06:55:48Z

Astro:

[[Vaizdas:SviesaiteS.MKE.2008-02-13.jpg|thumb|right|210px|Sofija Šviesaitė, 2008 m.]]
'''ŠVIESAITĖ SOFIJA''' (g. 1927-11-23 [[Spurganai|Spurganų]] k., m. 2016-03-03 [[Mažeikiai|Mažeikiuose]]), laisvės kovų dalyvė, poetė, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė (nuo 1995 m.).

Gimė ūkininkų šeimoje. 1938 m. tėvams persikėlus gyventi į Sedą, čia baigė pradžios mokyklą. 1942 m. įstojo į Mažeikių gimanziją, vėliau lankė suaugusiųjų vakarinę gimanziją. 30 metų išdirbo [[Mažeikių ligoninė|Mažeikių raj. centrinėje ligoninėje]] sekretore.

Eilės pradėjo rašyti būdamas trylikos metų. Daug metų savo kūrybą spausdina rajono spaudoje. 1988 m. pirmasis eilėraštis „Eina laikas" išleistas Kanadoje leidžiamame kalendoriuje „Lithuanien calender", nuo 1990 m. jos eilėraščius spausdina Kanados lietuvių išeivijos savaitraštis „Tėviškės žiburiai", paskelbti Australijoje savaitrašytje „Tėviškės aidai", JAV Lemonte leidžiamame žurnale „Pensininkas", Klivlande „Dirva", Čikagoje „Draugas" ir kt.

1989 m. išleido pirmą eilėraščių knygą „Mano žemė" (134 psl., Vilniaus periodika). Tų pačių metų lapkričio mėn. išleista antroji poezijos knyga „Dienų kryžkelėse" (361 psl.). Šia knygą naudomasis archyvine medžiaga ir autorei nežinant išleido Panevėžio šv. Trejybės bažnyčios klebonas kun. Robertas Pukenis. Jos eilėraščiai buvo publikuojami pogrindžio leidžiamame žurnale „Nemuno vaga", kur ji pasirašinėjo Marijos Rasaitės pseudonimu.

1997 m. išleista eilėraščių rinktinė „Aušrų regėjimai" (179 psl., Kaunas, UAB „Judex" leidykla), 2002 m. - „Beržų laukimas" (200 psl., Jonava, UAB „Dobilas" leidykla), 2004 m. - „Jėzau ateik!" (Telšių katechetų centras), 2005 m. šeštoji poezijos knyga - „Alyvmedžio šakelė" (200 psl., Jonava, UAB „Dobilas" leidyka. S. Šviesaitės iniciatyva 2000 m. išleista mirusio rašytojo kun. Juozo Stasiulio-Džiugo lageryje parašyta istorinė poema „Danutė Rimgaudaitė" (426 psl.); knygos leidybą parėmė Mažeikių rajono savivaldybė.

2005-03-08 Sofijai Šviesaitei įteikta [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Šatrijos Raganos]] premija už rašytojos atminimo puoselėjimą ir švietėjišką veiklą. Yra taip pat Vinco Kudirkos premijos laureatė (2000 m.).

2010 m. išleido knygą „Šaknys" (348 p., Jonava, UAB „Dobilas" leidykla) apie Popiežiaus Jono Pauliaus II (Karolio Voitylos) motinos lietuviškos kilmės paieškas.

== Šaltiniai ==

* Sofija Šviesaitė. Autorinė biografija. - 2006.- Vasario 3.
* Lukošiūtė S. Šatrijos Raganos premiją laureatė laiko didžiausia savo gyvenimo švente // Santarvė. 2004. - P. 1, 7.
* Ališauskaitė R. Posmai - kaip dienos - Dievui, Žmogui, Tėvynei // Būdas žemaičių. - 2002. - Lapkričio 20.
* Klimavičiūtė V. Baltas balandis skrenda į skiatytojų širdis // Būdas žemaičių. - 2006. - Gegužės 17.
* Steponavičienė V. 2006-uosius palydint // Santarvė. - 2006. - Gruodžio 21.
* Prisijaukinę Mūzą. Poezijos ir prozos antologija. Sud. J. Butnorienė. - Mažeikiai. - 2009. - 140 p. - P. 65-66, 136. ISBN 978-9955-911-14-2.


== Nuorodos ==
* [http://www.grazitumano.lt/wiki/index.php/Poet%C4%97_Sofija_%C5%A0viesait%C4%97 Poetė Sofija Šviesaitė]

[[Kategorija: Rašytojai]]

Sofija Šviesaitė

2016-03-04T06:52:46Z

Astro:

[[Vaizdas:SviesaiteS.MKE.2008-02-13.jpg|thumb|right|210px|Sofija Šviesaitė, 2008 m.]]
'''ŠVIESAITĖ SOFIJA''' (g. 1927-11-23 [[Spurganai|Spurganų]] k., m. 2016-03-03), laisvės kovų dalyvė, poetė, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė (nuo 1995 m.).

Gimė ūkininkų šeimoje. 1938 m. tėvams persikėlus gyventi į Sedą, čia baigė pradžios mokyklą. 1942 m. įstojo į Mažeikių gimanziją, vėliau lankė suaugusiųjų vakarinę gimanziją. 30 metų išdirbo [[Mažeikių ligoninė|Mažeikių raj. centrinėje ligoninėje]] sekretore.

Eilės pradėjo rašyti būdamas trylikos metų. Daug metų savo kūrybą spausdina rajono spaudoje. 1988 m. pirmasis eilėraštis „Eina laikas" išleistas Kanadoje leidžiamame kalendoriuje „Lithuanien calender", nuo 1990 m. jos eilėraščius spausdina Kanados lietuvių išeivijos savaitraštis „Tėviškės žiburiai", paskelbti Australijoje savaitrašytje „Tėviškės aidai", JAV Lemonte leidžiamame žurnale „Pensininkas", Klivlande „Dirva", Čikagoje „Draugas" ir kt.

1989 m. išleido pirmą eilėraščių knygą „Mano žemė" (134 psl., Vilniaus periodika). Tų pačių metų lapkričio mėn. išleista antroji poezijos knyga „Dienų kryžkelėse" (361 psl.). Šia knygą naudomasis archyvine medžiaga ir autorei nežinant išleido Panevėžio šv. Trejybės bažnyčios klebonas kun. Robertas Pukenis. Jos eilėraščiai buvo publikuojami pogrindžio leidžiamame žurnale „Nemuno vaga", kur ji pasirašinėjo Marijos Rasaitės pseudonimu.

1997 m. išleista eilėraščių rinktinė „Aušrų regėjimai" (179 psl., Kaunas, UAB „Judex" leidykla), 2002 m. - „Beržų laukimas" (200 psl., Jonava, UAB „Dobilas" leidykla), 2004 m. - „Jėzau ateik!" (Telšių katechetų centras), 2005 m. šeštoji poezijos knyga - „Alyvmedžio šakelė" (200 psl., Jonava, UAB „Dobilas" leidyka. S. Šviesaitės iniciatyva 2000 m. išleista mirusio rašytojo kun. Juozo Stasiulio-Džiugo lageryje parašyta istorinė poema „Danutė Rimgaudaitė" (426 psl.); knygos leidybą parėmė Mažeikių rajono savivaldybė.

2005-03-08 Sofijai Šviesaitei įteikta [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Šatrijos Raganos]] premija už rašytojos atminimo puoselėjimą ir švietėjišką veiklą. Yra taip pat Vinco Kudirkos premijos laureatė (2000 m.).

2010 m. išleido knygą „Šaknys" (348 p., Jonava, UAB „Dobilas" leidykla) apie Popiežiaus Jono Pauliaus II (Karolio Voitylos) motinos lietuviškos kilmės paieškas.

== Šaltiniai ==

* Sofija Šviesaitė. Autorinė biografija. - 2006.- Vasario 3.
* Lukošiūtė S. Šatrijos Raganos premiją laureatė laiko didžiausia savo gyvenimo švente // Santarvė. 2004. - P. 1, 7.
* Ališauskaitė R. Posmai - kaip dienos - Dievui, Žmogui, Tėvynei // Būdas žemaičių. - 2002. - Lapkričio 20.
* Klimavičiūtė V. Baltas balandis skrenda į skiatytojų širdis // Būdas žemaičių. - 2006. - Gegužės 17.
* Steponavičienė V. 2006-uosius palydint // Santarvė. - 2006. - Gruodžio 21.
* Prisijaukinę Mūzą. Poezijos ir prozos antologija. Sud. J. Butnorienė. - Mažeikiai. - 2009. - 140 p. - P. 65-66, 136. ISBN 978-9955-911-14-2.


== Nuorodos ==
* [http://www.grazitumano.lt/wiki/index.php/Poet%C4%97_Sofija_%C5%A0viesait%C4%97 Poetė Sofija Šviesaitė]

[[Kategorija: Rašytojai]]

Tirkšlių seniūnijos bendruomenė

2013-05-13T11:11:29Z

Astro:

'''TIRKŠLIŲ SENIŪNIJOS BENDRUOMENĖ''', visuomeninė organizacija. Pirmininkas Artūras Vaičius (nuo 2011 m. pr., prieš jį buvo Sigita Žilėnienė). 111 narių (2009 m.).

Įkurta 2003-02-24. Pirmasis pirmininkas Edvardas Gedvila, po jo Aleksandra Bružienė, nuo 2007 m. Sigita Žilėnienė, jos pavaduotojas Vytautas Norbutas (2009 m. rugsėjo mėn. išrinktas [[Tirkšliai|Tirkšlių]] miestelio seniūnaičiu, yra Antrojo pasaulinio karo dalyvių asociacijos Akmenės ir Mažeikių raj. tarybos pirmininkas). Bendruomenei vadovauja devynių žmonių taryba.

Tirkšlių seniūnijos bendruomenė prisideda prie senųjų tradicijų puoselėjimo, [[Tirkšlių seniūnija|Tirkšlių seniūnijai]] ir [[Tirkšlių kultūros centras|Kultūros centrui]] padeda organizuoti šventes. Nuo pat bendruomenės įsikūrimo birželio pabaigoje [[Tirkšlių pušynas|Tirkšlių pušyne]] švenčiamos Petrinės, o rugsėjo mėnesį - Rudens kermošius. Prieš Kalėdas ir Naujuosius metus bendruomenė pasirūpina neįgaliomis šeimomis. Bendruomenės taryba savo iniciatyva lanko likimo nuskriaustuosius, gyvenančius ne tik Tirkšliuose, bet ir [[Geidžiai|Geidžiuose]], [[Jautakiai|Jautakiuose]], [[Daubariai|Daubariuose]], [[Spurganai|Spurganuose]], [[Leteniai|Leteniuose]]. Iš bendruomenės narių paaukotų dviejų procentų gyventojų pajamų mokesčio ir iš Savivaldybės kaimo bendruomenių rėmimui skiriamų lėšų neįgaliesiems nuperkamos dovanėlės.

2011 m. bendruomenė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Tirkšlių seniūnija, Kultūros centru, vidurine mokykla, Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčia ir darželiu. 2011 m. rugsėjo mėn. surengė šventę „Draugiški santykiai - stipri bendruomenė".

== Projektinė veikla ==
2007 m. bendruomenė parengė projektą „[[Stulpas|Stulpo]] upelio pakrantės sutvarkymas". Šiam projektui įgyvendinti iš kaimo bendruomenių rėmimo programos buvo gauta 23 tūst. litų. Upelio pakrantės išklotos akmenimis, padarytas tiltelis per upelį, nuo kelio iki upelio paklotas šaligatvis, atvežta juodžemio ir užsėta veja, pasodinta dekoratyvinių krūmų.

== Šaltiniai ==

* Gajutė Abelkienė. Bendruomenės šventėje varžėsi kaimynai // Būdas žemaičių. - 2011. - Rugs. 13. - Nr. 70. - P. 4, 8.

[[Kategorija: Visuomeninės organizacijos]]

Gailėšis

2013-05-13T11:07:53Z

Astro:

{{upė
|foto = Gailesis.MKE.2007-07-21.jpg
|size =
|pavad = Gailėšis [[Spurganai|Spurganų]] kaime
|ilgis = 6,0
|nuolydis =
|debitas =
|baseino_plotas = 16,4
|istakos = Eglyno miškas
|ziotys = [[Viešetė]]
|kodas = 30011046
|}}

'''GAILĖŠIS, Gailešys''', upė [[Tirkšlių seniūnija|Tirkšlių seniūnijoje]], [[Viešetė|Viešetės]] ([[Venta|Ventos]]) dešinysis intakas.

Ilgis 6,0 km, baseino plotas 16,4 kv. km. Teka į šiaurės ir į šiaurės vakarus iš Eglyno miško (Tirkšlių girininkija) per [[Bružai|Bružų]] ir [[Spurganai|Spurganų]] k. Spurganų k. teritorijoje įteka į Viešetę, 8,0 km nuo jos žiočių. Kerta Tirkšlių-Balėnų kelią.

Prie Gailėšio yra Rėčių miškas, etnografinė sodyba (Bružų k.).

[[Kategorija: Upės]]

Troškučiai

2013-05-07T14:05:38Z

Astro: /* Istorinės žinios */

{{kaimai|
pavadinimas = Troškučiai|
foto = Troskuciai.MKE.2007-08-05.jpg|
size = 260px|
pavad = Kelias per Troškučių k. į Kurmaičių sodų bendrijas |
seniunija = Mažeikių apylinkės|
gyv = 74|
metai = |
koor = |
alt = |
|}}
[[Vaizdas:Troskuciu kapines1.MKE.2009-07-14Picture 212 resize.jpg|thumb|right|260px|[[Troškučių kaimo kapinės|Troškučių k. kapinių]] kryžius, past. 1916 m.]]

'''TROŠKUČIAI''', kaimas [[Mažeikių apylinkės seniūnija|Mažeikių apylinkės]] ir [[Reivyčių seniūnija|Reivyčių seniūnijose]], abipus kelio į Skuodą. Pietiniu, pietvakariniu ir vakariniu pakraščiu teka [[Venta]], šiaurėje ribojasi su [[Kurmaičiai|Kurmaičių]], rytuose - su [[Kalnėnai|Kalnėnų]] k.

== Gyventojai ==
Gyventojų skaičius: 1902 m. - 142 gyv., 1923 m. - 33 ūkiai, 205 gyv., 2001 m. - 74 gyv. (37 vyr., 37 mot.).

* XIX a. gyveno draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas [[radzys Jonas|Jonas Radzys]].
== Istorinės žinios ==
Troškučių kaimas minimas 1668 m. Tirkšlių bažnyčios santuokos metrikų 1660--1719 m. knygoje.
1721-08-07 Tirkšlių miestelio ir valsčiaus inventoriuje surašyti Troškučių kaimo valstiečiai, jų prievolės, žemės ribos<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 159 - 160.</ref>. Kaimas minimas ir 1738-06-17 [[Tirkšlių seniūnija|Tirkšlių seniūnijos]] inventoriuje, kuriame nurodyta, kad yra 4 kiemai (dūmai) <ref>Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3774, l. 816</ref>.

Kaime veikė pradinė mokykla, jos vedėja iki 1926-10-01 buvo Ona Čepauskyė <ref>Švietimo darbas. - 1926. - Nr. 10. - P. 1213.</ref>, nuo 1926-10-01 Nastė Pročkytė, kuri 1927-10-01 išvyko dirbti į Barstyčius, nuo 1927-09-01 mokyklos vedėja paskirta Genovaitė Vėlavičiūtė.<ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 9. - P. 1000.</ref>,<ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 814.</ref>. po to iki 1930-01-01 - Juozas Levanas, nuo 1930-01-01 mokyklos vedėja buvo Olimpija Lankutytė<ref>Švietimo darbas. - 1930. - Nr. 1. - P. 49-50.</ref>.

Apie 2,6 km į vakarus nuo Kalnėnų gyvenvietės yra [[Troškučių kaimo kapinės]], vad. Butos kapeliais. Kaime veikia [[Mažeikių buitinių nuotėkų valymo įrenginiai|valymo įrengimai]].

2009 m. rugpjūčio mėn. Troškučių k. gyventojo Dariaus Sabaliausko sodyboje kun. Vytautas Dvaržeckis pašventino mirusių kaimo gyventojų atminimui koplytėlę. Koplytėlė buvo pastatyta prieš dešimtmetį čia gyvenusių senųjų sodybos savininkų. Dabartinis sodybos savininkas ją perkėlė į kitą vietą, kur anksčiau stovėjo senoji troba. Netoli nuo koplytėlės, pakalnėje, auga seni ąžuolai, yra stovėjusi koplyčia<ref>Gajutė Abelkienė. Prisiminė senuosius Troškučių kaimo gyventojus // Būdas žemaičių. - 2009. - Rugpjūčio 14. - Nr. 64. - P. 10.</ref>.

== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==
* Beinorienės beržynas - Troškučių k., apie 3 km į šiaurės vakarus nuo Mažeikių. Auga beveik vieni beržai. Plotas 2 ha. Seniau miškas priklausė Beinorienei.
* Brastva - negili juosta Ventos upėje, Troškučių k., 4 km į šiaurės vakarus nuo Mažeikių.
* Butos maudyklėlė - maudymosi vieta Troškučių k., 4 km į šiaurės vakarus nuo Mažeikių, prie Butos sodybos.
* Gluodenai - Troškučių kaimo dalis, 2,5 km nuo Mažeikių. Buvo 5 kiemai. Ši teritorija smėlinga, augo viržiai, veisėsi gluodenai, todėl taip ir pavadinta.
* Pabrastvys -pieva Troškučių k., 4 km į šiaurės vakarus nuo Mažeikių. Dydis 20 x 20 m.
* Valto vingis - pieva Troškučių k., 4 km nuo Mažeikių. Plotas apie 2 ha. Seniau pieva

== Kiti straipsniai ==
* [[Troškučių kaimo kapinės]]

{{reflist}}

== Nuorodos ==
* [http://www.troskuciai.lt/ Troškučiai], tinklalapis

[[Kategorija: Mažeikių apylinkės seniūnijos kaimai]]
[[Kategorija: Reivyčių seniūnijos kaimai]]
[[Kategorija: Troškučiai]]