Mažeikių krašto enciklopedija - Naudotojo indėlis [lt]

Juozas Miltinis

2014-04-02T06:07:29Z

Alesak:

[[Vaizdas:J.Miltinis.jpg|thumb|right|210px|Juozas Miltinis]]
[[Vaizdas:J.Miltinis.MKE.2006-08-15.jpg|thumb|right|210px|J. Miltinio tėviškė [[Ramoniškės|Ramoniškėse]]]]
[[Vaizdas:Ramoniske. MKE.jpg|thumb|right|210px|Koplytsulpis režizeriaus J.Miltinio tėviškėje Ramoniškės k. (aut. S. Adomaitis)]]
[[Vaizdas:J.Miltinis1.MKE.2006-08-15.jpg|thumb|right|210px|Informacinė lenta su J. Miltinio biografija jo tėviškėje]]
'''MILTINIS JUOZAS''' (g. 1907-09-03 Akmenėje - m. 1994-07-13 Panevėžyje), teatro režisierius, aktorius, Panevėžio dramos teatro įkūrėjas.

Šeimoje augo devyni vaikai, tačiau užaugo keturi. 1913 m. šeima atsikėlė gyventi į motinos gimtinę - [[Ramoniškės|Ramoniškę]]. Prasidėjus karui, J. Miltinio tėvą paėmė į kariuomenę (namo grįžo tik 1919 m.). Motina liko su penkiais vaikais. Užėjusi cholera nusinešė vyriausiąjį vaiką. Septynmetis Juozas tapo šeimos galva. Šeima labai vargo ir skurdo: vyresnieji vaikai - Juozas ir Pranas - eidavo per žmones duoneliaudami. Vasaromis Juozas eidavo pas gimines ganyti. Ganė be atlyginimo už duoną, kad žiemą šeimininkai leistų lankyti mokyklą.

1920 m. Gyvolių k., Grybauskų dvare, Juozas Miltinis lankė ketvirtą klasę. Būdamas penkiolikos metų stojo į [[Viekšnių gimnazija|Viekšnių gimnaziją]], tačiau dėl amžiaus į pirmą skyrių jo nebepriėmė. Tada motina susitarė su [[Kegriai|Kegrių]] kaime gyvenusiu mokytoju Dainiumi, kad parengtų J. Miltinį į antrą klasę. Papildomai pasiruošęs įstojo į Viekšnių progimnazijos antrą skyrių. Besimokydamas kaimo klojime pastatė „Genovaitę". Viekšnių progimnaziją baigė 1926 m. ir tų pačių metų rudenį išvyko į Kauną. Tačiau netrukus sugrįžo atgal į kaimą ir iki 1928 m. rudens dirbo raštininku Viekšnių valsčiaus raštinėje. Rudenį vėl išvyko į Kauną, išlaikė egzaminus į teatro studiją ir per metus išėjo visą gimnazijos kursą. 1931 m. baigė Vaidybos mokyklą prie valstybės teatro. 1932 m. vaidino Šiaulių dramos teatre. 1932-06-18 išvyko į Paryžių. Čia lankė vokiečių, prancūzų kalbų, piešimo kursus, domėjosi įvairiais kultais, religijomis, sektomis, labai daug skaitė, mokėsi įvairiose mokyklose. Nuo 1933 iki 1937 m. mokėsi Šarlio Dulino teatro studijoje, 1937-1938 m. - Londone. Grįžęs į Lietuvą, iki 1940 m. Kaune vadovavo Darbo rūmų teatro vaidybos studijai ir teatrui. 1940 m. paskirtas Panevėžio dramos teatro režisieriumi. Vadovavo šiam teatrui iki 1954 m. ir nuo 1959 iki 1980 m. Teatre išaugino ištisą plejadą garsių aktorių.

Juozo Miltino garbei Panavėžyje pavadinta gimnazija, dramos teatras.

== Nuorodos ==
* [http://lt.wikipedia.org/wiki/Juozas_Miltinis Vikipedija: Juozas Miltinis]
* [http://www.miltinis.lt/ Juozo Miltinio palikimo studijų centras]
* [http://www.alfa.lt/straipsnis/150601 Rūta Duobaitė. Juozas Miltinis: esu visuotinis]
* [http://www.eb.lt/lt.php3?vid=74&id=181 Juozo Miltinio dramos teatras]
* [http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/72487 Bernardinai.lt: „Bonjour, monsieur", Juozo Miltinio gyvenimo ir kūrybos kondensatas]
*[http://teatras.mch.mii.lt/Teatras/Juozo_Multinio_teatras.htm Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras]

[[Kategorija: Režisieriai]]

Mažeikiai

2013-04-19T15:23:13Z

Alesak:

{{tvarkomas}}
{{rašomas}}
{{Mažeikiai}}
'''MAŽEIKIAI''', miestas Šiaurės vakarų Lietuvoje, [[Mažeikių rajonas|rajono]], [[Mažeikių apylinkės seniūnija|Mažeikių apylinkės seniūnijos]] ir [[Mažeikių seniūnija|Mažeikių seniūnijos]] centras. Atstumas iki Vilnius - 293 km, Rygos - 175 km, Klaipėdos - 120 km. Teritorijos plotas 1395,4 ha, iš jų 52,55 proc. užima užstatyti plotai, 2,51 proc. - vandenys, 38,2 proc. - kitos paskirties plotai (1936 m. miesto plotas buvo 300, o su priemėsčiais - virš 600 ha<ref>Vakarai. - 1936. - Gruodžio 10. - Nr. 287. - P. 4.</ref>.).

Miestą kerta Šiaulių-Klaipėdos (Liepojos) geležinkelis ir Mažeikių-Rygos atšaka bei valstybinės reikšmės keliai: Tauragė-Mažeikiai-Ventspilis ir Šiauliai-Mažeikiai-Skuodas.

== Gyventojai ==

'''Gyventojų skaičius''': 1821 m. - 15 kiemų, 130 gyv., 1886 m. - 364, 1897 m. - 1979, iš jų 435 žydai, 1905 m. - 2745, 1914 m. - 3869, 1921 m. - 2632 gyv. (1244 vyrai ir 1388 moterys), 1923 m. - 1111 kiemų, 4281 gyv., 1924 m. - 4300 (2002 vyr., 2298 mot.), 1936 m. - 4960, 1938 m. - 5268, 1999 m. - 45888 gyv.

== Istorija ==
[[Vaizdas:Mazeikiu k. planas 1870 m.MKE.jpg|thumb|left|300px|[[Mažeikių kaimas|Mažeikių kaimo]] planas, 1870 m.]]
Mažeikių vardas pirmą kartą paminėtas XIII a. Yra žinoma, kad 1290 m. žemaičių žygio į Žiemgalą metu kalavijuočiai sumušė kunigaikščio Mažeikos kariuomenės būrį. Pasak Livonijos kronikos 1332 m. Livonijos ordino magistro Everhardo vadovaujama kariuomenė „įvykdė karo žygį į netikėlių žemaičių kraštą ir pasiekė Mazeikią (Mažeikius) ir Windeikia dvarus“. Remiantis tuo manoma, jog „XIV a. minima karaliaus Mažeikos žemė yra davusi pavadinimą dabartiniam Mažeikių miestui“, šį valdovą „reikia laikyti Mažeikių įkūrėju“, o „1290 m. yra Mažeikių įkūrimo data“.

Archeologų teigimu, dabartinės Mažeikių apylinkės XI-XIII a. buvo apgyvendintos kuršių ir priklausė Ceklio žemei, o žemaičiai šiuose kraštuose atsirado gerokai vėliau (V. Žulkus „Kuršiai Baltijos jūros erdvėje“, 2004).

Pasak kitų šaltinių, Mažeikiai pavadinti jau statant geležinkelio stotelę toje vietoje buvusios Mažeikos sodybos vardu.

Spėjama, kad 1332 m. kalavijuočių sunaikinto Mažeikių dvaro centras nebuvo atstatytas, tačiau vietoje plytėjęs kaimas po riterių puolimo atsikūrė, nors bent kiek didesnės reikšmės vėliau neįgijo.

===XVII - XIX a.===
1661 m. Mažeikių kaimas minimas [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijos]] inventoriuje. Šiame dokumente nurodyta, kad kaime yra pusė valako dirbamos žemės ir 4 dūmų (kiemų) valstiečių pavardės: Baltramiejus Jučas (Jucz), Vaitiekus Jučas (Jucz), Valentinas Mažeikaitis (Mazeykaytis) ir Juozapas Šajanskas (Szaienski). Turint omenyje, kad viename kieme vidutiniškai gyveno 9 žmonės, iš viso kaime galėjo būti 28 gyventojai. Išlikęs ir 1665 metų inventorius, kuriame pateikiami tie patys duomenys.

Mažeikių kaimas nukentėjo per XVIII a. pr. vykusį vidaus ir Šiaurės karą bei 1708-1711 m. marą. 1728 m. liepos 6 d. išlikusiame Viekšnių seniūnijos inventoriuje jau nurodytos kitos pavardės - iš viso 6 kiemai, iš jų du naujokų - Baltramiejus Degutis ir Mykolas Matasas. 1738 m. birželio 17 d. inventoriuje nurodyta 12 Mažeikių kaimo kiemų, kurie privalo dvarui mokėti metinį 125 zlotų ir 26 grašių mokestį. Šiame dokumente surašyti šie žemdirbiai: Kazimiera Mažeikienė (Mažeikowa), našlė Kaukienė (Kawkowa), Martynas Galminas (Galmin), Adomas Juška (Juszko), Mykolas Matusas (Matusas), Jonas Vaičaitis (Wayczaytis), Laurynas Dumplis (Dumplis), Lileikis (Lileykis), našlė Anužienė (Anužowa), Martynas Varnas (Warnas), posėdininkas Pelčinas (Pelczyn Lawnik) ir Baltramiejus Degutis (Degutis)<ref>Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3765, l. 250. F. SA-3774, l.630.</ref>.

===1868 - 1904 metai===
Teritorijai apgyvendinti į šiaurę nuo stoties buvo padalyti sklypai. Kiekvienas sklypas išnuomuojamas činšo teisėmis, t.y. 99 metams. Žemę dalino latvių kilmės matininkai, todėl pirmuosius žemės sklypus gavo Liosbergis, Klemberis, Bliumentalis ir kiti latvių tautybės piliečiai <ref>Radžiūnas B. Iš mūsų miesto istorijos // Pergalės vėliava. - P. 3.</ref>.

1901 m. gegužės 1 d. rusų caro valdžia Mažeikiuose pastatė paminklą Muravjovui, o miestą pavadino jo garbei - Muravjovu.<ref>Žemaičių prietelius. - 1925. - Birž. 7. - P. 3. </ref>.

===1905 - 1914 metai===

Pirmą kartą Vasario 16-oji Mažeikiuose paminėta 1920-02-16. Iš išlikusių to meto fotonuotraukų galima teigti, kad sukaktis minėta trjose vietose: vidurinėje mokykloje (pastatas išlikęs, dabar Stoties g. 14), turgaus aikštėje ir prie geležinkelio. Galima daryti prielaidą, kad šventė prasidėjo vidurinėje mokykloje, po to buvo keliaujama į turgaus aikštę, buvusią prie Didžiosios (Laisvės) gatvės, o paskui eita prie geležinkelio stoties. Pastaroji vieta Vasario 16-osios rituale išliko per visą tarpukario nepriklausomybės laikotarpį. Iš tuomet buvusio geležinkelio stoties balkono buvo sakomos kalbos. Manoma, kad pirmasis vasario 16-osios minėjimą Mažeikiuose įamžino fotografas [[Motuzas Bonaventūras|Bonaventūras Motuzas]], pirmojo Mažeikių fotografo, knygnešio, visuomenės veikėjo [[Motuzas Jonas|Jono Motuzo]] (1864-1929) sūnus. Didžiausia tikimybė, kad pirmosios valstybinės šventės organizatorius buvo [[Bimba Petras|Petras Bimba]], vidurinės mokyklos Mažeikiuose įkūrėjas, pirmasis jos direktorius. <ref>Ramanauskas V. Pirmoji Vasario 16-osios šventė Mažeikiuose // Santarvė. - 2010. - Vasario 13. - Nr. 18. - P. 3.</ref>.
[[Vaizdas:Akmuo.MKE.2010-07-17.jpg|thumb|left|100px|Skulptūrinė lauko riedulių kompozicija]]
2010 m. liepos 6 d. Savivaldybės aikštėje atidengta Lietuvos 1000-mečiui įprasminti skulptūrinė lauko riedulių kompozicija, kurios autorius skulptorius Zenonas Steponavičius. Paminklą sudaro trys rieduliai, ant kurių užkeltas 7 tonas sveriantis stambus akmuo, pargabentas iš [[Juodeikiai|Juodeikių k.]]. Riedulio krovimo ir iškrovimo darbais rūpinosi bendrovė „Mažeikių strėlė", pargabeno bendrovė „Skalderus". Ant trijų plokščių iškalti įrašai: 1290 metais lietuvių žygiui į Livoniją vadovavo kunigaikštis Mažeika, 1871 m. rugsėjo 16 d. atidaryta geležinkelio linija Liepoja - Mažeikiai - Vilnius, 1920 m. kovo 1 d. įkurta Mažeikių miesto savivaldybė; ant visų trijų plokščių yra Mažeikių herbas. Ant pagrindinio akmens įamžinta - Lietuva 1009 (turėjo būti iškaltos dar penkios svarbios istorinės datos - įrašai, išdėstyti pagal jų svarbos Žemaitijai, Lietuvai ir jos valstybingumui lygmenis. Tai Mindaugas 1253, Durbė 1260, Žalgiris 1410, Valstybė 1918 ir Nepriklausomybė 1990. Paminklą nutarė pastatyti iniciatyvinė grupė, kuriai vadovavo Ričardas Grušas <ref>Vytautas Malūkas. Paminkle įamžinamos svarbios istorinės datos sukėlė diskusijų ir ginčų // Santarvė. - 2010. - Birželio 26. - Nr. 70. - P. 1, 12.</ref>. Kompoziciją pašventino Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios klebonas Z. Degutis, Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios klebonas Rimvydas Marozas bei stačiatikių bažnyčios bendruomenės tėvas Nestoras.

== Švietimas ==
[[Vaizdas:Gabijos gimnazija.MKE.2008-10-05.jpg|thumb|right|230px|[[Gabijos gimnazija]]]]
[[Vaizdas:Sodu vidurine mokykla.MKE.2008-10-05.jpg|thumb|right|230px|[[Sodų vidurinė mokykla]]]]
[[Vaizdas:Specialioji mokykla.MKE.2009-04-12.jpg|thumb|right|230px|[[Mažeikių specialioji mokykla]]]]

Po 1905 m. Mažeikių kaimo gyventojai pradėjo samdyti mokytoją. 1911 m. Jono Virkučio name Mažeikių kaimo mokykla gavo pirmąsias nuolatines patalpas. Mokytoju dirbo Fabijonavičius, mokėsi 10-12 mokinių. Ši mokykla veikė iki I pasaulinio karo, o per karą sudegė. Po karo mokyklai patalpos parinktos pas Joną Raustį (priešais [[Mažeikių kapinės|katalikų kapines]]). Mokytoju buvo tas pats Fabijonavičius. Mokinių skaičius buvo didelis, nes vaikai ateidavo ir iš kitos [[Venta|Ventos]] pusės.<ref>Radžiūnas B. Švietimas Mažeikiuose // Pergalės vėliava. - 1989. - Gruod. 5. - Nr. 145.</ref>. Mažeikių valsčiaus prad. m-kloje nuo 1932-09-01 iki 1942? m. dirbo mokytoja Valerija Virkutienė <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 11, l. 10.</ref>.

Pirmoji pačiuose Mažeikiuose atsiradusi švietimo įstaiga - [[Mažeikių cerkvinė mokykla|cerkvinė mokykla]]. Ji pradėjo veikti 1896 metais prie cerkvės pastatytame name (dabar čia yra M. Račkausko gimnazijos sporto salė). Iš pradžių ją lankė daugiau nei 60 mokinių, iš kurių apie 40 buvo katalikų vaikai. Mokykloje mokytoju dirbo Polidovas. Po 1905 m. mokykla turėjo ir lietuviškų vadovėlių, todėl norinčius šiek tiek mokyta skaityti ir lietuviškai. Ši mokykla veikė iki 1915 metų.

1903 m. pradėjo veikti ir [[Geležinkelio mokykla|geležinkelio mokykla]], kurioje mokėsi daugiausia geležinkeliečių vaikai. Tai buvo žemesnioji pradinė mokykla. Joje lietuviškų pamokų niekada nebūdavo. Ne geležinkeliečių darbuotojų vaikams už mokslą reikėjo brangiai mokėti. Mokytoja dirbo Jadyga Šarafanovič.<ref>Radžiūnas B. Švietimas Mažeikiuose // Pergalės vėliava. - 1989. - Gruod. 5. - Nr. 145.</ref>.1913 m. mokykla buvo dviklasė, joje mokėsi 63 berniukai ir 42 mergaitės. Ji turėjo ir 12 vietų bendrabutį. Moklyklai išlaikyti geležinkelis išleido 7151,52 rub.<ref>Žemaitis L. V. Liepojos-Romnų geležinkelis 1869-1915. - Vilnius, 2005. - P. 147. </ref>.

1907 m. pradžioje mažeikiškiai sueigoje nutarė prašyti Rusijos švietimo vadovybės Mažeikiuose atidaryti progimanziją, kurioje būtų dėstoma ir lietuvių kalba. Gyventojai patys įsipareigojo išlaikyti lietuvių kalbos mokytoją ir jam mokėti per metus po vieną kapeiką nuo turimos žemės dešimtins - t. y. iš viso 1,5 tūkst. rub. per metus. Sužinoję apie tokį nutarimą viekšniškiai panoro, kad progimanzija būtų ne Mažeikiuose, o [[Viekšnių gimnazija|Viekšniuose]]<ref>Šidlauskas D. Mažeikiai // Vilniaus žinios. - 1908. - Nr. 270.</ref>. Kauno mokyklų direkcija sutiko Viekšnių valsčiuje atidaryti ne progimnaziją, bet naujo tipo miesto mokyklą. Direkcijos siūlymą svarstė Viekšnių valsčiaus atstovų sueiga. Balsų dauguma 1908 m. rudenį nutarta prašyti miesto mokyklą atidaryti Viekšniuose<ref>Mažeikiai // Viltis. - 1908. - Nr. 148.</ref>. 1910 m. į Mažeikius atvyko Kauno gubernijos mokyklų direkcijos inspektorius ir pasiūlė čia atidaryti švietimo ministerijos išlaikomą vienaklasę arba dviklasę mokyklą ir kad tokiai mokyklai skirtų paramą. Mažeikių miesto sueiga neidele balsų persvara atsisakė valdinės ministerijos išlaikomos mokyklos, nes jau veikė „Saulės" draugijos lietuviška mokykla<ref>Jaunutis. Mažeikiai // Viltis. - 1910. - Nr. 124.</ref>. Vis dėlto 1911 m. pavasarį vienaklasė ministerijos mokykla Mažeikiuose buvo atidaryta.

1908 m. pavasarį Mažeikiose leista atidaryti [[Mažeikių Saulės mokykla|„Saulės" draugijos mokyklą]]. Mokykla įsteigta prie bažnyčios pastatytoje špitolėje. Pirmasis mokytojas buvo Adomas Juodelė, mokėsi apie 60 mokinių. Už mokslą kiekvienas mokinys turėjo mokėti po 50 kapeikų per mėnesį. Neturtingų tėvų vaikai mokyklos lankyti negalėjo. Todėl kitiems mokslo metams nutarta mokyklą išlaikyti visų katalikų lėšomis iš parapijos kasos. 1910 m. pradžioje mokyklą lankė 12 mokinių. Pritrūkus lėšų, nutarta iš kiekvieno mokinio imti po vieną rublį per metus <ref>K. K. Mažeikiai // Viltis. - 1910. - Nr. 10.</ref>. Padidėjus mokinių, nuo 1911 m. „Saulės" mokykloje dirbo du mokytojai. 1915 m. pr. mokėsi 113 mokinių, dėstė Vincenta Burbaitė ir nuo 1913 m. Juozas Marcinkevičius (g. 1892-01-01 Zapyškyje - m. 1916-10-06). Per I pasaulinį karą mokykla neveikė, bet 1915 m. pabaigoje, gavus vokiečių valdžios leidimą, vėl pradėjo veikti pačių mažeikiškių išlaikoma lietuviška mokykla. Joje mokytojavo „Ryto" švietimo draugijos kursus Vilniuje baigusi Gudzinskaitė. 1917 m. pabaigoje mokėsi 120 mokinių, mokytojas Gedžiutis<ref>Lietuvos aidas. - 1917. - Nr. 42.</ref>.Šioje mokykloje yra dirbę dar šie mokytojai: Julius Grubliauskas (1908 m.), Kazys Blažys (ar Blaževičius, 1909 m.), Agota Kovalskaitė, Juozas Lapinskas, Pranas Marcinkevičius, Marija Juodeikaitė ir Vincė Burbaitė.

1911 m. rugpjūčio mėn. Mažeikiuose atidaryta privati keturklasė L. Markevičienės [[Mažeikių prekybos mokykla|prekybos mokykla]].

Pirmojo pasaulinio karo metais Mažeikiuose buvo uždarytos visos mokyklos ir pradėjo veikti tik karui pasibaigus. Po 1918 m. pradėtos steigti pradinės mokyklos rajone, o Mažeikiuose imta rūpintis aukštesnės mokyklos įsteigimu (plačiau žr. straipsnį [[Merkelio Račkausko gimnazija]].

Nuo 1919 m. Mažeikiuose veikė ir pradinė mokykla. Abu komplektai buvo pilnai užimti, todėl mokytojams tekdavo dirbti po pietų iki 10 val. vakaro. Toliau kasmet buvo steigiama po 1-2 naujus komplektus. 1924-1925 m. jau veikė 7 komplektai, išsidėstę 3 atskirose vietose. 1925 (ar 1926 m.) iš jos 4 komplektų atidaryta pradžios mokykla Nr.2 (plačiau žr. [[Mažeikių pradžios mokykla Nr.2]]), o ji su likusiais 3 komplektais pervadinta 1-ma mokykla (plačiau žr. [[Mažeikių pradžios mokykla Nr.1]]). Toliau mokykla augo ir 1930 m. veikė jau vėl 7 komplektai. Mokyklą lankė 315 mokinių. Iki 1934 m. mokykla buvo kilnojama iš vienų namų į kitus ir buvo išmėtyta 2-3 pastatuose, kas apsunkino darbą. Todėl nuspręsta statyti nauja mokyklą. Apskrities taryba priėmė sprendimą pastatyti 8 komplektų mūrinį pastatą mokyklai. Darbas pradėtas 1933 m. pavasarį <ref>Ličkūnas St. Pirmoji Mažeikių lietuvių mokykla // Tautos mokykla. - 1937. - Liepos 15. - Nr. 14-15. - P. 339-340.</ref>. 1934 m. rugpjūčio mėn. pastatytas mūrinis dviejų aukštų pastatas, įrengta dešimt klasių, salė, centrinis šildymas, vandentiekis. Mokyklai buvo suteiktas [[Mažeikių Tumo-Vaižganto pradžios mokykla|J. Tumo-Vaižganto]] vardas (1935 m. vardą patvirtino Švietimo ministerija). 1937 m. ją lankė 464 mokiniai, dirbo 10 mokytojų<ref>Laurinavičius J. Mažeikiai. - V., 1978. - P. 26.</ref>. Pastato III-ame aukšte buvo įrengta 10x16 m ploto salė muziejui, kur išbuvo iki 1955 m. gaisro (žr. [[Mažeikių muziejus]]).

Mažeikių pradžios mokykla Nr. 2 veikė 1925-1944 m. Ją įsteigė ir išlaikė Mažeikių miesto savivaldybė. Mokykla buvo keturių skyrių, o nuo 1935 m. - šešių skyrių bendrojo lavinimo įstaiga. Nuo 1942 m. Mažeikių pradžios mokykla Nr. 2 buvo privaloma penkiametė. 1941-1942 m. buvo mokoma pagal 1936 m. mokyklos programas. Mieste dar veikė atskiros žydų mokyklos. 1930 m. žydų pradžios mokykloje mokėsi 36 mokiniai. Žydai turėjo ir vidurinę mokyklą, kurioje mokėsi 28 mokiniai, dirbo 4 mokytojai. 1930 m. atidarė savo pradinę mokyklą ir latviai <ref>Mažeikių rajono liaudies švietimo istorija (prisiminimai). Sud. A. Poškus // Kraštotyrinis darbas. - Mažeikiai, 1982. - P. </ref>.

Nuo 1932 m iki 1944 m.lapkričio mėn. Mažeikiuose veikė Mažeikių [[žiemos žemės ūkio mokykla]], kurią įsteigė ir išlaikė Žemės ūkio rūmai. Sovietų Sąjungai 1940 m. okupavus Lietuvą, mokykla tęsė veiklą. Nuo 1940 m. rugsėjo mėn. mokykla buvo pavaldi Lietuvos TSR žemės ūkio liaudies komisariato Žemės ūkio švietimo valdybai. 1941-1944 m. Mažeikių žiemos žemės ūkio mokykla buvo pavaldi ir ją išlaikė Žemės ūkio vadyba. Mažeikių žiemos žemės ūkio mokykla buvo mišri mokymo įstaiga, kuri rengė kvalifikuotus žemės ūkio ir namų ruošos darbininkus. Mokykloje mergaitės buvo mokomos maisto ruošimo, siuvimo, audimo, skalbimo, lyginimo ir kt. namų ruošos darbų, berniukai - žemdirbystės ir gyvulininkystės, buvo dėstoma lietuvių kalba, skaičiavimas bei visuomenės mokslas. Mokslas mokykloje vyko lapkričio-balandžio mėn. Į mokyklą buvo priimami asmenys baigę pradžios mokyklos 4 klases.

== Kultūra ==

Jau 1906 m. kunigas [[Meškauskas Pranciškus|P. Meškauskas]] buvo įsteigę parapijos teisėmis veikiančią bibliotekėlę, kurioje buvo daugiau kaip 300 knygų. Imantys knygas turėjo mokėti 20 kapeikų mokestį.Susirinkus į biblioteką-skaityklą žmonėms, būdavo balsu skaitomi laikraščiai, kita spauda. 1907-11-18/12-01 Mažeikiuose įsisteigė „Saulės" draugijos skyrius, į kurį įstojo 116 narių. Pirmininku išrinktas kunigas [[Meškauskas Pranciškus|P. Meškauskas]], pavaduotoju - A. Strazdauskas, sekretoriumi - A. Glemža, bibliotekininku - B. Radvilas. Steigiamajame susirinkime nutarta prašyti valdžios leidimo atidaryti skyriaus biblioteką-skaityklą ir lietuvišką mokyklą<ref>Pegas K. Mažeikiai // Viltis. - 1907. - Nr. 26.</ref>. 1908 m. pavasarį šiam skyriui leista atidaryti biblioteką-skaityklą ir mokyklą.

1937 m. Jonas Šaulys Mažeikiuose įsteigė privatų spaudos muziejų, kuriame buvo beveik visi to meto lietuviški periodiniai leidiniai, įvairūs plakatai, šūkiai, atsišaukimai. 1932 m. savo asmeninėje kolekcijoje turėjo apie tūkstantį, o apie 1941 m. - du tūkstančius egzempliorių įvairių leidinių. Kolekciją buvo pradėjęs kaupti 1924 m., perėmęs ją iš savo tėvo, kuris buvo spaudos mėgėjas ir sukaupęs įvairių periodinių leidinių. II-ojo pasaulinio karo metais spaudos muziejaus eksponatai dingo <ref>Vakarai. - 1937. - Nr. 102. - P. 6. </ref>.

== Sveikatos apsauga ==
[[Vaizdas:Vasario 16 gatve.Vaistine.jpg|thumb|right|200px|Vaistinė Laisvės - Vasarios 16-osios gatvių kampe, 1934 m.]]
Profesionali medicina Mažeikiuose atsirado dėl geležinkelio statybos. 1893 m. geležinkelininkams aptarnauti buvo paskirtas medicinos felčeris Šteichmanas. Jo laboratorija buvo įsikūrusi geležinkelininkų name Nr. 5. 1887 m. praktikuojantis gydytojas, Rygos vokietis O. Liosberg gavo caro valdžios leidimą ir atidarė vaistinę (plačiau žr. [[Mažeikių vaistinės]]). Ji buvo įsteigta prie geležinkelio stoties buvusiame dviejų aukštų name. Provizoriumi pradėjo dirbti taip pat atvykėlis Pavel Pancer. 1910 m. iš O. Liosberg vaistinę nupirko provizoriaus padėjėjas Dovydas Švabas. Naujasis savininkas vaistinę perkėlė į Laisvės gatvę ir pavadino „Pirmoji vaistinė D. Švabo". Šitaip ji vadinosi iki pat Antrojo pasaulinio karo. Per I pasaul. karą D. Švabas pasitraukė į Rusiją, bet 1925 m. grįžo į Mažeikius ir vėl atidarė vaistinę Laisvės gatvėje, buvusio „Durbės" kino teatro teritorijoje. 1906 m. į miestą atvyko privatus gydytojas Pačerinskas.

1900 m. žydas Izarovas, netoli [[Mažeikių geležinkelio stotis|geležinkelio stoties]] atidarė urmo sandėlį, kur buvo galima įsigyti ne tik fotoprekių, parfumerijos, dažų, bet ir vaistų. Prasidėjus Pirmajam Pasauliniam karui, Izarovas pasitraukė į Rusiją, o urmo sandėlį pardavė B. Tešeraitei. Po karo naujoji savininkė gavo leidimą ir toje pačioje vietoje įsteigė vaistinę. Jos savininkas buvo Antanas Gritė. 1926 m. jam mirus B. Tešeraitė savo vaistinę pardavė Samueliui Mesrovičiui. Naujasis savininkas vaistinę perkėlė į kitas patalpas (Laisvės - buvusios Stoties, dabar Vasario 16-osios gatvių kampas), kur dabar yra Viešoji biblioteka. Prie pastato pritvirtino iškabą „Centralinė vaistinė". 1933 m. S. Mesrovičius šią vaistinę pardavė Peisei Švarcienei. Jos vyras šioje vaistinėje dirbo provizoriaus padėjėju. Pagal tuometinę tvarką vaistinės vedėju galėjo dirbti žmogus, turintis provizoriaus išsilavinimą. Todėl naujieji savininkai vedėju paskyrė dirbti Naftalį Lapianskį. Vaistinė veikė iki 1941 m. Vaistinės savininkai P. ir D. Švarcai, dukra Rivka ir Lapianskis atsidūrė Mažeikių pavenčiuose. Išliko gyvas savininkų sūnus Jokubas (g. 1926 m.). Naciams areštavus Švarcus, vaistinės vedėju buvo paskirtas Salemonas Koganskis, turėjęs chemiko - vaistininko išsilavinimą. Jo žmona R. Koganskienė-Rimonaitė dirbo laborante. S. Koganskis buvo pirmoji Mažeikių holokausto auka, ten pat pavenčiuose buvo nužudyta ir jo žmona. Kurį laiką vaistinėje asistente dirbo kavos, degtukų fabriko savininko dukra Pesė Mecaitė.<ref> Muturas A. Apie Daktarus, bet ne apie tuos // Būdas žemaičių. - 2005. - Liepos 15. - Nr. 78. - P. 6.</ref>.

== Mažeikių miesto paveldo objektai ==
Dar žr. ''[[Mažeikių istoriniai paminklai ir memorialinės lentos]]''

Į Lietuvos respublikos kultūros vertybių registrą įrašyti šie Mažeikių miesto objektai:
* [[Birutės gatvė#Kankinių kryžius|Kryžius]] miesto parke, prie Birutės gatvės. Šioje vietoje kaizerinės vokiečių okupacijos metu buvo atliekamos bausmės. MC 2364. 1992-04-21 įrašytas į istorijos paminklų sąrašą.
* [[Mažeikių geležinkelio stotis|Geležinkelio stotis]] Stoties g. 1, miesto centrinėje dalyje, prie geležinkelio. 1876 m. buvo pastatyta geležinkelio stotis. Iki I-ojo pasaulinio karo pristatyti abu stoties pastato fligeliai. 1901-1915 m. stotis buvo pavadinta Muravjovu. Stotis susijusi ir su istoriniais įvykiais. Stoties restorane pulkininkas Bermontas-Avalovas pakeltas į generolus. Stotyje vyko Lietuvos Prezidento Antano Smetonos susitikimas su apskrities savanoriais. Tarpukario metais stoties aikštėje vykdavo Vasario 16-osios minėjimai. Vyko laisvės gynėjų susirėmimai su Mažeikių kuopa ir raudonaisiais latvių šauliais. MC 28264, S 890. 2003-12-31 įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.
* Namas Stoties g. 16, šalia geležinkelio stoties, geležinkelio linijos šiaurės rytų pusėje. Šiame name gimė lietuvių poetas [[Nagys Henrikas|Henrikas Nagys]] (1920-1996) ir poetė [[Liūnė Sutema|Zinaida Nagytė-Katiliškienė-Liūnė Sutema]] (g. 1927-07-05). MC 12991, S 853. 1993-06-23 įrašytas į istorijos paminklų sąrašą.
* Pastatas Stoties g. 22, šalia geležinkelio stoties. Susiję su geležinkelių Lietuvoje statybos pradžia ir 1919 m. Lietuvos nepriklausomos valstybės kūrimu - čia buvo karo komendantūra. Joje dirbo gen. leit. [[Plechavičius Povilas|Povilas Plechavičius]] (1890-1973). MC 2397, S 854. 1992-04-28 įrašytas į istorijos paminklų sąrašą.
* Pastatas Stoties g. 32, šalia geležinkelio stoties. Stilius būdingas carinės Rusijos geležinkeliečių architektūrai. MC 11023, S 855. 1992-09-14 įrašytas į istorijos paminklų sąrašą.
* Banko pastatas, Laisvės/P. Vileišio g. 9/4. Mūrinis, dviejų aukštų su rūsiu, kampinės-simetrinės kompozicijos pastatas, past. 1939 m. (architektas [[Songaila Mykolas|M. Songaila]]). Dabar šiame pastate įsikūręs AB DnB NORD banko Mažeikių skyrius. MC 2412, S 852. 1992-05-04 įrašytas į istorijos paminklų sąrašą.
* [[Vienažindys Antanas|Antano Vienažindžio]] paminklas, yra miesto [[Mažeikių parkas|parke]]. Autorius skulptorius G. Jokūbomis, iškalė vietinis skulptorius J. Katilius, 1987 m. MC 20662. 1993-09-29 įrašytas į istorijos paminklų sąrašą.
* [[Šatrijos Ragana|Šatrijos Raganos (Marijos Pečkauskaitės)]] paminklas, yra miesto parke. Autorius skulptorius Jonas Meškelevičius, 1984 m. MC 20661. 1993-09-29 įrašytas į istorijos paminklų sąrašą.
* Režisieriaus [[Vaičkus Juozas|Juozo Vaičkaus]] paminklas, yra miesto parke. Autorius skulptorius Jonas Meškelevičius, 1983 m. MC 20660. 1993-09-29 įrašytas į istorijos paminklų sąrašą.
* Kapinės, kuriose palaidoti tarybiniai kariai. 1993-02-13 įrašytos į istorijos paminklų sąrašą. MC 11022 I V424.<ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 68.</ref>.

==Galerija ==
<gallery>
Vaizdas:H.Nagio namas.MKE.2006-02-28.jpg|Namas Stoties g. 16
Vaizdas:Mazeikiai.pastatas.MKE.2006-10-27.jpg|Pastatas Stoties g. 22
Vaizdas:Pastatas Stoties g. MKE.2009-04-08.jpg|Pastatas Stoties g. 32
Vaizdas:Valstybinis bankas.MKE.jpg|Banko pastatas
Vaizdas:Mazeikiu parkas.MKE.2006-11-03.jpg|Poeto A. Vienažindžio skulptūra
Vaizdas:Mazeikiu parkas1.MKE.2006-11-03.JPG|Rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos skulptūra
Vaizdas:Mazeikiu parkas2.MKE.2006-11-03.jpg|Režisieriaus Juozo Vaičkaus skulptūra
Vaizdas:Kariu kapines.MKE.2005-10-04.jpg|Karių kapinės miesto parke
</gallery>

== Religinės bendruomenės ==

Mažeikiuose kūrėsi įvairios religinės bendruomenės. 1897 m. buvo 435 [[Mažeikių žydų bendruomenė|žydai]], 1903 m. - 310 stačiatikių ir apie 40 sentikių. Pati pirmoji religinė bendruomenė pasistačiusi savo maldos namus buvo stačiatikiai. 1893 m. pradėta statyti cerkvė, kuri 1894 m. pašventinta [[Mažeikių Šventosios Dvasios cerkvė|Šventosios Dvasios]] vardu. 1927 m. ši cerkvė perdaryta į gimnazijos bažnyčią. 1929 m. suprojektuota nauja cerkvė, 1930 m. pastatyta dabartinė (palčiau žr. [[Mažeikių Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė]]).

1900 m. Mažeikiuose buvo pastatyta pirmoji medinė [[Mažeikių sinagoga|žydų sinagoga]]. 1922 m. žydų bendruomenė gavo leidimą pastatyt naują mūrinę sinagogą, kurią suprojektavo architektas B. Helcermanas. Sinagoga pastatyta 1924 m. Pirmosios evangelikų liuteronų pamaldos Mažeikiuose buvo laikomos 1893 metais privačiuose namuose, vėliau - cerkvinėje mokykloje. 1900 m. nuomojamose patalpose jau veik laikina evangelikų liuteronų bažnyčia. Kunigo Teodoro Kupferio pastangomis, 1908-1910 m. pastatyta nauja [[Mažeikių evangelikų liuteronų bažnyčia|evangelikų liuteronų bažnyčia]], o 1911 m. pašventinta.

Katalikai ilgą laiką savo maldos namų neturėjo, todėl religinius reikalus turėjo atlikti Viekšniuose, Tirkšliuose ir leckavoje, kur veikė katalikiškos parapijos. Pažangioji miesto visuomenė pradėjo reikalauti, kad mieste būtų pastatyta bažnyčia. Ypač tam priešinosi Viekšnių klebonas. 1904 m. gautas leidimas privačiame name įrengti ne bažnyčią, bet koplyčią. Gavus vietos gyventojų paramą, tame name padidintos patalpos, o 1906 m. perstatyta ir atidaryta pirmoji miesto katalikų bažnyčia, kuri 1906 m. spalio 8 dieną pašventina. Kunigu pradėjo dirbti Pranciškus Meškauskas. Ši bažnyčia veikė iki 19??

Šiaurinėje miesto dalyje, kurioje buvo sutelkta pati didžiausia miesto gyventojų dalis, visas ūkinis ir kultūrinis gyvenimas turėjo melstis eiti per geležinkelį į bažnyčią, kuri buvo ankšta ir netenkino mažeikiškių poreikių. Todėl architektas Žemkalnis 193 suprojektavo naują didelę mūrinę bažnyčia. Jos statyba prasidėjo 1933.

2005 m. mikrorajone, šalia kultūros centro, pastatyta antroji katalikų bažnyčia - Šv. Pranciškaus Asyžiečio.

* [[Latvių bendruomenė]]
* [[Romų bendruomenė]]
* [[Rusų bendruomenė]]
* [[Mažeikių žydų bendruomenė|Žydų bendruomenė]]

<gallery>
Vaizdas:Mazeikiu baznycia.jpg|[[Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia|Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia]]
Vaizdas:Mazeikiu liuteronu baznycia. MKE.jpg|[[Mažeikių evangelikų liuteronų bažnyčia|Evangelikų liuteronų bažnyčia]]
Vaizdas:Mazeikiu cerkve. MKE.jpg|[[Mažeikių Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė]]
Vaizdas:Bapstistu maldos namai.MKE.2007-09-16.jpg|Mažeikių evangelikų baptistų maldos namai
</gallery>

== Gatvės ==
Žr. ''[[Mažeikių miesto gatvių sąrašas]]''.
[[Vaizdas:Ventos gatve1.MKE.2008-10-05.jpg|thumb|right|230px|[[Ventos gatvė]]]]
[[Vaizdas:Baznycios g.MKE.jpg|thumb|right|230px|[[Bažnyčios gatvė]]]]
[[Vaizdas:Stoties gatve. MKE.jpg|thumb|right|230px|Mažeikiai. XX a. pr. Stoties, dabar [[Vasario 16-osios gatvė|Vasario 16-osios gatvė]]]]
[[Vaizdas:Laisves g.MKE,1936 m..jpg|thumb|right|230px|[[Laisvės gatvė|Laisvės g.]] 1936 m.]]

XIX a. 8-ajame dešimtmetyje susidarė dvi pirmosios Mažeikių miesto gatvės: dabartinė [[Vasario 16-osios gatvė|Vasario 16-osios]] (iš pradžių vadinosi Stoties)- ne visai statmenai atsišakojusi nuo Viekšnių-Leckavos kelio į geležinkelio stotį, ir dabartinė [[Laisvės gatvė|Laisvės]], sutapusi su tuo keliu. 1895 m. abi šios gatvės išgrįstos.

XX a. pr. pietinėje dalyje, už geležinkelio, Mažeikių kaimo laukuose, pradėjo formuotis nauja gatvė, kuri vėliau vadinosi S. Daukanto (dabar Vyšnių gatvė, o nuo sankryžos su Naftininkų gatve - S. Daukanto gatvė). Šios gatvės pietinėje pusėje 1905 m. pastatyta pirmoji Mažeikių bažnyčia. Prie šios bažnyčios 1907 m. „Saulės" draugija įsteigė lietuvišką mokyklą. Tai iš dalies paskatino pietinės miestelio dalies gatvių plėtotę: ėmė formuotis [[Bažnyčios gatvė|Bažnyčios]] ir gretimos gatvelės: Saulės, Siauroji, Mažoji (dabartinė J. Vaičkaus), Vandens, Daržų. Šios gatvės formavo gana taisyklingą tinklą.

XX a. pr. vietos inteligentai išgirdę, kad caras žada gatvėms duoti rusiškus pavadinimus, nutarė jas pavadinti lietuviškai. Susidarė komisija, kurios sudėtyje buvo mokytojas Opulskis, vargonininkas [[Pukevičius Karolis|K. Pukevičius]], St. Šeirys, J. Montvydas, parinko kelių mieste susiformavusių gatvių pavadinimus: Saulės, Bažnyčios, Kapų, Gedimino. Tada buvo padarytos ir prie namų prikaltos medinės lentelė su lietuviškais gatvių pavadinimais <ref>Plastinina B. Prisiminimai apie Bažnyčios gatvę užrašyti daugiau negu prieš šimtmetį // Santarvė. - 2008. - Gegužės 3. - nr. 49. - P. 4.</ref>.

XX a. II deš. šiaurinė miesto dalis jau buvo gana tankiai apstatyta; be dviejų pagrindinių gatvių, prie kurių stovėjo svarbiausieji pastatai (tarp jų ir keli mūriniai dviaukšiai), buvo susidarę šalutinių gatvelių: Šiaulių bei Škurlių gatvės, vėlesnių [[Didžioji gatvė|Didžiosios]] ir mažosios [[Kankinių gatvė|Kankinių]] gatvių užuomazgos. Tarp Laisvės gatvės ir abipus lygegrečios su ja [[Laižuvos gatvė|Laižuvos gatvės]] (šiaurės rytų pusėje) buvo numatyta keturkampė [[turgaus aikštė]]. Nuo geležinkelio į Rygą ribojo naujai išvesta lygegrečiai su begiais Mintaujos gatvė. Tarp abiejų geležinkelio linijų buvo išskirta 100 sklypų. Čia, į šiaurę nuo Vytauto gatvės, suplanuotos lygegriačios su ja bei statmenos jai Pušyno, Didžioji ir Mažoji gatvės.

1928 m. Mažeikių mieste jau buvo 76 gatvės, 33,7 km. ilgio, iš jų tik 7 (1,9-5,7 proc.)- grįstos. 1936 m. mieste buvo 71 gatvė, bendras visų gatvių ilgis - virš 35 km. <ref> Vakarai. - 1936. - Gruodžio 10. - Nr. 287. - P. 4.</ref>.

Po I pasaul karo lygiagrečiai Laisvės gatvei šiaurinėje dalyje formavosi [[Basanavičiaus gatvė|Basanavičiaus gatvė]]. 1931 m. pavasarį pagal kauniečio architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą čia pradėta statyti nauja katalikų bažnyčia. Kvartale tarp Basanavičiaus ir Birutės gatvių, šalia Kankinių gatvės iškilusi bažnyčia žymėjo Pirmojo pasaulinio karo ir nepriklausomybės kovų metu nužudytųjų miesto gyventojų mirties vietą.

1935 m. sudarytas Mažeikių miesto planas su gatvių tinklo papildimu (inžinieriai Lelis ir Bucevičius), kuriame pateikta siūlymų esamas gatves tiesti bei platinti, tiesti naujas ir pan. Tačiau šis planas nebuvo patvirtintas. Plane numatyti įvairiausi pertvarkymai 20 - yje gatvių ir skersgatvių (Vytauto, Miško, Geležinkelio, Kalnėnų, Ventos, Mažojoje, Saulės, Jurgio, Mažojoje, Vandens didžiojoje, Vandens, Gedimino, Daukanto, Bažnyčios, Mažojoje antrojoje, Kapų, Daukšos mažojoje, Geidžių, Lauko, Tirkšlių ir Danielio).

XX. IV deš. šiaurinė miesto dalis buvo bent du kartus didesnė už pietinę ir rytinę. Jos gatvių tinklas formavo įvairaus dydžio, daugiausia taisykingus kvartalas. 1939 m. mieste buvo 71 gatvė, 25 km ilgio (mažiau nei 1928 m., matyt, todėl, kad anksčiau jam buvę priskirtos ir Mažeikių kaimo gatvės). 1939 m. visos centrinės gatvės išgrįstos.

=== Gatvių pavadinimai===

Apie Mažeikių gatvių pavadinimus išsamių tyrimų nėra, išskyrus pažintinio pobūdžio mokinių rašinius, skirtus kraštotyrai. Anksčiau sprendimus dėl gatvių pavadinimų priimdavo miesto taryba. 1973 m. buvo patvirtinti 102 gatvių vardai. Devintame dešimtmetyje buvo keičiami kai kurių gatvių pavadinimai, kaip neatitinkantys laiko dvasios (K. Požėlos, J. Garelio, M. Melnikaitės, V. Kapsuko ir kt.). Mieste yra gatvių, kurių pavadinimai vaizdingi, išraiškingai skambantys bei keliantys teigimas emocijas - Lakštingalų, Žibučių, Lelijų, Šaltinėlio, Tylioji, Žalioji. Dabartiniu metu gatvių vardų sematinis vaizdas toks: nemaža vardų, kilusių iš kitų vietų, dažniausiai gyvenviečių: Vilniaus, Klaipėdos, Skuodo, Sedos, Laižuvos, Viekšnių, Židikų, Ukrinų (buvo ir Šiaulių gatvė, bet dabar prijungta prie Žemaitijos gatvės).

Didžiausią pagal gausumą pavadinimų grupę sudaro vadinamieji memorialiniai gatvių vardai. Pagal kilmę memorialiniai vardai nėra vienodi. Pagrindinę jų dalį sudaro tie, kurie skirti įamžinti žymių žmonių (valstybės veikėjų, rašytojų, kultūros darbuotojų ir kitų) vardams. Iškilių asmenybių vardais buvo pavadintos J. Basanavičiaus, M.K. Čiurlionio, P. Vileišio, M. Daukšos, K. Jablonskio, J. Vaičkaus, Vl. Burbos, S. Daukanto. Dėl pastarosios gatvės vardo mokytojas kraštotyrininkas Juozas Nagius teigė, kad gatvės pavadinimas pagal čia gyvenusio žmogaus Daukanto pavardę. Nemažai gatvių pavadinta literatūros klasikų vardais - A. Baranausko, V. Kudirkos, Maironio, D. Poškos, M. Pečkauskaitės, Strazdelio, M. Valančiaus, Žemaitės, J. Tumo - Vaižganto, Putino, Vydūno, Pr. Vaičaičio, S. Nėries ir H. Nagio. Didžiųjų Lietuvos kunigaikščių vardais pavadintos Mindaugo, Gedimino, Kęstučio, Algirdo ir Vytauto gatvės. Kita memorialinių vardų grupė įamžina ne atskirų asmenų, o svarbių įvykių atminimą: Vasario 16-osios, Mažeikių 100-mečio, Žalgirio, Laisvės, Respublikos.

Be čia minėtų pagal gausumą dar galima skirti šias sematines gatvių vardų grupes:
* iš netoli esančių ar buvusių svarbesnių objektų pavadinimų: Geležinkelio, Bažnyčios, Stoties, Sandėlių, Durpyno, Hipodromo, Gamyklos, Sodų, Pavenčių, Tvenkinių, Miško, Senkelio bei kitos;
* iš fiziografinių terminų: Miesto laukai, Sodų kelias, Židikų kelias, Kaimo, Sodžiaus, Parko, Pievų, Smėlio;
* iš amatų ar verslų pavadinimų: Valstiečių, Naftininkų, Energetikų, Melioratorių ir Montuotojų;
* iš regionų pavadinimų: Žemaitijosir Aukštaičių;
* iš kosminių kūnų arba gamtos reiškinių pavadinimų: Aušros, Pavasario ir Saulės;
* iš pasaulio šalių pavadinimų: Šiaurės ir Vakarų;
* iš mitinių ar su tikėjimais susijusių būtybių, daiktų pavadinimų: Birutės;
* gatvių ypatybes žymintys pavadinimai: Vingių takas, Alyvų takas, Alksnių takas, Geležinkeliečių takas ir Purienų takas.

Dalis gatvių pavadintos pagal buvusių vietovių, susijusių su miestu, vardais: Kalnėnų, Reivyčių, Urvikių ir kt. Kitų vardais pagal rajono hidronimus: Ventos, Varduvos, Ašvos, Vadaksties, Kvistės, Šerkšnės, Kulūpio ir Juodpelkės. Yra gatvių vardų, sudarytų iš įvairių konkrečios reikšmės daiktavardžių: Aguonų, Ąžuolų, Obuolių, Pušyno, Sienos, Vaisių, Kaštonų, Klevų, Vyšnių, paparčio ir kt., dalis jų padaryti iš augalų pavadinimų.

Beveik 90 proc. senųjų gatvių pavadinimų yra išlikę. Prasidėjus Atgimimui, buvo grąžinti senieji vardai šioms gatvėms: Vasario 16-osios, Laižuvos, P. Vileišio, Jankaus ir kt. Anksčiau taip pat buvo keisti kai kurių gatvių vardai: Meškėnų į M. Pečkauskaitės, Geidžių - Valiūno, Kopūstų - Žaliąją, Mažoji - Vaičkaus, Leckavos į Dariaus ir Girėno, o po to S. Nėries ir pagaliau Laisvės. Daugiau dėl objektyvių priežasčių nebėra šių gatvių: Darbininkų, Statybininkų, Sporto, J. Biliūno, Židikų kelio, Dariaus ir Girėno bei kitų.

Naujojoje miesto dalyje yra pačios jauniausios gatvės: Pavasario, Ventos, Pavenčių, Sodų, Naftininkų, Žemaitijos <ref>Poškus A. Gražiai skamba miesto gatvių pavadinimai // Būdas žemaičių. - 1998. - Rugpjūčio 7. - nr. 47. - P. 2. </ref>.

== Pramonė ==
[[Vaizdas:Mazeikiupienine.MKE.2006-06-14.jpg|thumb|left|210px|[[Mažeikių pieninė]]]]

XIX a. pab. - XX a. pr. Mažeikiuose atsirado pirmosios pramonės įmonės. Iš Viekšnių atvykęs Mecas 1897 m. įsteigė kavos gamyklėlę, o sekančiais metais nedidelį degtukų šiaudelių fabriką. Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Meco įmonės turėjo daugiau kaip 60 darbininkų. Degtukų šiaudelių fabrikas du kartus degė ir todėl dirbo su pertarukomis. 1902 m. Janulis įsteigė skardos dirbinių dirbtuvę. Joje dirbo 5 darbininkai.

1930 m. Mažeikiuose pradėjo veikti degtukų fabrikas <ref> Žemaičių prietelius. - 1930. - Nr. 2.</ref>. 1934 m. J. Gricius atidarė kavos dirbtuves, kuriose gamino aukštos kokybės kavą <ref>Rytas. - 1934. - Nr. 33.</ref>,1936 m. Ramanauskaitė - audyklą su moderniškomis staklėmis. Be to, mieste veikė keturios odų apdirbimo dirbtuvės, dar viena įsteigta pas J. Šiuipį Naikių k. <ref>Vakarai. - 1936. - Nr. 33.</ref>. XX a. IV deš. mieste pradėjo augti pramonė. Atsirado [[Mažeikių linų fabrikas|linų apdirbimo fabrikas]], lietuviai broliai Šadauskai įkūrė didelę alaus gamybos įmonę. Tuo metu buvo žinomos Adolfo Janulio skardos dirbinių įmonė, kelios baldų gamybos įmonės. 1940 m. Mažeikiuose veikė jau 26 įvairios pramonės įmonės, be jau minėtų, tai - molinių puodų, koklių fabrikai, pieninė, 4 lentpjūvės, malūnas, skerdykla, elektros jėgainė, odos gaminių dirbtuvė, mezgykla, karšykla<ref>Plastinina B. Ilgai statyti ir atstatinėti Mažeikiai // Santarvė. - 2008. - Saus. 21. - Nr. 11. - P. 7.</ref>. 1941-1944 m. miestas stipriai nukentėjo. Daugiau kaip pusė gyvenamųjų namų ir pramonės įmonių virto griuvėsiais. 1945 m. buvo steigiamas avalynės fabrikas. Netrukus buvo atkurta alaus darykla, kuri tapo Šiaulių „Gubernijos" alaus kombinato Mažeikių filialu. Pradėjo veikti ir linų fabrikas, kuriame tada tebuvo tik keliolikos žmonių brigada, vijusi virves. Po karo išsiplėtė ir gamybą atnaujino [[Mažeikių baldų fabrikas|baldų fabrikas]]. 1959 m. pradėjo veikti [[Elektrotechnikos gamykla|J. Garelio eletrotechnikos gamykla]], 1969 m. pabaigoje - [[Kompresorių gamykla|kompresorių gamykla]]. 1971 m. naujajame miesto mikrorajone pastatytas Sviesto gamyklos naujasis korpusas.

== Literatūra ==
* Mažeikiai - fotografijoje: fotomenininkų seminaro fotoalbumas / sudaryt. Jonas Strazdauskas, Angelė Rupkutė. - Mažeikiai, 1998. - 18 p.
* Strazdauskas J. Mažeikiai: [fotoalbumas]. - Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2004. - 48 p. ISBN 9986-31-121-7.
* Mažeikiai: praeitis, dabartis ir perspektyvos: konferencijos, įvykusios 1996 m. kovo 2-3 d. medžiaga / sudarė: Alvydas Nikžentaitis, Angelė Rupkutė. - Klaipėda: Klaipėdos universiteto l-kla, 1997. - 158 p. ISBN 9986505526.
* Mažeikių rajonas: [istorija, kultūros paveldas, verslas]. - Kaunas: Artivija, 2003. - 59 p. ISBN 9955-556-08-0.
* Laurinavičius J. Mažeikių eskizai: išvykos, susitikimai, prisiminimai. - Kaišiadorys: Gija, 2001. - 84 p. ISBN 9955-9319-9-X.
* Strazdauskas J. Mažeikių kraštas: [peizažai] / fotografijos Jono Strazdausko. - Mažeikiai: Mažeikių rajono kultūros rėmimo fondas, 2000. - 25 atsk. spalv. atv. aplanke.
* Strazdauskas J. Mažeikių kraštas: [istorijos, kultūros atspindžiai fotografijose] / fotogr. Jonas Strazdauskas. - Mažeikiai : Mažeikių rajono kultūros rėmimo fondas, 2000. - 25 atsk. spalv. atv. aplanke.

{{reflist}}

== Nuorodos ==
*[http://www.mazeikiai.lt/ Mažeikių rajono savivaldybės tinklapis]
*[http://www.mazeikieciai.lt/ Mažeikiečiai.lt - Mažeikių naujienų ir informacijos portalas]
*[http://mazeikiu.info/ Mažeikių info - krašto informacinis portalas]

[[Kategorija: Mažeikiai]]

Mažeikiai

2013-04-19T15:14:00Z

Alesak:

{{tvarkomas}}
{{rašomas}}
{{Mažeikiai}}
'''MAŽEIKIAI''', miestas Šiaurės vakarų Lietuvoje, [[Mažeikių rajonas|rajono]], [[Mažeikių apylinkės seniūnija|Mažeikių apylinkės seniūnijos]] ir [[Mažeikių seniūnija|Mažeikių seniūnijos]] centras. Atstumas iki Vilnius - 293 km, Rygos - 175 km, Klaipėdos - 120 km. Teritorijos plotas 1395,4 ha, iš jų 52,55 proc. užima užstatyti plotai, 2,51 proc. - vandenys, 38,2 proc. - kitos paskirties plotai (1936 m. miesto plotas buvo 300, o su priemėsčiais - virš 600 ha<ref>Vakarai. - 1936. - Gruodžio 10. - Nr. 287. - P. 4.</ref>.).

Miestą kerta Šiaulių-Klaipėdos (Liepojos) geležinkelis ir Mažeikių-Rygos atšaka bei valstybinės reikšmės keliai: Tauragė-Mažeikiai-Ventspilis ir Šiauliai-Mažeikiai-Skuodas.

== Gyventojai ==

'''Gyventojų skaičius''': 1821 m. - 15 kiemų, 130 gyv., 1886 m. - 364, 1897 m. - 1979, iš jų 435 žydai, 1905 m. - 2745, 1914 m. - 3869, 1921 m. - 2632 gyv. (1244 vyrai ir 1388 moterys), 1923 m. - 1111 kiemų, 4281 gyv., 1924 m. - 4300 (2002 vyr., 2298 mot.), 1936 m. - 4960, 1938 m. - 5268, 1999 m. - 45888 gyv.

== Istorija ==
[[Vaizdas:Mazeikiu k. planas 1870 m.MKE.jpg|thumb|left|300px|[[Mažeikių kaimas|Mažeikių kaimo]] planas, 1870 m.]]
Mažeikių vardas pirmą kartą paminėtas XIII a. Yra žinoma, kad 1290 m. žemaičių žygio į Žiemgalą metu kalavijuočiai sumušė kunigaikščio Mažeikos kariuomenės būrį. Pasak Livonijos kronikos 1332 m. Livonijos ordino magistro Everhardo vadovaujama kariuomenė „įvykdė karo žygį į netikėlių žemaičių kraštą ir pasiekė Mazeikią (Mažeikius) ir Windeikia dvarus“. Remiantis tuo manoma, jog „XIV a. minima karaliaus Mažeikos žemė yra davusi pavadinimą dabartiniam Mažeikių miestui“, šį valdovą „reikia laikyti Mažeikių įkūrėju“, o „1290 m. yra Mažeikių įkūrimo data“.

Archeologų teigimu, dabartinės Mažeikių apylinkės XI-XIII a. buvo apgyvendintos kuršių ir priklausė Ceklio žemei, o žemaičiai šiuose kraštuose atsirado gerokai vėliau (V. Žulkus „Kuršiai Baltijos jūros erdvėje“, 2004).

Pasak kitų šaltinių, Mažeikiai pavadinti jau statant geležinkelio stotelę toje vietoje buvusios Mažeikos sodybos vardu.

Spėjama, kad 1332 m. kalavijuočių sunaikinto Mažeikių dvaro centras nebuvo atstatytas, tačiau vietoje plytėjęs kaimas po riterių puolimo atsikūrė, nors bent kiek didesnės reikšmės vėliau neįgijo.

===XVII - XIX a.===
1661 m. Mažeikių kaimas minimas [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijos]] inventoriuje. Šiame dokumente nurodyta, kad kaime yra pusė valako dirbamos žemės ir 4 dūmų (kiemų) valstiečių pavardės: Baltramiejus Jučas (Jucz), Vaitiekus Jučas (Jucz), Valentinas Mažeikaitis (Mazeykaytis) ir Juozapas Šajanskas (Szaienski). Turint omenyje, kad viename kieme vidutiniškai gyveno 9 žmonės, iš viso kaime galėjo būti 28 gyventojai. Išlikęs ir 1665 metų inventorius, kuriame pateikiami tie patys duomenys.

Mažeikių kaimas nukentėjo per XVIII a. pr. vykusį vidaus ir Šiaurės karą bei 1708-1711 m. marą. 1728 m. liepos 6 d. išlikusiame Viekšnių seniūnijos inventoriuje jau nurodytos kitos pavardės - iš viso 6 kiemai, iš jų du naujokų - Baltramiejus Degutis ir Mykolas Matasas. 1738 m. birželio 17 d. inventoriuje nurodyta 12 Mažeikių kaimo kiemų, kurie privalo dvarui mokėti metinį 125 zlotų ir 26 grašių mokestį. Šiame dokumente surašyti šie žemdirbiai: Kazimiera Mažeikienė (Mažeikowa), našlė Kaukienė (Kawkowa), Martynas Galminas (Galmin), Adomas Juška (Juszko), Mykolas Matusas (Matusas), Jonas Vaičaitis (Wayczaytis), Laurynas Dumplis (Dumplis), Lileikis (Lileykis), našlė Anužienė (Anužowa), Martynas Varnas (Warnas), posėdininkas Pelčinas (Pelczyn Lawnik) ir Baltramiejus Degutis (Degutis)<ref>Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3765, l. 250. F. SA-3774, l.630.</ref>.

===1905 - 1914 metai===

Pirmą kartą Vasario 16-oji Mažeikiuose paminėta 1920-02-16. Iš išlikusių to meto fotonuotraukų galima teigti, kad sukaktis minėta trjose vietose: vidurinėje mokykloje (pastatas išlikęs, dabar Stoties g. 14), turgaus aikštėje ir prie geležinkelio. Galima daryti prielaidą, kad šventė prasidėjo vidurinėje mokykloje, po to buvo keliaujama į turgaus aikštę, buvusią prie Didžiosios (Laisvės) gatvės, o paskui eita prie geležinkelio stoties. Pastaroji vieta Vasario 16-osios rituale išliko per visą tarpukario nepriklausomybės laikotarpį. Iš tuomet buvusio geležinkelio stoties balkono buvo sakomos kalbos. Manoma, kad pirmasis vasario 16-osios minėjimą Mažeikiuose įamžino fotografas [[Motuzas Bonaventūras|Bonaventūras Motuzas]], pirmojo Mažeikių fotografo, knygnešio, visuomenės veikėjo [[Motuzas Jonas|Jono Motuzo]] (1864-1929) sūnus. Didžiausia tikimybė, kad pirmosios valstybinės šventės organizatorius buvo [[Bimba Petras|Petras Bimba]], vidurinės mokyklos Mažeikiuose įkūrėjas, pirmasis jos direktorius. <ref>Ramanauskas V. Pirmoji Vasario 16-osios šventė Mažeikiuose // Santarvė. - 2010. - Vasario 13. - Nr. 18. - P. 3.</ref>.
[[Vaizdas:Akmuo.MKE.2010-07-17.jpg|thumb|left|100px|Skulptūrinė lauko riedulių kompozicija]]
2010 m. liepos 6 d. Savivaldybės aikštėje atidengta Lietuvos 1000-mečiui įprasminti skulptūrinė lauko riedulių kompozicija, kurios autorius skulptorius Zenonas Steponavičius. Paminklą sudaro trys rieduliai, ant kurių užkeltas 7 tonas sveriantis stambus akmuo, pargabentas iš [[Juodeikiai|Juodeikių k.]]. Riedulio krovimo ir iškrovimo darbais rūpinosi bendrovė „Mažeikių strėlė", pargabeno bendrovė „Skalderus". Ant trijų plokščių iškalti įrašai: 1290 metais lietuvių žygiui į Livoniją vadovavo kunigaikštis Mažeika, 1871 m. rugsėjo 16 d. atidaryta geležinkelio linija Liepoja - Mažeikiai - Vilnius, 1920 m. kovo 1 d. įkurta Mažeikių miesto savivaldybė; ant visų trijų plokščių yra Mažeikių herbas. Ant pagrindinio akmens įamžinta - Lietuva 1009 (turėjo būti iškaltos dar penkios svarbios istorinės datos - įrašai, išdėstyti pagal jų svarbos Žemaitijai, Lietuvai ir jos valstybingumui lygmenis. Tai Mindaugas 1253, Durbė 1260, Žalgiris 1410, Valstybė 1918 ir Nepriklausomybė 1990. Paminklą nutarė pastatyti iniciatyvinė grupė, kuriai vadovavo Ričardas Grušas <ref>Vytautas Malūkas. Paminkle įamžinamos svarbios istorinės datos sukėlė diskusijų ir ginčų // Santarvė. - 2010. - Birželio 26. - Nr. 70. - P. 1, 12.</ref>. Kompoziciją pašventino Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios klebonas Z. Degutis, Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios klebonas Rimvydas Marozas bei stačiatikių bažnyčios bendruomenės tėvas Nestoras.

== Švietimas ==
[[Vaizdas:Gabijos gimnazija.MKE.2008-10-05.jpg|thumb|right|230px|[[Gabijos gimnazija]]]]
[[Vaizdas:Sodu vidurine mokykla.MKE.2008-10-05.jpg|thumb|right|230px|[[Sodų vidurinė mokykla]]]]
[[Vaizdas:Specialioji mokykla.MKE.2009-04-12.jpg|thumb|right|230px|[[Mažeikių specialioji mokykla]]]]

Po 1905 m. Mažeikių kaimo gyventojai pradėjo samdyti mokytoją. 1911 m. Jono Virkučio name Mažeikių kaimo mokykla gavo pirmąsias nuolatines patalpas. Mokytoju dirbo Fabijonavičius, mokėsi 10-12 mokinių. Ši mokykla veikė iki I pasaulinio karo, o per karą sudegė. Po karo mokyklai patalpos parinktos pas Joną Raustį (priešais [[Mažeikių kapinės|katalikų kapines]]). Mokytoju buvo tas pats Fabijonavičius. Mokinių skaičius buvo didelis, nes vaikai ateidavo ir iš kitos [[Venta|Ventos]] pusės.<ref>Radžiūnas B. Švietimas Mažeikiuose // Pergalės vėliava. - 1989. - Gruod. 5. - Nr. 145.</ref>. Mažeikių valsčiaus prad. m-kloje nuo 1932-09-01 iki 1942? m. dirbo mokytoja Valerija Virkutienė <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 11, l. 10.</ref>.

Pirmoji pačiuose Mažeikiuose atsiradusi švietimo įstaiga - [[Mažeikių cerkvinė mokykla|cerkvinė mokykla]]. Ji pradėjo veikti 1896 metais prie cerkvės pastatytame name (dabar čia yra M. Račkausko gimnazijos sporto salė). Iš pradžių ją lankė daugiau nei 60 mokinių, iš kurių apie 40 buvo katalikų vaikai. Mokykloje mokytoju dirbo Polidovas. Po 1905 m. mokykla turėjo ir lietuviškų vadovėlių, todėl norinčius šiek tiek mokyta skaityti ir lietuviškai. Ši mokykla veikė iki 1915 metų.

1903 m. pradėjo veikti ir [[Geležinkelio mokykla|geležinkelio mokykla]], kurioje mokėsi daugiausia geležinkeliečių vaikai. Tai buvo žemesnioji pradinė mokykla. Joje lietuviškų pamokų niekada nebūdavo. Ne geležinkeliečių darbuotojų vaikams už mokslą reikėjo brangiai mokėti. Mokytoja dirbo Jadyga Šarafanovič.<ref>Radžiūnas B. Švietimas Mažeikiuose // Pergalės vėliava. - 1989. - Gruod. 5. - Nr. 145.</ref>.1913 m. mokykla buvo dviklasė, joje mokėsi 63 berniukai ir 42 mergaitės. Ji turėjo ir 12 vietų bendrabutį. Moklyklai išlaikyti geležinkelis išleido 7151,52 rub.<ref>Žemaitis L. V. Liepojos-Romnų geležinkelis 1869-1915. - Vilnius, 2005. - P. 147. </ref>.

1907 m. pradžioje mažeikiškiai sueigoje nutarė prašyti Rusijos švietimo vadovybės Mažeikiuose atidaryti progimanziją, kurioje būtų dėstoma ir lietuvių kalba. Gyventojai patys įsipareigojo išlaikyti lietuvių kalbos mokytoją ir jam mokėti per metus po vieną kapeiką nuo turimos žemės dešimtins - t. y. iš viso 1,5 tūkst. rub. per metus. Sužinoję apie tokį nutarimą viekšniškiai panoro, kad progimanzija būtų ne Mažeikiuose, o [[Viekšnių gimnazija|Viekšniuose]]<ref>Šidlauskas D. Mažeikiai // Vilniaus žinios. - 1908. - Nr. 270.</ref>. Kauno mokyklų direkcija sutiko Viekšnių valsčiuje atidaryti ne progimnaziją, bet naujo tipo miesto mokyklą. Direkcijos siūlymą svarstė Viekšnių valsčiaus atstovų sueiga. Balsų dauguma 1908 m. rudenį nutarta prašyti miesto mokyklą atidaryti Viekšniuose<ref>Mažeikiai // Viltis. - 1908. - Nr. 148.</ref>. 1910 m. į Mažeikius atvyko Kauno gubernijos mokyklų direkcijos inspektorius ir pasiūlė čia atidaryti švietimo ministerijos išlaikomą vienaklasę arba dviklasę mokyklą ir kad tokiai mokyklai skirtų paramą. Mažeikių miesto sueiga neidele balsų persvara atsisakė valdinės ministerijos išlaikomos mokyklos, nes jau veikė „Saulės" draugijos lietuviška mokykla<ref>Jaunutis. Mažeikiai // Viltis. - 1910. - Nr. 124.</ref>. Vis dėlto 1911 m. pavasarį vienaklasė ministerijos mokykla Mažeikiuose buvo atidaryta.

1908 m. pavasarį Mažeikiose leista atidaryti [[Mažeikių Saulės mokykla|„Saulės" draugijos mokyklą]]. Mokykla įsteigta prie bažnyčios pastatytoje špitolėje. Pirmasis mokytojas buvo Adomas Juodelė, mokėsi apie 60 mokinių. Už mokslą kiekvienas mokinys turėjo mokėti po 50 kapeikų per mėnesį. Neturtingų tėvų vaikai mokyklos lankyti negalėjo. Todėl kitiems mokslo metams nutarta mokyklą išlaikyti visų katalikų lėšomis iš parapijos kasos. 1910 m. pradžioje mokyklą lankė 12 mokinių. Pritrūkus lėšų, nutarta iš kiekvieno mokinio imti po vieną rublį per metus <ref>K. K. Mažeikiai // Viltis. - 1910. - Nr. 10.</ref>. Padidėjus mokinių, nuo 1911 m. „Saulės" mokykloje dirbo du mokytojai. 1915 m. pr. mokėsi 113 mokinių, dėstė Vincenta Burbaitė ir nuo 1913 m. Juozas Marcinkevičius (g. 1892-01-01 Zapyškyje - m. 1916-10-06). Per I pasaulinį karą mokykla neveikė, bet 1915 m. pabaigoje, gavus vokiečių valdžios leidimą, vėl pradėjo veikti pačių mažeikiškių išlaikoma lietuviška mokykla. Joje mokytojavo „Ryto" švietimo draugijos kursus Vilniuje baigusi Gudzinskaitė. 1917 m. pabaigoje mokėsi 120 mokinių, mokytojas Gedžiutis<ref>Lietuvos aidas. - 1917. - Nr. 42.</ref>.Šioje mokykloje yra dirbę dar šie mokytojai: Julius Grubliauskas (1908 m.), Kazys Blažys (ar Blaževičius, 1909 m.), Agota Kovalskaitė, Juozas Lapinskas, Pranas Marcinkevičius, Marija Juodeikaitė ir Vincė Burbaitė.

1911 m. rugpjūčio mėn. Mažeikiuose atidaryta privati keturklasė L. Markevičienės [[Mažeikių prekybos mokykla|prekybos mokykla]].

Pirmojo pasaulinio karo metais Mažeikiuose buvo uždarytos visos mokyklos ir pradėjo veikti tik karui pasibaigus. Po 1918 m. pradėtos steigti pradinės mokyklos rajone, o Mažeikiuose imta rūpintis aukštesnės mokyklos įsteigimu (plačiau žr. straipsnį [[Merkelio Račkausko gimnazija]].

Nuo 1919 m. Mažeikiuose veikė ir pradinė mokykla. Abu komplektai buvo pilnai užimti, todėl mokytojams tekdavo dirbti po pietų iki 10 val. vakaro. Toliau kasmet buvo steigiama po 1-2 naujus komplektus. 1924-1925 m. jau veikė 7 komplektai, išsidėstę 3 atskirose vietose. 1925 (ar 1926 m.) iš jos 4 komplektų atidaryta pradžios mokykla Nr.2 (plačiau žr. [[Mažeikių pradžios mokykla Nr.2]]), o ji su likusiais 3 komplektais pervadinta 1-ma mokykla (plačiau žr. [[Mažeikių pradžios mokykla Nr.1]]). Toliau mokykla augo ir 1930 m. veikė jau vėl 7 komplektai. Mokyklą lankė 315 mokinių. Iki 1934 m. mokykla buvo kilnojama iš vienų namų į kitus ir buvo išmėtyta 2-3 pastatuose, kas apsunkino darbą. Todėl nuspręsta statyti nauja mokyklą. Apskrities taryba priėmė sprendimą pastatyti 8 komplektų mūrinį pastatą mokyklai. Darbas pradėtas 1933 m. pavasarį <ref>Ličkūnas St. Pirmoji Mažeikių lietuvių mokykla // Tautos mokykla. - 1937. - Liepos 15. - Nr. 14-15. - P. 339-340.</ref>. 1934 m. rugpjūčio mėn. pastatytas mūrinis dviejų aukštų pastatas, įrengta dešimt klasių, salė, centrinis šildymas, vandentiekis. Mokyklai buvo suteiktas [[Mažeikių Tumo-Vaižganto pradžios mokykla|J. Tumo-Vaižganto]] vardas (1935 m. vardą patvirtino Švietimo ministerija). 1937 m. ją lankė 464 mokiniai, dirbo 10 mokytojų<ref>Laurinavičius J. Mažeikiai. - V., 1978. - P. 26.</ref>. Pastato III-ame aukšte buvo įrengta 10x16 m ploto salė muziejui, kur išbuvo iki 1955 m. gaisro (žr. [[Mažeikių muziejus]]).

Mažeikių pradžios mokykla Nr. 2 veikė 1925-1944 m. Ją įsteigė ir išlaikė Mažeikių miesto savivaldybė. Mokykla buvo keturių skyrių, o nuo 1935 m. - šešių skyrių bendrojo lavinimo įstaiga. Nuo 1942 m. Mažeikių pradžios mokykla Nr. 2 buvo privaloma penkiametė. 1941-1942 m. buvo mokoma pagal 1936 m. mokyklos programas. Mieste dar veikė atskiros žydų mokyklos. 1930 m. žydų pradžios mokykloje mokėsi 36 mokiniai. Žydai turėjo ir vidurinę mokyklą, kurioje mokėsi 28 mokiniai, dirbo 4 mokytojai. 1930 m. atidarė savo pradinę mokyklą ir latviai <ref>Mažeikių rajono liaudies švietimo istorija (prisiminimai). Sud. A. Poškus // Kraštotyrinis darbas. - Mažeikiai, 1982. - P. </ref>.

Nuo 1932 m iki 1944 m.lapkričio mėn. Mažeikiuose veikė Mažeikių [[žiemos žemės ūkio mokykla]], kurią įsteigė ir išlaikė Žemės ūkio rūmai. Sovietų Sąjungai 1940 m. okupavus Lietuvą, mokykla tęsė veiklą. Nuo 1940 m. rugsėjo mėn. mokykla buvo pavaldi Lietuvos TSR žemės ūkio liaudies komisariato Žemės ūkio švietimo valdybai. 1941-1944 m. Mažeikių žiemos žemės ūkio mokykla buvo pavaldi ir ją išlaikė Žemės ūkio vadyba. Mažeikių žiemos žemės ūkio mokykla buvo mišri mokymo įstaiga, kuri rengė kvalifikuotus žemės ūkio ir namų ruošos darbininkus. Mokykloje mergaitės buvo mokomos maisto ruošimo, siuvimo, audimo, skalbimo, lyginimo ir kt. namų ruošos darbų, berniukai - žemdirbystės ir gyvulininkystės, buvo dėstoma lietuvių kalba, skaičiavimas bei visuomenės mokslas. Mokslas mokykloje vyko lapkričio-balandžio mėn. Į mokyklą buvo priimami asmenys baigę pradžios mokyklos 4 klases.

== Kultūra ==

Jau 1906 m. kunigas [[Meškauskas Pranciškus|P. Meškauskas]] buvo įsteigę parapijos teisėmis veikiančią bibliotekėlę, kurioje buvo daugiau kaip 300 knygų. Imantys knygas turėjo mokėti 20 kapeikų mokestį.Susirinkus į biblioteką-skaityklą žmonėms, būdavo balsu skaitomi laikraščiai, kita spauda. 1907-11-18/12-01 Mažeikiuose įsisteigė „Saulės" draugijos skyrius, į kurį įstojo 116 narių. Pirmininku išrinktas kunigas [[Meškauskas Pranciškus|P. Meškauskas]], pavaduotoju - A. Strazdauskas, sekretoriumi - A. Glemža, bibliotekininku - B. Radvilas. Steigiamajame susirinkime nutarta prašyti valdžios leidimo atidaryti skyriaus biblioteką-skaityklą ir lietuvišką mokyklą<ref>Pegas K. Mažeikiai // Viltis. - 1907. - Nr. 26.</ref>. 1908 m. pavasarį šiam skyriui leista atidaryti biblioteką-skaityklą ir mokyklą.

1937 m. Jonas Šaulys Mažeikiuose įsteigė privatų spaudos muziejų, kuriame buvo beveik visi to meto lietuviški periodiniai leidiniai, įvairūs plakatai, šūkiai, atsišaukimai. 1932 m. savo asmeninėje kolekcijoje turėjo apie tūkstantį, o apie 1941 m. - du tūkstančius egzempliorių įvairių leidinių. Kolekciją buvo pradėjęs kaupti 1924 m., perėmęs ją iš savo tėvo, kuris buvo spaudos mėgėjas ir sukaupęs įvairių periodinių leidinių. II-ojo pasaulinio karo metais spaudos muziejaus eksponatai dingo <ref>Vakarai. - 1937. - Nr. 102. - P. 6. </ref>.

== Sveikatos apsauga ==
[[Vaizdas:Vasario 16 gatve.Vaistine.jpg|thumb|right|200px|Vaistinė Laisvės - Vasarios 16-osios gatvių kampe, 1934 m.]]
Profesionali medicina Mažeikiuose atsirado dėl geležinkelio statybos. 1893 m. geležinkelininkams aptarnauti buvo paskirtas medicinos felčeris Šteichmanas. Jo laboratorija buvo įsikūrusi geležinkelininkų name Nr. 5. 1887 m. praktikuojantis gydytojas, Rygos vokietis O. Liosberg gavo caro valdžios leidimą ir atidarė vaistinę (plačiau žr. [[Mažeikių vaistinės]]). Ji buvo įsteigta prie geležinkelio stoties buvusiame dviejų aukštų name. Provizoriumi pradėjo dirbti taip pat atvykėlis Pavel Pancer. 1910 m. iš O. Liosberg vaistinę nupirko provizoriaus padėjėjas Dovydas Švabas. Naujasis savininkas vaistinę perkėlė į Laisvės gatvę ir pavadino „Pirmoji vaistinė D. Švabo". Šitaip ji vadinosi iki pat Antrojo pasaulinio karo. Per I pasaul. karą D. Švabas pasitraukė į Rusiją, bet 1925 m. grįžo į Mažeikius ir vėl atidarė vaistinę Laisvės gatvėje, buvusio „Durbės" kino teatro teritorijoje. 1906 m. į miestą atvyko privatus gydytojas Pačerinskas.

1900 m. žydas Izarovas, netoli [[Mažeikių geležinkelio stotis|geležinkelio stoties]] atidarė urmo sandėlį, kur buvo galima įsigyti ne tik fotoprekių, parfumerijos, dažų, bet ir vaistų. Prasidėjus Pirmajam Pasauliniam karui, Izarovas pasitraukė į Rusiją, o urmo sandėlį pardavė B. Tešeraitei. Po karo naujoji savininkė gavo leidimą ir toje pačioje vietoje įsteigė vaistinę. Jos savininkas buvo Antanas Gritė. 1926 m. jam mirus B. Tešeraitė savo vaistinę pardavė Samueliui Mesrovičiui. Naujasis savininkas vaistinę perkėlė į kitas patalpas (Laisvės - buvusios Stoties, dabar Vasario 16-osios gatvių kampas), kur dabar yra Viešoji biblioteka. Prie pastato pritvirtino iškabą „Centralinė vaistinė". 1933 m. S. Mesrovičius šią vaistinę pardavė Peisei Švarcienei. Jos vyras šioje vaistinėje dirbo provizoriaus padėjėju. Pagal tuometinę tvarką vaistinės vedėju galėjo dirbti žmogus, turintis provizoriaus išsilavinimą. Todėl naujieji savininkai vedėju paskyrė dirbti Naftalį Lapianskį. Vaistinė veikė iki 1941 m. Vaistinės savininkai P. ir D. Švarcai, dukra Rivka ir Lapianskis atsidūrė Mažeikių pavenčiuose. Išliko gyvas savininkų sūnus Jokubas (g. 1926 m.). Naciams areštavus Švarcus, vaistinės vedėju buvo paskirtas Salemonas Koganskis, turėjęs chemiko - vaistininko išsilavinimą. Jo žmona R. Koganskienė-Rimonaitė dirbo laborante. S. Koganskis buvo pirmoji Mažeikių holokausto auka, ten pat pavenčiuose buvo nužudyta ir jo žmona. Kurį laiką vaistinėje asistente dirbo kavos, degtukų fabriko savininko dukra Pesė Mecaitė.<ref> Muturas A. Apie Daktarus, bet ne apie tuos // Būdas žemaičių. - 2005. - Liepos 15. - Nr. 78. - P. 6.</ref>.

== Mažeikių miesto paveldo objektai ==
Dar žr. ''[[Mažeikių istoriniai paminklai ir memorialinės lentos]]''

Į Lietuvos respublikos kultūros vertybių registrą įrašyti šie Mažeikių miesto objektai:
* [[Birutės gatvė#Kankinių kryžius|Kryžius]] miesto parke, prie Birutės gatvės. Šioje vietoje kaizerinės vokiečių okupacijos metu buvo atliekamos bausmės. MC 2364. 1992-04-21 įrašytas į istorijos paminklų sąrašą.
* [[Mažeikių geležinkelio stotis|Geležinkelio stotis]] Stoties g. 1, miesto centrinėje dalyje, prie geležinkelio. 1876 m. buvo pastatyta geležinkelio stotis. Iki I-ojo pasaulinio karo pristatyti abu stoties pastato fligeliai. 1901-1915 m. stotis buvo pavadinta Muravjovu. Stotis susijusi ir su istoriniais įvykiais. Stoties restorane pulkininkas Bermontas-Avalovas pakeltas į generolus. Stotyje vyko Lietuvos Prezidento Antano Smetonos susitikimas su apskrities savanoriais. Tarpukario metais stoties aikštėje vykdavo Vasario 16-osios minėjimai. Vyko laisvės gynėjų susirėmimai su Mažeikių kuopa ir raudonaisiais latvių šauliais. MC 28264, S 890. 2003-12-31 įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.
* Namas Stoties g. 16, šalia geležinkelio stoties, geležinkelio linijos šiaurės rytų pusėje. Šiame name gimė lietuvių poetas [[Nagys Henrikas|Henrikas Nagys]] (1920-1996) ir poetė [[Liūnė Sutema|Zinaida Nagytė-Katiliškienė-Liūnė Sutema]] (g. 1927-07-05). MC 12991, S 853. 1993-06-23 įrašytas į istorijos paminklų sąrašą.
* Pastatas Stoties g. 22, šalia geležinkelio stoties. Susiję su geležinkelių Lietuvoje statybos pradžia ir 1919 m. Lietuvos nepriklausomos valstybės kūrimu - čia buvo karo komendantūra. Joje dirbo gen. leit. [[Plechavičius Povilas|Povilas Plechavičius]] (1890-1973). MC 2397, S 854. 1992-04-28 įrašytas į istorijos paminklų sąrašą.
* Pastatas Stoties g. 32, šalia geležinkelio stoties. Stilius būdingas carinės Rusijos geležinkeliečių architektūrai. MC 11023, S 855. 1992-09-14 įrašytas į istorijos paminklų sąrašą.
* Banko pastatas, Laisvės/P. Vileišio g. 9/4. Mūrinis, dviejų aukštų su rūsiu, kampinės-simetrinės kompozicijos pastatas, past. 1939 m. (architektas [[Songaila Mykolas|M. Songaila]]). Dabar šiame pastate įsikūręs AB DnB NORD banko Mažeikių skyrius. MC 2412, S 852. 1992-05-04 įrašytas į istorijos paminklų sąrašą.
* [[Vienažindys Antanas|Antano Vienažindžio]] paminklas, yra miesto [[Mažeikių parkas|parke]]. Autorius skulptorius G. Jokūbomis, iškalė vietinis skulptorius J. Katilius, 1987 m. MC 20662. 1993-09-29 įrašytas į istorijos paminklų sąrašą.
* [[Šatrijos Ragana|Šatrijos Raganos (Marijos Pečkauskaitės)]] paminklas, yra miesto parke. Autorius skulptorius Jonas Meškelevičius, 1984 m. MC 20661. 1993-09-29 įrašytas į istorijos paminklų sąrašą.
* Režisieriaus [[Vaičkus Juozas|Juozo Vaičkaus]] paminklas, yra miesto parke. Autorius skulptorius Jonas Meškelevičius, 1983 m. MC 20660. 1993-09-29 įrašytas į istorijos paminklų sąrašą.
* Kapinės, kuriose palaidoti tarybiniai kariai. 1993-02-13 įrašytos į istorijos paminklų sąrašą. MC 11022 I V424.<ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 68.</ref>.

==Galerija ==
<gallery>
Vaizdas:H.Nagio namas.MKE.2006-02-28.jpg|Namas Stoties g. 16
Vaizdas:Mazeikiai.pastatas.MKE.2006-10-27.jpg|Pastatas Stoties g. 22
Vaizdas:Pastatas Stoties g. MKE.2009-04-08.jpg|Pastatas Stoties g. 32
Vaizdas:Valstybinis bankas.MKE.jpg|Banko pastatas
Vaizdas:Mazeikiu parkas.MKE.2006-11-03.jpg|Poeto A. Vienažindžio skulptūra
Vaizdas:Mazeikiu parkas1.MKE.2006-11-03.JPG|Rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos skulptūra
Vaizdas:Mazeikiu parkas2.MKE.2006-11-03.jpg|Režisieriaus Juozo Vaičkaus skulptūra
Vaizdas:Kariu kapines.MKE.2005-10-04.jpg|Karių kapinės miesto parke
</gallery>

== Religinės bendruomenės ==

Mažeikiuose kūrėsi įvairios religinės bendruomenės. 1897 m. buvo 435 [[Mažeikių žydų bendruomenė|žydai]], 1903 m. - 310 stačiatikių ir apie 40 sentikių. Pati pirmoji religinė bendruomenė pasistačiusi savo maldos namus buvo stačiatikiai. 1893 m. pradėta statyti cerkvė, kuri 1894 m. pašventinta [[Mažeikių Šventosios Dvasios cerkvė|Šventosios Dvasios]] vardu. 1927 m. ši cerkvė perdaryta į gimnazijos bažnyčią. 1929 m. suprojektuota nauja cerkvė, 1930 m. pastatyta dabartinė (palčiau žr. [[Mažeikių Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė]]).

1900 m. Mažeikiuose buvo pastatyta pirmoji medinė [[Mažeikių sinagoga|žydų sinagoga]]. 1922 m. žydų bendruomenė gavo leidimą pastatyt naują mūrinę sinagogą, kurią suprojektavo architektas B. Helcermanas. Sinagoga pastatyta 1924 m. Pirmosios evangelikų liuteronų pamaldos Mažeikiuose buvo laikomos 1893 metais privačiuose namuose, vėliau - cerkvinėje mokykloje. 1900 m. nuomojamose patalpose jau veik laikina evangelikų liuteronų bažnyčia. Kunigo Teodoro Kupferio pastangomis, 1908-1910 m. pastatyta nauja [[Mažeikių evangelikų liuteronų bažnyčia|evangelikų liuteronų bažnyčia]], o 1911 m. pašventinta.

Katalikai ilgą laiką savo maldos namų neturėjo, todėl religinius reikalus turėjo atlikti Viekšniuose, Tirkšliuose ir leckavoje, kur veikė katalikiškos parapijos. Pažangioji miesto visuomenė pradėjo reikalauti, kad mieste būtų pastatyta bažnyčia. Ypač tam priešinosi Viekšnių klebonas. 1904 m. gautas leidimas privačiame name įrengti ne bažnyčią, bet koplyčią. Gavus vietos gyventojų paramą, tame name padidintos patalpos, o 1906 m. perstatyta ir atidaryta pirmoji miesto katalikų bažnyčia, kuri 1906 m. spalio 8 dieną pašventina. Kunigu pradėjo dirbti Pranciškus Meškauskas. Ši bažnyčia veikė iki 19??

Šiaurinėje miesto dalyje, kurioje buvo sutelkta pati didžiausia miesto gyventojų dalis, visas ūkinis ir kultūrinis gyvenimas turėjo melstis eiti per geležinkelį į bažnyčią, kuri buvo ankšta ir netenkino mažeikiškių poreikių. Todėl architektas Žemkalnis 193 suprojektavo naują didelę mūrinę bažnyčia. Jos statyba prasidėjo 1933.

2005 m. mikrorajone, šalia kultūros centro, pastatyta antroji katalikų bažnyčia - Šv. Pranciškaus Asyžiečio.

* [[Latvių bendruomenė]]
* [[Romų bendruomenė]]
* [[Rusų bendruomenė]]
* [[Mažeikių žydų bendruomenė|Žydų bendruomenė]]

<gallery>
Vaizdas:Mazeikiu baznycia.jpg|[[Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia|Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia]]
Vaizdas:Mazeikiu liuteronu baznycia. MKE.jpg|[[Mažeikių evangelikų liuteronų bažnyčia|Evangelikų liuteronų bažnyčia]]
Vaizdas:Mazeikiu cerkve. MKE.jpg|[[Mažeikių Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė]]
Vaizdas:Bapstistu maldos namai.MKE.2007-09-16.jpg|Mažeikių evangelikų baptistų maldos namai
</gallery>

== Gatvės ==
Žr. ''[[Mažeikių miesto gatvių sąrašas]]''.
[[Vaizdas:Ventos gatve1.MKE.2008-10-05.jpg|thumb|right|230px|[[Ventos gatvė]]]]
[[Vaizdas:Baznycios g.MKE.jpg|thumb|right|230px|[[Bažnyčios gatvė]]]]
[[Vaizdas:Stoties gatve. MKE.jpg|thumb|right|230px|Mažeikiai. XX a. pr. Stoties, dabar [[Vasario 16-osios gatvė|Vasario 16-osios gatvė]]]]
[[Vaizdas:Laisves g.MKE,1936 m..jpg|thumb|right|230px|[[Laisvės gatvė|Laisvės g.]] 1936 m.]]

XIX a. 8-ajame dešimtmetyje susidarė dvi pirmosios Mažeikių miesto gatvės: dabartinė [[Vasario 16-osios gatvė|Vasario 16-osios]] (iš pradžių vadinosi Stoties)- ne visai statmenai atsišakojusi nuo Viekšnių-Leckavos kelio į geležinkelio stotį, ir dabartinė [[Laisvės gatvė|Laisvės]], sutapusi su tuo keliu. 1895 m. abi šios gatvės išgrįstos.

XX a. pr. pietinėje dalyje, už geležinkelio, Mažeikių kaimo laukuose, pradėjo formuotis nauja gatvė, kuri vėliau vadinosi S. Daukanto (dabar Vyšnių gatvė, o nuo sankryžos su Naftininkų gatve - S. Daukanto gatvė). Šios gatvės pietinėje pusėje 1905 m. pastatyta pirmoji Mažeikių bažnyčia. Prie šios bažnyčios 1907 m. „Saulės" draugija įsteigė lietuvišką mokyklą. Tai iš dalies paskatino pietinės miestelio dalies gatvių plėtotę: ėmė formuotis [[Bažnyčios gatvė|Bažnyčios]] ir gretimos gatvelės: Saulės, Siauroji, Mažoji (dabartinė J. Vaičkaus), Vandens, Daržų. Šios gatvės formavo gana taisyklingą tinklą.

XX a. pr. vietos inteligentai išgirdę, kad caras žada gatvėms duoti rusiškus pavadinimus, nutarė jas pavadinti lietuviškai. Susidarė komisija, kurios sudėtyje buvo mokytojas Opulskis, vargonininkas [[Pukevičius Karolis|K. Pukevičius]], St. Šeirys, J. Montvydas, parinko kelių mieste susiformavusių gatvių pavadinimus: Saulės, Bažnyčios, Kapų, Gedimino. Tada buvo padarytos ir prie namų prikaltos medinės lentelė su lietuviškais gatvių pavadinimais <ref>Plastinina B. Prisiminimai apie Bažnyčios gatvę užrašyti daugiau negu prieš šimtmetį // Santarvė. - 2008. - Gegužės 3. - nr. 49. - P. 4.</ref>.

XX a. II deš. šiaurinė miesto dalis jau buvo gana tankiai apstatyta; be dviejų pagrindinių gatvių, prie kurių stovėjo svarbiausieji pastatai (tarp jų ir keli mūriniai dviaukšiai), buvo susidarę šalutinių gatvelių: Šiaulių bei Škurlių gatvės, vėlesnių [[Didžioji gatvė|Didžiosios]] ir mažosios [[Kankinių gatvė|Kankinių]] gatvių užuomazgos. Tarp Laisvės gatvės ir abipus lygegrečios su ja [[Laižuvos gatvė|Laižuvos gatvės]] (šiaurės rytų pusėje) buvo numatyta keturkampė [[turgaus aikštė]]. Nuo geležinkelio į Rygą ribojo naujai išvesta lygegrečiai su begiais Mintaujos gatvė. Tarp abiejų geležinkelio linijų buvo išskirta 100 sklypų. Čia, į šiaurę nuo Vytauto gatvės, suplanuotos lygegriačios su ja bei statmenos jai Pušyno, Didžioji ir Mažoji gatvės.

1928 m. Mažeikių mieste jau buvo 76 gatvės, 33,7 km. ilgio, iš jų tik 7 (1,9-5,7 proc.)- grįstos. 1936 m. mieste buvo 71 gatvė, bendras visų gatvių ilgis - virš 35 km. <ref> Vakarai. - 1936. - Gruodžio 10. - Nr. 287. - P. 4.</ref>.

Po I pasaul karo lygiagrečiai Laisvės gatvei šiaurinėje dalyje formavosi [[Basanavičiaus gatvė|Basanavičiaus gatvė]]. 1931 m. pavasarį pagal kauniečio architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą čia pradėta statyti nauja katalikų bažnyčia. Kvartale tarp Basanavičiaus ir Birutės gatvių, šalia Kankinių gatvės iškilusi bažnyčia žymėjo Pirmojo pasaulinio karo ir nepriklausomybės kovų metu nužudytųjų miesto gyventojų mirties vietą.

1935 m. sudarytas Mažeikių miesto planas su gatvių tinklo papildimu (inžinieriai Lelis ir Bucevičius), kuriame pateikta siūlymų esamas gatves tiesti bei platinti, tiesti naujas ir pan. Tačiau šis planas nebuvo patvirtintas. Plane numatyti įvairiausi pertvarkymai 20 - yje gatvių ir skersgatvių (Vytauto, Miško, Geležinkelio, Kalnėnų, Ventos, Mažojoje, Saulės, Jurgio, Mažojoje, Vandens didžiojoje, Vandens, Gedimino, Daukanto, Bažnyčios, Mažojoje antrojoje, Kapų, Daukšos mažojoje, Geidžių, Lauko, Tirkšlių ir Danielio).

XX. IV deš. šiaurinė miesto dalis buvo bent du kartus didesnė už pietinę ir rytinę. Jos gatvių tinklas formavo įvairaus dydžio, daugiausia taisykingus kvartalas. 1939 m. mieste buvo 71 gatvė, 25 km ilgio (mažiau nei 1928 m., matyt, todėl, kad anksčiau jam buvę priskirtos ir Mažeikių kaimo gatvės). 1939 m. visos centrinės gatvės išgrįstos.

=== Gatvių pavadinimai===

Apie Mažeikių gatvių pavadinimus išsamių tyrimų nėra, išskyrus pažintinio pobūdžio mokinių rašinius, skirtus kraštotyrai. Anksčiau sprendimus dėl gatvių pavadinimų priimdavo miesto taryba. 1973 m. buvo patvirtinti 102 gatvių vardai. Devintame dešimtmetyje buvo keičiami kai kurių gatvių pavadinimai, kaip neatitinkantys laiko dvasios (K. Požėlos, J. Garelio, M. Melnikaitės, V. Kapsuko ir kt.). Mieste yra gatvių, kurių pavadinimai vaizdingi, išraiškingai skambantys bei keliantys teigimas emocijas - Lakštingalų, Žibučių, Lelijų, Šaltinėlio, Tylioji, Žalioji. Dabartiniu metu gatvių vardų sematinis vaizdas toks: nemaža vardų, kilusių iš kitų vietų, dažniausiai gyvenviečių: Vilniaus, Klaipėdos, Skuodo, Sedos, Laižuvos, Viekšnių, Židikų, Ukrinų (buvo ir Šiaulių gatvė, bet dabar prijungta prie Žemaitijos gatvės).

Didžiausią pagal gausumą pavadinimų grupę sudaro vadinamieji memorialiniai gatvių vardai. Pagal kilmę memorialiniai vardai nėra vienodi. Pagrindinę jų dalį sudaro tie, kurie skirti įamžinti žymių žmonių (valstybės veikėjų, rašytojų, kultūros darbuotojų ir kitų) vardams. Iškilių asmenybių vardais buvo pavadintos J. Basanavičiaus, M.K. Čiurlionio, P. Vileišio, M. Daukšos, K. Jablonskio, J. Vaičkaus, Vl. Burbos, S. Daukanto. Dėl pastarosios gatvės vardo mokytojas kraštotyrininkas Juozas Nagius teigė, kad gatvės pavadinimas pagal čia gyvenusio žmogaus Daukanto pavardę. Nemažai gatvių pavadinta literatūros klasikų vardais - A. Baranausko, V. Kudirkos, Maironio, D. Poškos, M. Pečkauskaitės, Strazdelio, M. Valančiaus, Žemaitės, J. Tumo - Vaižganto, Putino, Vydūno, Pr. Vaičaičio, S. Nėries ir H. Nagio. Didžiųjų Lietuvos kunigaikščių vardais pavadintos Mindaugo, Gedimino, Kęstučio, Algirdo ir Vytauto gatvės. Kita memorialinių vardų grupė įamžina ne atskirų asmenų, o svarbių įvykių atminimą: Vasario 16-osios, Mažeikių 100-mečio, Žalgirio, Laisvės, Respublikos.

Be čia minėtų pagal gausumą dar galima skirti šias sematines gatvių vardų grupes:
* iš netoli esančių ar buvusių svarbesnių objektų pavadinimų: Geležinkelio, Bažnyčios, Stoties, Sandėlių, Durpyno, Hipodromo, Gamyklos, Sodų, Pavenčių, Tvenkinių, Miško, Senkelio bei kitos;
* iš fiziografinių terminų: Miesto laukai, Sodų kelias, Židikų kelias, Kaimo, Sodžiaus, Parko, Pievų, Smėlio;
* iš amatų ar verslų pavadinimų: Valstiečių, Naftininkų, Energetikų, Melioratorių ir Montuotojų;
* iš regionų pavadinimų: Žemaitijosir Aukštaičių;
* iš kosminių kūnų arba gamtos reiškinių pavadinimų: Aušros, Pavasario ir Saulės;
* iš pasaulio šalių pavadinimų: Šiaurės ir Vakarų;
* iš mitinių ar su tikėjimais susijusių būtybių, daiktų pavadinimų: Birutės;
* gatvių ypatybes žymintys pavadinimai: Vingių takas, Alyvų takas, Alksnių takas, Geležinkeliečių takas ir Purienų takas.

Dalis gatvių pavadintos pagal buvusių vietovių, susijusių su miestu, vardais: Kalnėnų, Reivyčių, Urvikių ir kt. Kitų vardais pagal rajono hidronimus: Ventos, Varduvos, Ašvos, Vadaksties, Kvistės, Šerkšnės, Kulūpio ir Juodpelkės. Yra gatvių vardų, sudarytų iš įvairių konkrečios reikšmės daiktavardžių: Aguonų, Ąžuolų, Obuolių, Pušyno, Sienos, Vaisių, Kaštonų, Klevų, Vyšnių, paparčio ir kt., dalis jų padaryti iš augalų pavadinimų.

Beveik 90 proc. senųjų gatvių pavadinimų yra išlikę. Prasidėjus Atgimimui, buvo grąžinti senieji vardai šioms gatvėms: Vasario 16-osios, Laižuvos, P. Vileišio, Jankaus ir kt. Anksčiau taip pat buvo keisti kai kurių gatvių vardai: Meškėnų į M. Pečkauskaitės, Geidžių - Valiūno, Kopūstų - Žaliąją, Mažoji - Vaičkaus, Leckavos į Dariaus ir Girėno, o po to S. Nėries ir pagaliau Laisvės. Daugiau dėl objektyvių priežasčių nebėra šių gatvių: Darbininkų, Statybininkų, Sporto, J. Biliūno, Židikų kelio, Dariaus ir Girėno bei kitų.

Naujojoje miesto dalyje yra pačios jauniausios gatvės: Pavasario, Ventos, Pavenčių, Sodų, Naftininkų, Žemaitijos <ref>Poškus A. Gražiai skamba miesto gatvių pavadinimai // Būdas žemaičių. - 1998. - Rugpjūčio 7. - nr. 47. - P. 2. </ref>.

== Pramonė ==
[[Vaizdas:Mazeikiupienine.MKE.2006-06-14.jpg|thumb|left|210px|[[Mažeikių pieninė]]]]

XIX a. pab. - XX a. pr. Mažeikiuose atsirado pirmosios pramonės įmonės. Iš Viekšnių atvykęs Mecas 1897 m. įsteigė kavos gamyklėlę, o sekančiais metais nedidelį degtukų šiaudelių fabriką. Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Meco įmonės turėjo daugiau kaip 60 darbininkų. Degtukų šiaudelių fabrikas du kartus degė ir todėl dirbo su pertarukomis. 1902 m. Janulis įsteigė skardos dirbinių dirbtuvę. Joje dirbo 5 darbininkai.

1930 m. Mažeikiuose pradėjo veikti degtukų fabrikas <ref> Žemaičių prietelius. - 1930. - Nr. 2.</ref>. 1934 m. J. Gricius atidarė kavos dirbtuves, kuriose gamino aukštos kokybės kavą <ref>Rytas. - 1934. - Nr. 33.</ref>,1936 m. Ramanauskaitė - audyklą su moderniškomis staklėmis. Be to, mieste veikė keturios odų apdirbimo dirbtuvės, dar viena įsteigta pas J. Šiuipį Naikių k. <ref>Vakarai. - 1936. - Nr. 33.</ref>. XX a. IV deš. mieste pradėjo augti pramonė. Atsirado [[Mažeikių linų fabrikas|linų apdirbimo fabrikas]], lietuviai broliai Šadauskai įkūrė didelę alaus gamybos įmonę. Tuo metu buvo žinomos Adolfo Janulio skardos dirbinių įmonė, kelios baldų gamybos įmonės. 1940 m. Mažeikiuose veikė jau 26 įvairios pramonės įmonės, be jau minėtų, tai - molinių puodų, koklių fabrikai, pieninė, 4 lentpjūvės, malūnas, skerdykla, elektros jėgainė, odos gaminių dirbtuvė, mezgykla, karšykla<ref>Plastinina B. Ilgai statyti ir atstatinėti Mažeikiai // Santarvė. - 2008. - Saus. 21. - Nr. 11. - P. 7.</ref>. 1941-1944 m. miestas stipriai nukentėjo. Daugiau kaip pusė gyvenamųjų namų ir pramonės įmonių virto griuvėsiais. 1945 m. buvo steigiamas avalynės fabrikas. Netrukus buvo atkurta alaus darykla, kuri tapo Šiaulių „Gubernijos" alaus kombinato Mažeikių filialu. Pradėjo veikti ir linų fabrikas, kuriame tada tebuvo tik keliolikos žmonių brigada, vijusi virves. Po karo išsiplėtė ir gamybą atnaujino [[Mažeikių baldų fabrikas|baldų fabrikas]]. 1959 m. pradėjo veikti [[Elektrotechnikos gamykla|J. Garelio eletrotechnikos gamykla]], 1969 m. pabaigoje - [[Kompresorių gamykla|kompresorių gamykla]]. 1971 m. naujajame miesto mikrorajone pastatytas Sviesto gamyklos naujasis korpusas.

== Literatūra ==
* Mažeikiai - fotografijoje: fotomenininkų seminaro fotoalbumas / sudaryt. Jonas Strazdauskas, Angelė Rupkutė. - Mažeikiai, 1998. - 18 p.
* Strazdauskas J. Mažeikiai: [fotoalbumas]. - Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2004. - 48 p. ISBN 9986-31-121-7.
* Mažeikiai: praeitis, dabartis ir perspektyvos: konferencijos, įvykusios 1996 m. kovo 2-3 d. medžiaga / sudarė: Alvydas Nikžentaitis, Angelė Rupkutė. - Klaipėda: Klaipėdos universiteto l-kla, 1997. - 158 p. ISBN 9986505526.
* Mažeikių rajonas: [istorija, kultūros paveldas, verslas]. - Kaunas: Artivija, 2003. - 59 p. ISBN 9955-556-08-0.
* Laurinavičius J. Mažeikių eskizai: išvykos, susitikimai, prisiminimai. - Kaišiadorys: Gija, 2001. - 84 p. ISBN 9955-9319-9-X.
* Strazdauskas J. Mažeikių kraštas: [peizažai] / fotografijos Jono Strazdausko. - Mažeikiai: Mažeikių rajono kultūros rėmimo fondas, 2000. - 25 atsk. spalv. atv. aplanke.
* Strazdauskas J. Mažeikių kraštas: [istorijos, kultūros atspindžiai fotografijose] / fotogr. Jonas Strazdauskas. - Mažeikiai : Mažeikių rajono kultūros rėmimo fondas, 2000. - 25 atsk. spalv. atv. aplanke.

{{reflist}}

== Nuorodos ==
*[http://www.mazeikiai.lt/ Mažeikių rajono savivaldybės tinklapis]
*[http://www.mazeikieciai.lt/ Mažeikiečiai.lt - Mažeikių naujienų ir informacijos portalas]
*[http://mazeikiu.info/ Mažeikių info - krašto informacinis portalas]

[[Kategorija: Mažeikiai]]

Aleksandras Sakas

2010-01-04T07:27:06Z

Alesak:

[[Vaizdas:Aleksandras_Sakas.jpg|thumb|right|230px|Aleksandras Sakas]]
'''SAKAS ALEKSANDRAS''' (g. 1908-12-21 [[Lūšė|Lūšėje]] – m. 1998-03-17 Klaipėdoje; palaidotas Palangoje), kultūros ir visuomenės veikėjas, politinis kalinys ir tremtinys.

Gimė dabartinio Mažeikių rajono [[Lūšė|Lūšės]] kaime geležinkelio apeivio daugiavaikėje šeimoje. 1912 m. šeima persikėlė į Papilės miestelį. Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, pasitraukė į Rusiją, Caricyną. 1918 m. grįžo į Lietuvą, į Papilę.

Nuo vienuolikos metų Aleksandras tarnavo pas ūkininkus. Baigęs Papilės 2-ąją pradžios mokyklą, dirbo įvairius samdomus darbus, kurį laiką – valsčiaus raštininko padėjėju. Dalyvavo pavasarininkų ir skautų veikloje.

1927 m. įstojo į pranciškonų vienuolyną Kretingoje.

1931 m. apsigyveno Kaune, kur lankė suaugusiųjų gimnaziją. Tuo metu įsijungė į Kauno ateitininkų veiklą, 1931 – 1933 metais buvo gimnazijos ateitininkų sąjungos pirmininku. Nuo 1934 iki 1939 metų su pertrauka mokėsi Telšių ir Kauno kunigų seminarijose. Baigė 4 kursus, bet kunigu netapo.

1936 – 1937 ir 1939 – 1940 metais dirbo laikraščio „Darbininkas” techniniu redaktoriumi (atsakingasis redaktorius prof. Pr. Dovydaitis). Tuo metu buvo Lietuvos krikščionių darbininkų sąjungos nariu, dalyvavo darbininkų švietėjiškoje veikloje.

Nuo 1940 m. mokėsi Dotnuvos žemės ūkio akademijoje, studijavo agronomiją. 1941 m. rugsėjį Kaune įsitraukė į rezistencinį sąjūdį, tapo LAF (Lietuvių aktyvistų fronto) štabo Kaune organizacinio sektoriaus viršininko padėjėju, tačiau po kelių dienų (1941.09.22) naciai LAF veiklą nutraukė. Tuomet tęsė mokslus atnaujinusioje savo veiklą Dotnuvos žemės ūkio akademijoje.

1943 m. pradėjo leisti ir redaguoti antifašistinį pogrindinį leidinį „Lietuvos Judas”, kuriame viešumon buvo iškeliami parsidavėliai, talkinusieji okupantams, platino antinacinio pasipriešinimo sąjūdžio „Lietuvių frontas” leistą pogrindinę spaudą.

Sovietams grįžus, 1945 m. buvo suimtas, tardytas ir kankintas. Be teismo išgabentas etapu į Vorkutos lagerius. 1948 m. kaip “ypatingai pavojingas valstybinis nusikaltėlis” perkeltas į ypatingąjį Rečnoj lagerį. Šitame griežto režimo lageryje išbuvo iki kalinimo pabaigos, dirbdamas po žeme Vorkutos 6-oje šachtoje.

1950 m. birželį etapu išsiųstas neterminuotai tremčiai į Krasnojarsko kraštą. Tais pačiais metais iš Lietuvos į Sibirą atvyko ir jo žmona su sūnumi.

Po Stalino mirties šeima grįžo į Lietuvą. Apsigyveno Kelmės raj., Kražiuose, kur Aleksandras dirbo kolūkio agronomu. Čia susilaukė dar dviejų sūnų. 1959 m. persikėlė Klaipėdon.

Atgimimo laikais aktyviai įsijungė į Klaipėdos tremtinių klubo veiklą. Kalbėjo pirmuose masiniuose Sąjūdžio mitinguose Klaipėdoje, skelbė atsiminimus periodinėje spaudoje. 1990 m. lankėsi JAV. Buvo susilaukęs ir Lietuvos spaudos dėmesio kaip „Lietuvos Judo” redaktorius.

==Šaltiniai==
<small>
* Ateitininkai komunistų ir nacių kankiniai. - Cicero (JAV). - 1991.
* Papilė. - Vilnius: Versmė. - 2006. - D. II-III.
* Už tautą kovojęs plunksna // XXI amžius. - 2008. - Nr. 96 (1689), ”[http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/12/19/atmi_02.html]
</small>

[[Kategorija:Visuomenės veikėjai]]