Mažeikių krašto enciklopedija - Naudotojo indėlis [lt]

Vasario 16-osios gatvė

2010-07-12T17:27:05Z

84.240.48.186: /* Gatvė tarpukaryje */

[[Vaizdas:Vasario 16-os gatve.MKE.2007-9-16.jpg|thumb|right|260px|Vasario 16-osios gatvė]]
[[Vaizdas:Mazeikiai, Vasario 16-osios gatve, 2006-09-14. MKE.jpg|thumb|260px|Vasario 16-osios gatvės vaizdas nuo geležinkelio stoties pusės, 2006 m.]]
[[Vaizdas:Mazeikiai,Vasario 16-osios g., Stoties g., 1933 m.Foto P.Vaisnoras.MKE1.jpg|thumb|right|260px|Tas pats vaizdas. P.Vaišnoro nuotr., 1933 m.]]
[[Vaizdas:Pergales-Vasario 16-osios g. MKE.jpg|thumb|right|260px|Vasario 16-osios, seniau Pergalės g-tvė apie 1965 m.]]
[[Vaizdas:Mazeikiai, Vasario 16-osios Laisves g. kampas. MKE.jpg|thumb|260px|Vasario 16-osios ir Laisvės g. kampe prieš II pasaulinį karą pastatytas modernus dviaukštis pastatas]]
'''VASARIO 16-OSIOS GATVĖ''', viena iš [[Mažeikiai|Mažeikių]] senamiesčio gatvių. Prasideda ties [[Mažeikių geležinkelio stotis|geležinkelio stotimi]], nuo [[Stoties gatvė|Stoties gatvės]], ir tęsiasi statmenai miesto centrinei gatvei - [[Laisvės gatvė|Laisvės gatvei]]. Vasario 16-osios gatvę kerta [[Respublikos gatvė|Respublikos gatvė]]. Ilgis 0,28 km.

1880 m. išdalinta 19 sklypų po 1 dešimtinę naujiems namams statyti, į geležinkelio stotį nutiesta nauja gatvė, kuri buvo pavadinta Stoties (tarpukaryje pavadinta Vasario 16-osios). 1895 m. Stoties ir Didžioji (Laisvės) gatvės išgrįstos akmenimis (grindinys išsilaikė iki 1965 m., kai gatvės buvo pradėtos asfaltuoti). 1901 m. pavadinta Vokzalnaja ulica. Tuometinės Didžiosios ir Stoties (Vasario 16-sios) kampe buvo suformuota aikštė, kurioje vykdavo turgūs. Vasario 16-osios gatvė buvo užstatyta mediniais pastatais, tik šalia turgavietės kitoje gatvės pusėje žydų verslininkas Grosas apie 1908 m. pastatė gana puošnaus fasado namą, kurio pirmame aukšte buvo parduotuvės, o antrame aukšte buvo nuomojama salė, čia vykdavo ir J. Vaičkaus „Skrajojamojo" teatro spektakliai. 1915 m. prie Mažeikių priartėjus frontui birželio mėn. iš Mažeikių į Rusijos gilumą buvo ištremti visi žydai, didžioji Stoties gatvės namų dalis liko tušti. Groso name buvo apsistoję dragūnai. Jie salėje virdami arbatą uždegė šiaudus, kilęs gaisras persimetė ir į kitus namus, sudegė dauguma Stoties gatvės namų.

== Gatvė tarpukaryje ==
1919 m. dauguma žydų sugrįžo atsistatė nudegusius namus. 1922 m. turgavietė buvo iškelta į kitą vietą. Jos vietoje iškilo naujas modernus to meto Lietuvos architektūrai būdingas Švarco vaistinės pastatas (dabar šio pastato vietoje yra viešoji biblioteka).

Tarpukaryje Vasario 16-osios ir gretimose gatvėse buvo sukoncentruota didžiausia miesto žydų bendruomenės dalis, čia vyko visas ūkinis kultūrinis gyvenimas. Žydai buvo įsteigę kontorų, viešbučių, parduotuvių, dirbtuvėlių, sandėlių, kai kurie neišsilaikė, bankrutavo, keitėsi jų savininkai:
* Nr.2 - Leiba Jezerskas vertėsi alkoholinių produktų prekyba; E.Edelsonienės viešbutis; latvio Bliumentalio viešbutis. Pastatas nugriautas 1990 m. pr. Tai buvo paskutinis senojo medinio Mažeikių centro namas. Miesto vykdomojo komiteto pirmininkas R. Krolis šį namą atidavė žmonės nusigriovimui. <ref> Ramanauskas V. Apmąstymai prie griaunamo Bliumentalio viešbučio // Pergalės vėliava. - 1990 m. - vasario 13. - Nr. 19.</ref>
* Nr.4 - Leizerio Tovos miško medžiagų ir kuro gamybos kontora; galanterijos parduotuvė (savininko pravardė - Bombėjus).
* Nr.5 - žydų liaudies bankas; 1931-1939 m. gyveno Maušas Peresas.
* Nr.6 - Rabuso Rubinšteino avalynės dirbtuvės; gyveno prekybininko Leibos Glikmano šeima.
* Nr.7 - Rachilė Cindleraitė vertėsi manufaktūros prekyba; Hiršo Groso įkurtas nuosavas kino teatras (buv. kultūros namų viename gale).
* Nr.8 - Fridos Beržanskienės įvairių smulkių prekių parduotuvė; Bero Samuelio ir Bero Rubelio-Abraomo smulkių prekių parduotuvė.
* Nr.15 - veikė Freinės-Mosės Rabinovičienės ekspedicijos ir transporto įstaiga (kontora).

Be to, šioje gatvėje Benjaminas Šulmanas prekiavo laikrodžiais ir aukso dirbiniais. Nr.1 buvo Jono Kiaušo restoranas. Ten pat siuvykla „ London“ priklausiusi Zofijai Draugelienei, Nr. 7 apskrities savivaldybės vaistinė, šaulių klubas ir Šv. Kazimiero draugijos knygynas, kampe su Laisvės gatve - ūkio bankas. Prie geležinkelio stoties buvo Julijonos Širvinskienės viešbutis.

1948 m. balandžio 12 d. miesto vykdomojo komiteto sprendimu gatvės pavadinimas pakeistas į Pergalės. 1989 m. vasario 16-ją iškilmingai atidengta lentelė su senuoju - Vasario 16-sios pavadinimu, nors sprendimas gražinti pavadinimą priimtas tik 1990-09-28.

== Gatvė dabar ==
Dabar vasario 16-osios gatvėje yra:
* Nr.1 - parduotuvė, radijo stotis „Ventus". Anksčiau šiame pastate buvo buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas, kuriam vadovavo Stanislovas Baltrimavičius (1972 m. BGAK įsikūrė naujose patalpose Respublikos g.). Pirmajame pastato aukšte buvo lengvų drabužių, o antrame - viršutinių drabužių siuvyklos. Pirmame aukšte dar veikė avalynės ir laikrodžių remonto dirbtuvėlės, antrame - įsikūrė fotoateljė.
* Nr.3 - Gedulo namai.
* Nr.4 - Telšių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcijos Mažeikių teritorinis skyrius.
* Nr.7 - Senamiesčio vaistinė.
* Nr.8 - draudimo įmonė „Reso Europa".
* Nr.11 - baldų parduotuvė, kavinė „Vega". Tai daktarui Stasiui Dakinevičiui priklausęs dviejų aukštų išskirtinės architektūros pastatas, kuriame nuo 1955 iki 1996 m. buvo [[Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centras|Mažeikių miesto kultūros namai]]<ref>Raugalienė J. Pavadinta Valstybės atkūrimo vardu // Būdas žemaičių. - 2006. - Vasario 24. - Nr. 21. - P. 9.</ref>.
* Nr.12 - kirpykla „Siluetas".
* Nr.13 - nuo 1958 iki 1994 m. čia buvo [[Mažeikių muziejus|kraštotyros muziejus]]. Dabar šis pastatas renovuojamas (2008 m. pab.).
* Nr.14/kampinis - Viešoji biblioteka. Prieš karą čia stovėjo dviaukštis namas, kuriame buvo vaistinė.

{{reflist}}
[[Kategorija: Gatvės]]

Vasario 16-osios gatvė

2010-07-12T17:26:38Z

84.240.48.186: /* Gatvė dabar */

[[Vaizdas:Vasario 16-os gatve.MKE.2007-9-16.jpg|thumb|right|260px|Vasario 16-osios gatvė]]
[[Vaizdas:Mazeikiai, Vasario 16-osios gatve, 2006-09-14. MKE.jpg|thumb|260px|Vasario 16-osios gatvės vaizdas nuo geležinkelio stoties pusės, 2006 m.]]
[[Vaizdas:Mazeikiai,Vasario 16-osios g., Stoties g., 1933 m.Foto P.Vaisnoras.MKE1.jpg|thumb|right|260px|Tas pats vaizdas. P.Vaišnoro nuotr., 1933 m.]]
[[Vaizdas:Pergales-Vasario 16-osios g. MKE.jpg|thumb|right|260px|Vasario 16-osios, seniau Pergalės g-tvė apie 1965 m.]]
[[Vaizdas:Mazeikiai, Vasario 16-osios Laisves g. kampas. MKE.jpg|thumb|260px|Vasario 16-osios ir Laisvės g. kampe prieš II pasaulinį karą pastatytas modernus dviaukštis pastatas]]
'''VASARIO 16-OSIOS GATVĖ''', viena iš [[Mažeikiai|Mažeikių]] senamiesčio gatvių. Prasideda ties [[Mažeikių geležinkelio stotis|geležinkelio stotimi]], nuo [[Stoties gatvė|Stoties gatvės]], ir tęsiasi statmenai miesto centrinei gatvei - [[Laisvės gatvė|Laisvės gatvei]]. Vasario 16-osios gatvę kerta [[Respublikos gatvė|Respublikos gatvė]]. Ilgis 0,28 km.

1880 m. išdalinta 19 sklypų po 1 dešimtinę naujiems namams statyti, į geležinkelio stotį nutiesta nauja gatvė, kuri buvo pavadinta Stoties (tarpukaryje pavadinta Vasario 16-osios). 1895 m. Stoties ir Didžioji (Laisvės) gatvės išgrįstos akmenimis (grindinys išsilaikė iki 1965 m., kai gatvės buvo pradėtos asfaltuoti). 1901 m. pavadinta Vokzalnaja ulica. Tuometinės Didžiosios ir Stoties (Vasario 16-sios) kampe buvo suformuota aikštė, kurioje vykdavo turgūs. Vasario 16-osios gatvė buvo užstatyta mediniais pastatais, tik šalia turgavietės kitoje gatvės pusėje žydų verslininkas Grosas apie 1908 m. pastatė gana puošnaus fasado namą, kurio pirmame aukšte buvo parduotuvės, o antrame aukšte buvo nuomojama salė, čia vykdavo ir J. Vaičkaus „Skrajojamojo" teatro spektakliai. 1915 m. prie Mažeikių priartėjus frontui birželio mėn. iš Mažeikių į Rusijos gilumą buvo ištremti visi žydai, didžioji Stoties gatvės namų dalis liko tušti. Groso name buvo apsistoję dragūnai. Jie salėje virdami arbatą uždegė šiaudus, kilęs gaisras persimetė ir į kitus namus, sudegė dauguma Stoties gatvės namų.

== Gatvė tarpukaryje ==
1919 m. dauguma žydų sugrįžo atsistatė nudegusius namus. 1922 m. turgavietė buvo iškelta į kitą vietą. Jos vietoje iškilo naujas modernus to meto Lietuvos architektūrai būdingas Švarco vaistinės pastatas (dabar šio pastato vietoje yra viešoji biblioteka).

Tarpukaryje Vasario 16-osios ir gretimose gatvėse buvo sukoncentruota didžiausia miesto žydų bendruomenės dalis, čia vyko visas ūkinis kultūrinis gyvenimas. Žydai buvo įsteigę kontorų, viešbučių, parduotuvių, dirbtuvėlių, sandėlių, kai kurie neišsilaikė, bankrutavo, keitėsi jų savininkai:
* Nr.2 - Leiba Jezerskas vertėsi alkoholinių produktų prekyba; E.Edelsonienės viešbutis; latvio Bliumentalio viešbutis. Pastatas nugriautas 1990 m. pr. Tai buvo paskutinis senojo medinio Mažeikių centro namas. Miesto vykdomojo komiteto pirmininkas R. Krolis šį namą atidavė žmonės nusigriovimui. <ref> Ramanauskas V. Apmąstymai prie griaunamo Bliumentalio viešbučio // Pergalės vėliava. - 1990 m. - vasario 13. - Nr. 19.</ref>
* Nr.4 - Leizerio Tovos miško medžiagų ir kuro gamybos kontora; galanterijos parduotuvė (savininko pravardė - Bombėjus).
* Nr.5 - žydų liaudies bankas; 1931-1939 m. gyveno Maušas Peresas.
* Nr.6 - Rabuso Rubinšteino avalynės dirbtuvės; gyveno prekybininko Leibos Glikmano šeima.
* Nr.7 - Rachilė Cindleraitė vertėsi manufaktūros prekyba; Hiršo Groso įkurtas nuosavas kino teatras (buv. kultūros namų viename gale).
* Nr.8 - Fridos Beržanskienės įvairių smulkių prekių parduotuvė; Bero Samuelio ir Bero Rubelio-Abraomo smulkių prekių parduotuvė.
* Nr.15 - veikė Freinės-Mosės Rabinovičienės ekspedicijos ir transporto įstaiga (kontora).

Be to, šioje gatvėje Benjaminas Šulmanas prekiavo laikrodžiais ir aukso dirbiniais. Nr.1 buvo Jono Kiaušo restoranas. Ten pat siuvykla „ London“ priklausiusi Zofijai Draugelienei, Nr. 7 apskrities savivaldybės vaistinė, šaulių klubas ir Šv. Kazimiero draugijos knygynas, kampe su Laisvės gatve - ūkio bankas. Prie geležinkelio stoties buvo Julijonos Širvinskienės viešbutis

1948 m. balandžio 12 d. miesto vykdomojo komiteto sprendimu gatvės pavadinimas pakeistas į Pergalės. 1989 m. vasario 16-ją iškilmingai atidengta lentelė su senuoju - Vasario 16-sios pavadinimu, nors sprendimas gražinti pavadinimą priimtas tik 1990-09-28.

== Gatvė dabar ==
Dabar vasario 16-osios gatvėje yra:
* Nr.1 - parduotuvė, radijo stotis „Ventus". Anksčiau šiame pastate buvo buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas, kuriam vadovavo Stanislovas Baltrimavičius (1972 m. BGAK įsikūrė naujose patalpose Respublikos g.). Pirmajame pastato aukšte buvo lengvų drabužių, o antrame - viršutinių drabužių siuvyklos. Pirmame aukšte dar veikė avalynės ir laikrodžių remonto dirbtuvėlės, antrame - įsikūrė fotoateljė.
* Nr.3 - Gedulo namai.
* Nr.4 - Telšių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcijos Mažeikių teritorinis skyrius.
* Nr.7 - Senamiesčio vaistinė.
* Nr.8 - draudimo įmonė „Reso Europa".
* Nr.11 - baldų parduotuvė, kavinė „Vega". Tai daktarui Stasiui Dakinevičiui priklausęs dviejų aukštų išskirtinės architektūros pastatas, kuriame nuo 1955 iki 1996 m. buvo [[Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centras|Mažeikių miesto kultūros namai]]<ref>Raugalienė J. Pavadinta Valstybės atkūrimo vardu // Būdas žemaičių. - 2006. - Vasario 24. - Nr. 21. - P. 9.</ref>.
* Nr.12 - kirpykla „Siluetas".
* Nr.13 - nuo 1958 iki 1994 m. čia buvo [[Mažeikių muziejus|kraštotyros muziejus]]. Dabar šis pastatas renovuojamas (2008 m. pab.).
* Nr.14/kampinis - Viešoji biblioteka. Prieš karą čia stovėjo dviaukštis namas, kuriame buvo vaistinė.

{{reflist}}
[[Kategorija: Gatvės]]

Bažnyčios gatvė

2010-07-12T17:22:40Z

84.240.48.186: /* Gatvė tapukaryje ir vėliau */

[[Vaizdas:Seirio namas.MKE.2006-10-01.jpg|thumb|right|260px|S. Šeirio namas Bažnyčios g. 1]]
[[Vaizdas:Baznycios gatve1MKE.jpg|thumb|right|260px|Bažnyčios gatvė apie 1937 m.]]
[[Vaizdas:Baznycios g.MKE.jpg|thumb|right|260px|Bažnyčios gatvė. Ta pati vieta 2006 m.]]
[[Vaizdas:Baznycios10.MKE.2009-05-29.jpg|thumb|right|260px|Bažnyčios g. 10]]
[[Vaizdas:Baznycios12.MKE.2009-05-29.jpg|thumb|right|260px|Bažnyčios g. 12]]
[[Vaizdas:Baznycios gatve.MKE.2009-05-29.jpg|thumb|right|260px|Bažnyčios g. 16]]
'''BAŽNYČIOS GATVĖ''', viena iš seniausių Mažeikių senamiesčio gatvių.

Prasideda nuo geležinkelio ir tęsiasi į pietus iki buvusios pirmosios [[Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia|Mažeikių bažnyčios]] (pašventinta 1905 m.) vietos, kur dabar yra pastatyta Dievo Motinos Marijos Sepynių skausmų koplyčia. Bažnyčia veikė iki 1951 m. Vėliau joje buvo baldų parduotuvė ir sandėlis (pastatas nugriautas 1984 m.). 1992 metais senosios bažnyčios vietoje buvo pastatyta koplyčia. Vienoje jos plokščių iškalta: „Čia 1905 - 1984 m. stovėjo pirmoji Mažeikių bažnyčia, pašvęsta Viešpaties ir Švč. Pranciškaus Asyžiečio garbei", kitoje - „Fundatoriai Romas Marcinkevičius ir mažeikiškiai. Koplyčia pašventinta 1992-06-06."

Nuo Bažnyčios gatvės atsišakoja J. Vaičkaus ir Vyšnių gatvės. Sovietmečiu gatvė buvo pavadinta Marytės Melnikaitės vardu; buvęs pavadinimas patvirtinta 1990-04-28.

Gyvenamieji namai nedideli, jų langai remiasi vos ne į šaligatvį. Varteliai į kiemą dažniausiai dažyti ta pačia - geltona ar žalia - spalva. Daugelis gatvės namų - prieškarinės statybos, o vienas - mūrinis, pažymėtas 22-uoju numeriu, statytas XIX a. pab. ar XX a. pr. Visi namai - individualūs. Anksčiau gatvė buvo rami, mašinos nevažinėjo, šaligatviai iškloti cementinėmis plytomis.

== Gatvė tapukaryje ir vėliau ==
*Nr. 1 - S. Šeirio dviejų aukštų namas su veranda nuo geležinkelio pusės. Name įrengtus keturis butus savininkas nuomojo. Šiame name gyveno ir klebonas [[Meškauskas Pranciškus|Pranciškus Meškauskas]]. Vėliau namą S. Šeirys perrašė savo žentui kariškiui Tallat-Kelpšai, kuris jį kapitališkai suremontavo, įvedė kanalizaciją ir vandentiekį, papuošė pastatą mansarodmis. Tai buvo vienas moderniausių namų Mažeikiuose. Jį naujasis šeimininkas ir toliau nuomojo. Šiame pastate prieš karą gyveno [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių gimnazijos]] direktorius [[Rainys Juozas|Juozas Rainys]]. Vienu metu visą antrą aukštą buvo užėmęs gydytojas [[Tautvaišas Povilas|Povilas Tautvaišas]], kuris čia turėjo ir savo kabinetą. Pirmajame aukšte gyveno geležinkelininkas Kreusas.
*Nr. 2 - Velcų namas. Čia buvo Jono Maskalenkos vyriškų ir moteriškų drabužių siuvykla, Broniaus Sinkevičiaus foto atelje. Tai pats seniausias Bažnyčios gatvės namas (past. XIX a. VII deš.). Šį namą ir Nr. 4 namą nupirko Pranas Juzokas iš Bružų kaimo eigulio Balsio. Pranas Juzokas šį namą apie 1940 m. padovanojo savo vyriausiajai dukrai Bronei, ištekėjusiai už Domininko Velco, o Nr. 4 - Ievai Juzokaitei, kuri ištekėjo už Antano Paulausko. Šiame name gyveno [[Mažeikių muzikos mokykla|Mažeikių muzikos mokyklos]] mokytoja Dalia Velcaitė-Nemanienė.
*Nr.4 - Ievos Juzokaitės-Paulauskienės namas.
*Nr. 5 - antrasis S. Šeirio vieno aukšto dviejų galų gyvenamas namas, kuriame jis pats ir gyveno. Vieną kambarį šiame name nuomojo [[Pukevičius Karolis|Karolis Pukevičius]]. Čia taip pat butą nuomojo pasienietis Aleksandras Koscevičius.
*Nr.6? - Laurinavičių namas. Iš viso jie turėjo tris namus: du stovėję prie gatvės, o trečias, didelis ir nebaigtas statyti, buvo toliau, kieme. Vėliau viename iš tų namų gyvenusi Latonienė, kuri dirbo [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių gimnazijos]] sekretore.
*Nr.7 - Emilijos ir Boleslovo Mickevičių namas.
*Nr. 10 Bažnyčios ir Gedimino gatvių kampe - dviejų aukštų medinis namas (past. 1923 m.), priklausęs Leonui Narmontui. Namo pirmąjį aukštą nuomojo Misiuliai. II pasaulinio karo metu pirmajame Narmontų namo aukšte gyveno kareiviai, antrajame - geležinkelio karo komendantas, o Narmontams priklausė du kambariai. Po karo namas buvo nacionalizuotas; pirmasis aukštas paskirtas buvusei partizanei, sovietinių laikų politinei veikėjai Daujotinei, kuri dirbo [[Mažeikių spaustuvė|Mažeikių spaustuvėje]] vedėja. Pasitraukus kariuomenei, antrajame namo aukšte dviejuose kambariuose liko gyventi Leono Narmonto žmona su jo seserimi ir Juozas. Kituose kambariuose įsikūrė Mažeikių prekybos skyriaus viršininkas Gelferis su šeima. Po trejų metų vietoj jų apsigyveno gydytoja Izabelė Beltinienė su šeima. Po kelerių metų Daujotienė išsikėlė gyventi kitur, o gydytoja persikraustė gyventi į pirmąjį aukštą. Priešingame kampe stovi dviejų galų, ilgas medinis Stančiukų namas. Stančiukienė turėjo siuvyklą, šio amato mokiusi mokinius, jos vyras - maisto prekių parduotuvę. Kitas šio namo galas buvo nuomojamas (čia kambarį mansardojoe nuomojo gimnazistė [[Žilinskaitė Stefanija|Stefanija Žilinskaitė]].
*Nr. 11 - Sabanskio namas. Tai vienas iš seniausių Bažnyčios gatvės namų. Čia tarpukaryje buvo gastronomas, priklausęs Broniui Šeiriui. Vyriškų ir moteriškų rūbų siuvykla priklausiusi Jonui Maskolenkai.
*Nr. 12 - Šaltkalvio, mechaniko Antano Markulio dirbtuvė.
*Nr. 13 - Keršio troba. Čia buvo P. Streleckienės maisto produktų parduotuvė, pieninė. Šiek tiek paremontuotas šis namas išliko iki šių dienų. Namą 1889 m. pradėjo statyti Antanas Sidabras ir Rozalija Eibutytė, 1911-10-15 atiteko Antanui ir Onai Keršiams.
*Nr. 14 - Osteikių namas. Čia buvo karstų parduotuvė. Samdyti žmonės ūkiniame pastate gamino karstus, kuriais kartu su kitais laidojimo reikmenimis buvo prekiaujama parduotuvėje.
*Nr. 16 - Antano Kesmino namas, past. 1907 m. Per II pasaulinį karą namas šiek tiek nukentėjo. Pirmajame aukšte buvo keturi kambariai ir dvi virtuvės, o antrojo aukšto mansardoje - du kambariai ir virtuvė.
*Nr. 18 - Dubniauskų namas.
*Nr. 20 - Valerijos Virkutienės namas.
*Nr. 22 - ilgas mūrinis namas, kurio fasadinę pusę puošia visa eilė langų. Šiame latvio statytame name iki I pasaulinio karo buvo teismas, bankas. Vėliau namą nupirko Gedvilas, po to atiteko Liaubienei. Šiame name gyveno muzikos mokytojas ir „Draugystės" choro vadovas Vytautas Urbonavičius.
*Nr.24 - pirmojo Mažeikių vargonininko [[Pukevičius Karolis|Karolio Pukevičiaus]] namas, kuriame dabar gyvena jo dukra Eugenija Pukevičiūtė - Sprogienė.

Tarpukaryje Bažnyčios ir J. Vaičkaus gatvių kampe stovėjo mūrinis Grabažienės namas su mansarda. Čia buvo savininkės privati maisto preikių parduotuvė. Per karą namas nukentėjo, sovietmečiu nugriautas, ir jo vietoje buvo pastatyti du nauji namai. Bažnyčios-Sodų gatvių kampe tebestovi Kesminų namas, statytas daugiau kaip prieš šimtą metų.
Be to, Bažnyčios gatvėje dar veikė Stančiko, Šimkaus ir Raudonio maisto krautuvės, bet greit viena po kitos subankrutavo.

Žymesni gyventojai: Eugenija Pukevičiūtė-Sprogienė, pirmojo Mažeikių vargonininko [[Pukevičius Karolis|Karolio Pukevičiaus]] dukra; praėjusio šimtmečio viduryje gyveno chorvedys Vytautas Urbonavičius.

== Gatvė dabar ==

*Nr. 1 - „Pietų megrame". Plastikiniai langai ir durys.
*Nr. 5 - parduotuvė „Pigūs rūbai".
*Nr. 7 - „Arena". Kompiuteriniai žaidimai.
*Nr. 9 - parduotuvė „Solo".
*Nr. 10 - moterų kirpykla „Pavasaris".
*Nr. 12 - parduotuvė „Pigūs rūbai", parduotuvė „Iksada".
*Nr. 18 - avalynės taisymas.
*Nr. 19 - parduotuvė „Dėvėti rūbai".

== Šaltiniai ==
<small>
* Pukevičiūtė - Sprogienė E. 1905-1990 Mažeikiai.
* Plastinina B. Prisiminimai apie Bažnyčios gatvę užrašyti daugiau negu prieš šimtmetį // Santarvė. - 2008. - Gegužės 3. - Nr. 49. - P. 4; Gegužės 10. - Nr. 51. - P. 4, 10; Gegužės 17. - Nr. 54. - P. 9; Birželio 7. - Nr. 63. - P. 9; Birželio 28. - Nr. 71. - P. 4, 12.
</small>

[[Kategorija: Gatvės]]