Mažeikių krašto enciklopedija - Naudotojo indėlis [lt]

Naudotojo aptarimas:Matasg

2007-07-28T12:02:45Z

78.58.132.208:

Kapėnų dvaras

2007-06-30T14:45:43Z

78.58.132.208:

'''KAPĖNŲ DVARAS'''. Prieš I pasaul. karą dvaro savininkas buvo Grigoravičius. 1926 m. išskirtytas, jo žemėje įsikūrė [[kapėnai|Kapėnų]], [[Birbiliškė|Birbiliškės]] ir [[Marijampolė|Marijampolės]] kaimai. 1937 m. dvaro centrą valdė savininkė Elena Sirutavičienė, kuri čia turėjo kartono fabriką<ref>Viekšnių dvaruose vasarodavo Sim. Daukantas // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. - 1937. - Nr. 29 - 30 (283 - 284). - Liep. 16. - VI metai. - P. 5.</ref>.

{{reflist}}
[[Kategorija: Dvarai]]

Boguslavo dvaras

2007-06-30T14:43:24Z

78.58.132.208:

'''BOGULSAVO DVARAS'''. Išlikusi dalis dvaro parko ir gyvenam. namas.

XIX a. vid. dvaras priklausė [[Chominskis Feliksas|Feliksui Chominskiui]]. Už 1863-64 m. sukilėlių rėmimą buvą patekęs į kalėjimą, bet vėliau paleistas <ref>Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882 - 1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). - K., 1938. - 380 p. - P. 34 - 36.</ref>.

Prieš I pasaul. karą dvaro savininkas buvo Z. Chominskis. Išparceliuotas 1925 m. Centras atiteko T. Tarvydui. Dvaro teritorijoje susikūrė [[Boguslavas|Boguslavo]] ir Vėsaičių kaimai<ref>Viekšnių dvaruose vasarodavo Sim. Daukantas // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. - 1937. - Nr. 29 - 30 (283 - 284). - Liep. 16. - VI metai. - P. 5. </ref>.

{{reflist}}
[[Kategorija: Dvarai]]

Stočkų dvaras

2007-06-30T12:23:58Z

78.58.132.208:

'''STOČKŲ DVARAS'''. Buvo 11 km į pietvakarius nuo [[Viekšniai|Viekšnių]].

XIX a. vid. Stočkų dvaras priklausė kažkokiam caro generoliui, kuris 1868 m. rudenį buvo užmuštas.<ref> Rozga L. Akmenės rajono istorijos apybraiža. - Akmenė, 1990. - 48 p. - P. 16, 18. </ref>. 1874-02-03 Stočkų dvaro rekrūtas Jonas Gulbinauskas su kitais bernais pasipriešino valdžiai <ref>Lietuvos valstiečių judėjimas 1861 - 1914 metais. - V., 1975. - P. 142, 228.</ref>. 1923 m. dvarui priklausė 2 ūkiai, 62 gyv. <ref>Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 152.</ref>.

Išparceliuotas 1930 m. Savininkai prieš I pasaul. buvo Krišjanis Berzinis, Samuėlis Lintmanas, kuriems po parceliacijos atiteko dvaro centras. Vėliau jį nuomojo vokietis Edvardas Nicas iš Rygos <ref>Urbienė A. Kumetis dvare (Stočkų, Adomiškių, Pėžų): 1979 metų aprašas // Urbienė A. Etnografiniai aprašai: Aplankas Nr. 7 // VVB, VM. </ref>. Dvaro vietoje susikūrė [[Stočkai|Stočkų]] kaimas<ref>Viekšnių dvaruose vasarodavo Sim. Daukantas // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. - 1937. - Nr. 29 - 30 (283 - 284). - Liep. 16. - VI metai. - P. 5.</ref>.

Stočkų dvaro žemėje buvo Meškelių kapinaitės, kuriose palaidotas 1863-1864 m. sukilėlių vadas S. Pisanka <ref>Rozga L. Akmenės rajono istorijos apybraiža. - Akmenė, 1990. - 48 p. - P. 16, 18. </ref>.

1900-11-26 Stočkų dvare gimė Jonas Plekaitis, kuris po II pasaul karo buvo „Artojėlio" kolūkio pirmininku. Rėmė partizanus, todėl suimtas ir 1950 m. nuteistas 25 metams kalėjimo bei 5 metams tremties. 1955 m. grįžo į Tučių kraštą. Iki pensijos dirbo kolūkyje kerdžiumi <ref>Riauka A. Gimęs amžių takoskyroje: Laikas ir likimai // Vienybė. - 1999. - Spal. 26.</ref>.

{{reflist}}
[[Kategorija: Dvarai]]

Šablonas:Ezeras

2007-06-18T19:49:11Z

78.58.132.208:

{| border="1" cellpadding="2" style ="margin: 0 0 0.5em 0.5em; background: #f9f9f9; border: 1px #AAA solid; border-collapse: collapse; empty-cells:show; float:right; clear:right;" width="300px"
!colspan="2" style="background-color:#CEDAF2; text-align:center;"| {{#if: {{{Pavad|}}}|{{{Pavad}}}|{{PAGENAME}}}}
|-
{{#if: {{{foto|}}}|
{{!}} colspan="2" style="text-align:center; font-size:90%; vertical-align:top;" {{!}} [[image:{{{foto}}}|{{#if: {{{fotodyd|}}}|{{{fotodyd}}}|290x280px}}|center|{{{fotopav|}}}]] {{{fotopav|}}}
{{!-}}
}}
| colspan="2" style="vertical-align:top; font-size:100%;" |
{| style="background: #f9f9f9;"
{{#if: {{{koord|}}}|
{{!}} style="padding:0 0.3em 0 0;" {{!}} '''Koordinatės:'''
{{!}} <small>{{{koord}}}</small>
{{!-}}
}}
{{#if: {{{kodas|}}}|
{{!}} style="padding:0 0.3em 0 0;" {{!}} '''Kodas:'''
{{!}} {{{kodas}}}
{{!-}}
}}
{{#if: {{{seniunija|}}}|
{{!}} style="padding:0 0.3em 0 0;" {{!}} '''Seniūnija:'''
{{!}} {{{seniunija}}}
{{!-}}
}}
{{#if: {{{plotas|}}}|
{{!}} style="padding:0 0.3em 0 0;" {{!}} '''Plotas:'''
{{!}} {{{plotas}}} ha
{{!-}}
}}
{{#if: {{{aukstis|}}}|
{{!}} style="padding:0 0.3em 0 0;" {{!}} '''Aukštis virš jūros lygio:'''
{{!}} {{{aukstis}}} m
{{!-}}
}}
{{#if: {{{turis|}}}|
{{!}} style="padding:0 0.3em 0 0;" {{!}} '''Tūris:'''
{{!}} {{{turis}}} tūkst. m³
{{!-}}
}}
{{#if: {{{vidgyl|}}}|
{{!}} style="padding:0 0.3em 0 0;" {{!}} '''Vidutinis gylis:'''
{{!}} {{{vidgyl}}} m
{{!-}}
}}
{{#if: {{{didgyl|}}}|
{{!}} style="padding:0 0.3em 0 0;" {{!}} '''Giliausia vieta:'''
{{!}} {{{didgyl}}} m
{{!-}}
}}
{{#if: {{{krantas|}}}|
{{!}} style="padding:0 0.3em 0 0;" {{!}} '''Kranto linijos ilgis:'''
{{!}} {{{krantas}}} km
{{!-}}
}}
{{#if: {{{iteka|}}}|
{{!}} style="padding:0 0.3em 0 0;" {{!}} '''Įtekančios upės:'''
{{!}} {{{iteka}}}
{{!-}}
}}
{{#if: {{{isteka|}}}|
{{!}} style="padding:0 0.3em 0 0;" {{!}} '''Ištekančios upės:'''
{{!}} {{{isteka}}}
{{!-}}
}}
|}
|}

Vaizdas:P1250332-viksvinukas.jpg

2007-06-16T20:58:40Z

78.58.132.208:

Foto: [[user:Deivis|Deividas Makavičius]]

Danutė Jočienė

2007-06-14T11:57:41Z

78.58.132.208:

'''JOČIENĖ-SADAUSKAITĖ DANUTĖ''' (g. 1970 m. lapkričio 10 d. [[Tučiai|Tučių]] k.), lietuvių teisininkė, teisėja, žmogaus teisių ekspertė, docentė, knygų ir daugelio mokslinių straipsnių Europos žmogaus teisių konvencijos taikymo tematika autorė.

1986 m. Danutė Sadauskaitė baigė Tučių aštuonmetę mokyklą (su pagyrimu), 1989 m. - [[Viekšnių gimnazija|Viekšnių vidurinę mokyklą]] (sidabro medaliu), planavo studijuoti lietuvių kalbą bei literatūrą, tačiau sprendimą pakeitė.

1994 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą (su pagyrimu). 1995 m. įstojo į doktorontūrą, stažavosi Heidelbergo Užsienio viešosios ir tarptautinės teisės institute Vokietijoje, Lozanos Lyginamosios teisės institute Šveicarijoje, Turku žmogaus teisių institute Suomijoje. 1999 m. apgynė daktaro disertaciją tema „Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymas užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos teisėje”. Disertacijos pagrindu 2000 m. išleido knygą, kurią VU Teisės fakulteto taryba rekomendavo kaip mokymo priemonę Teisės fakulteto studentams. Parašė mokslinių straipsnių, pranešimų konferencijose.

Penkerius metus D.Jočienė dėstė VU tarptautinės teisės katedroje. Be to, ji dar dirbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės eksperte (teikė išvadas dėl LR teisės aktų atitikimo ES teisės bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus). 2004 m. tapo LR Vyriausybės atstove Europos Žmogaus teisių teisme. Į šią vietą jos kandidatūra buvo pateikta LR prezidento dekretu.

== Šaltiniai ==
<small>
* Sigutė Vaišnienė. Nuo Tučių iki Strasbūro // Būdas žemaičių. - 2005. - Saus. 7.
</small>

== Nuorodos ==
* [http://www.delfi.lt/news/daily/comments/article.php?id=7212668&categoryID=2997120 Strasbūro teismas iš vidaus]
* [http://www.justitia.lt/magazine2.php?open=zurnalai&sub=straipsnis&straipsnio_id=478&zurnalas=2&tem=PORTRETAS&zur_id=9 Danutė Jočienė: „Lietuva nekelia didelių problemų Strasbūro teismui"]

[[Kategorija: Teisininkai]]