Mažeikių krašto enciklopedija - Naudotojo indėlis [lt]

Nepriklausomybės aikštė

2010-10-25T17:29:00Z

77.79.12.133:

[[Vaizdas:Nepriklausomybes aikste.MKE.207-03-08.jpg|thumb|right|210px|Nepriklausomybės kryžius Nepriklausomybės aikštėje Mažeikiuose. Autorius [[Stankus Algirdas|Algirdas Stankus]]]]
'''NEPRIKLAUSOMYBĖS AIKŠTĖ'''.

1922 m. iš [[Stoties gatvė|Stoties gatvės]] turgus perkeltas į [[Turgaus aikštė|turgaus aikštę]] Laižuvos gatvėje. Turgaus aikštės nebeliko, kai 1961 metais buvo pastatyta Mažeikių mokykla-internatas, o greta įrengtas sporto stadionas. Šiaurinėje turgaus teritorijos dalyje liko aikštė, kuri sovietmečiu buvo pavadinta '''Tarybų aikšte'''. Joje buvo pastatytas paminklinis akmuo su užrašu, kad jis skirtas tarybiniams kariams išvaduotojams. Sovietmečiu prie šios aikštės vykdavo gegužės 1-osios, Spalio švenčių demonstracijos ir mitingai. Prieš kiekvieną šventę iš Komunalinių įmonių kombinato sandėlių būdavo atvežami ir palei gatvęsumontuojama laikina tribūna <ref> Bernarda Plastinina. Tarpukario Laižuvos gatvė buvo prestižinė // Santarvė. - 2010. - Spalio 23. - Nr. 120. - P. 10, 13.</ref>.

Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę aikštė pavadinta [[Nepriklausomybės aikštė|Nepriklausomybės vardu]]. Akmuo pašalintas , o vietoj jo pastatytas kaltas paminklinis kryžius (autorius [[Stankus Algirdas|Algirdas Stankus]] žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę atminti).

[[Kategorija: Mažeikiai]]

Nepriklausomybės aikštė

2010-10-25T17:25:11Z

77.79.12.133:

[[Vaizdas:Nepriklausomybes aikste.MKE.207-03-08.jpg|thumb|right|210px|Nepriklausomybės kryžius Nepriklausomybės aikštėje Mažeikiuose. Autorius [[Stankus Algirdas|Algirdas Stankus]]]]
'''NEPRIKLAUSOMYBĖS AIKŠTĖ'''.

1922 m. iš [[Stoties gatvė|Stoties gatvės]] turgus perkeltas į [[Turgaus aikštė|turgaus aikštę]] Laižuvos gatvėje. Turgaus aikštės nebeliko, kai 1961 metais buvo pastatyta Mažeikių mokykla-internatas, o greta įrengtas sporto stadionas. Šiaurinėje turgaus teritorijos dalyje liko aikštė, kuri sovietmečiu buvo pavadinta '''Tarybų aikšte'''. Joje buvo pastatytas paminklinis akmuo su užrašu, kad jis skirtas tarybiniams kariams išvaduotojams. Sovietmečiu prie šios aikštės vykdavo gegužės 1-osios, Spalio švenčių demonstracijos ir mitingai. Prieš kiekvieną šventę iš Komunalinių įmonių kombinato sandėlių būdavo atvežami ir palei gatvęsumontuojama laikina tribūna.

Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę aikštė pavadinta [[Nepriklausomybės aikštė|Nepriklausomybės vardu]]. Akmuo pašalintas , o vietoj jo pastatytas kaltas paminklinis kryžius (autorius [[Stankus Algirdas|Algirdas Stankus]] žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę atminti).

[[Kategorija: Mažeikiai]]

Laižuvos gatvė

2010-10-25T17:22:20Z

77.79.12.133: /* Gatvė tarpukaryje */

[[Vaizdas:Laizuvos gatve.MKE.2008-11-02.jpg|thumb|right|260px|Laižuvos gatvė]]
[[Vaizdas:Laizuvos gatve.Turgaviete.MKE.jpg|thumb|right|260px|Mažeikiai. Laižuvos gatvė. Turgavietė 1923 m.]]
'''LAIŽUVOS GATVĖ''', viena iš [[Mažeikiai|Mažeikių]] senamiesčio gatvių. Prasideda nuo [[Laisvės gatvė|Laisvės gatvės]], ties rajono savivaldybe, ir tęsiasi į šiaurės rytus, po to į rytus iki miesto ribos link [[Laižuva|Laižuvos]]. Gatvę kerta arba nuo jos prasideda šios gatvės: [[Birutės gatvė|Birutės]], [[Klaipėdos gatvė|Klaipėdos]], V. Mykolaičio-Putino, Valstiečių, D. Poškos ir Aušros.

1920-1922 m. Mažeikių miestui praplėsti Šiaulių apygardos žemės tvarkytojo pavedimu miškų departamentui priklausanti žemės ir miškas buvo pradėta skirstyti į sklypus ir leista įsigyti pavieniams gyventojams. Tuo metu ir pradėjo formuotis Laižuvos gatvė. Ši gatvė vadinosi Didžioji Laižuvos, o lygiagrečiai jai einanti kita gatvė buvo Mažoji laižuvos (dabar - [[Matulionio gatvė|P. Matulionio]]). Taip pavadinta ji buvo todėl, kad tai buvo vieškelis į [[Laižuva|Laižuvą]]. Po karo, sovietmečiu, gatvė buvo pavadinta Tarybų gatve. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, gatvei sugrąžintas jos senasis pavadinimas.

1989 m. literatūrologas Silvestras Gaižiūnas siūlė gatvę pavadinti dailininko, skulptoriaus [[Zalė Karlis|Karlio Zalės]] vardu, tačiau šis pasiūlymas nebuvo įgyvendintas.

== Gatvė tarpukaryje ==
Kur dabar yra [[Mažeikių autobusų parkas]], caro laikais apie 1909-1910 m. buvo rusų mokykla. Vėliau, 1923 m., čia atidaryta Mažeikių savivaldybei priklausanti skerdykla <ref>Bernarda Plastinina. Gatvė, garsi stačiatikių cerkve, rabinais ir žydų pirtimi // Santarvė. - 2009. - Gruodžio 19. - Nr. 144. </ref>. Pagal 1939 metų Lietuvos telefonų abonentų sąrašą, ji buvo Laižuvos g. 40 name <ref>Bernarda Plastinina. Tarpukario Laižuvos gatvė buvo prestižinė //Santarvė. - 2010. - Spalio 23. - Nr. 120. - P. 10, 13.</ref>.

Laižuvos gatvėje buvo trys pagrindiniai Mažeikių miesto restoranai, kurie priklausė Juozui Varnui, Jonui Vilkui ir Jonui Kiaušui. Šioje gatvėje buvo ir Mažeikių savivaldybė. Einant nuo Laisvės gatvės, dešinėje pusėje stovėjo trys mūriniai raudonų plytų mūriniai namai. Kiekvienas jų priklausė skirtingam savininkui. Du namai neatpažįstamai pakeitė savo išvaizdą. Tarpukariu viename iš jų, kur dabar yra įsikūrusi UAB „Langė", buvo miesto savivaldybė. Patalpas ji nuomojo iš namo savininko. Tada tai buvo Laižuvos g. 12.

Laižuvos ir Laisvės gatvių kampe tarpukariu namą buvo pasistatęs pirmasis Mažeikių burmistras [[Pračkauskas Feliksas|Feliksas Pračkauskas]] (dabar tame name įsikūrusi indų parduotuvė „Vismanta"). XX a. 3 deš. šiame name buvo nuomojamos patalpos [[Mažeikių pradžios mokykla|Mažeikių pradžios mokyklai]]. Ją lankė būsimasis Mažeikių fotografas [[Bužokas Kostas|Kostas Bužokas]]. Mokyklos vedėjas buvo Mažeikių muziejaus įkūrėjas [[Ličkūnas Stasys|Stasys Ličkūnas.]] Šiose patalpose buvo ir asmeninis S. Ličkūno muziejėlis. Priešingame Laižuvos ir Laisvės gatvių kampe prieš pat karą buvo pastatyta miesto rotušė. Pastatas atiduotas 1940 m. vasario 16 d. Jo pirmame aukšte įsikūrė gaisrinė, o antrame - Mažeikių miesto savivaldybė.

1922 m. iš [[Stoties gatvė|Stoties gatvės]] turgus perkeltas į [[Turgaus aikštė|turgaus aikštę]] Laižuvos gatvėje. Turgaus aikštės nebeliko, kai 1961 metais buvo pastatyta Mažeikių mokykla-internatas, o greta įrengtas sporto stadionas. Šiaurinėje turgaus teritorijos dalyje liko aikštė, kuri sovietmečiu buvo pavadinta Tarybų aikšte. Joje buvo pastatytas paminklinis akmuo su užrašu, kad jis skirtas tarybiniams kariams išvaduotojams. Sovietmečiu prie šios aikštės vykdavo gegužės 1-osios, Spalio švenčių demonstracijos ir mitingai. Prieš kiekvieną šventę iš Komunalinių įmonių kombinato sandėlių būdavo atvežami ir palei gatvęsumontuojama laikina tribūna. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę aikštė pavadinta [[Nepriklausomybės aikštė|Nepriklausomybės vardu]]. Akmuo pašalintas , o vietoj jo pastatytas kaltas paminklinis kryžius (autorius [[Stankus Algirdas|Algirdas Stankus]] žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę atminti). Kai buvo statomas Mažeikių mokyklos internato pastatas, pietinė jo dalis atsidūrė ant sunykusių stačiatikių kapų, kurie buvo šalia 1894 metais pastatytos [[Mažeikių cerkvė|stačiatikių cerkvės]], vėliau reorganizuotos į mokinių bažnytėlę, kuri stovėjo dar ir šeštame dešimtmetyje.

Laižuvos gatvėje gyveno nemažai prekybininkų, kai kurie turėjo parduotuvių net pačioje turgavietėje. Tarp pastarųjų buvo Adomas Janulis (J. Basanavičiaus g. 1), kurio parduotuvėje buvo prekiaujama metalo dirbiniais ir indais. Įvairia prekyba turgavietėje vertėsi ir Pranas Gricius. Laižuvos g. 19 savo parduotuvę turėjo prekybininkas Jonas Juozaponis.

1933 m. Laižuvos g. Nr. 12 dirbo Lituania spaustuvės įgaliotinis Petras Vadeiša. Tame pačiame name įvairų verslą plėtojo Domas Taujenis. Jis prekiavo odomis, užsiėmė avalynės, kolonialine prekyba. Jo parduotuvė buvo viena didžiausių avalynės parduotuvių mieste. Vėliau šias patalpas nuomojo miesto savivaldybė. <ref>Kalendorius. Adresų knyga 1933 metams. Lietuvių prekybininkų, pramoninkų ir Amatininkų Sąjungos leidinys.</ref>. 1939 m. Lietuvos telefono abonentų sąraše nurodyta, kad Laižuvos g. 16 name veikė [[Mažeikių smulkaus kredito draugija|Smulkaus kredito draugija]], o Mokesčių inspekcijos telefono centrinė buvo 18-ame name. Mokesčių inspekcijos sekretoriaus Liudo Jasiulio butas buvo tos pačios gatvės 31 name. Policijos nuovados raštinės viršininkas gyveno 15-ame, o pats policijos vadas - 30-ame name.

Tarpukariu Laižuvos gatvėje gyveno siuvėjas Goldas, kuris 1940 m. išvyko į Kauną. Turgavietėje kolonialine (atvežtinių prekių) prekyba vertėsi Kaganas Faifelis. Jis verslu užsiėmė nuo 1926 metų. Prekiavo vienas pats. 1931-1939 metų duomenimis, turėto turto vertė - 45 tūkst. litų, iš to skaičiaus nekilnojamojo - 35 tūkst. litų; metinė apyvarta - 40 tūkst. Lt.

Laižuvos ir Birutės gatvių kampe (Birutės g. 8, sovietmečiu čia buvo autoinspekcija) veikė Juozo Varno traktierius. Šio namo antrame aukšte buvo Varnų šeimai priklausęs saldainių fabrikas. Šiek tiek vėliau nei Juozo Varno, Klaipėdos ir Laižuvos gatvių kampe atidarytas Jono Vilko restoranas. Šiandien šio pastato nebėra. Trečiasis restoranas Laižuvos gatvėje priklausė Jonui Kiaušui (dabar čia yra vaistinė). Šis raudonų plytų namas iki šiol bent iš išorės išlaikė savo buvusią išvaizdą. Jis yra beveik priešais darbartinės Savivaldybės pastatą.

== Gatvė dabar ==

{{reflist}}
[[Kategorija: Gatvės]]

Laižuvos gatvė

2010-10-25T17:09:02Z

77.79.12.133: /* Gatvė tarpukaryje */

[[Vaizdas:Laizuvos gatve.MKE.2008-11-02.jpg|thumb|right|260px|Laižuvos gatvė]]
[[Vaizdas:Laizuvos gatve.Turgaviete.MKE.jpg|thumb|right|260px|Mažeikiai. Laižuvos gatvė. Turgavietė 1923 m.]]
'''LAIŽUVOS GATVĖ''', viena iš [[Mažeikiai|Mažeikių]] senamiesčio gatvių. Prasideda nuo [[Laisvės gatvė|Laisvės gatvės]], ties rajono savivaldybe, ir tęsiasi į šiaurės rytus, po to į rytus iki miesto ribos link [[Laižuva|Laižuvos]]. Gatvę kerta arba nuo jos prasideda šios gatvės: [[Birutės gatvė|Birutės]], [[Klaipėdos gatvė|Klaipėdos]], V. Mykolaičio-Putino, Valstiečių, D. Poškos ir Aušros.

1920-1922 m. Mažeikių miestui praplėsti Šiaulių apygardos žemės tvarkytojo pavedimu miškų departamentui priklausanti žemės ir miškas buvo pradėta skirstyti į sklypus ir leista įsigyti pavieniams gyventojams. Tuo metu ir pradėjo formuotis Laižuvos gatvė. Ši gatvė vadinosi Didžioji Laižuvos, o lygiagrečiai jai einanti kita gatvė buvo Mažoji laižuvos (dabar - [[Matulionio gatvė|P. Matulionio]]). Taip pavadinta ji buvo todėl, kad tai buvo vieškelis į [[Laižuva|Laižuvą]]. Po karo, sovietmečiu, gatvė buvo pavadinta Tarybų gatve. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, gatvei sugrąžintas jos senasis pavadinimas.

1989 m. literatūrologas Silvestras Gaižiūnas siūlė gatvę pavadinti dailininko, skulptoriaus [[Zalė Karlis|Karlio Zalės]] vardu, tačiau šis pasiūlymas nebuvo įgyvendintas.

== Gatvė tarpukaryje ==
Kur dabar yra [[Mažeikių autobusų parkas]], caro laikais apie 1909-1910 m. buvo rusų mokykla. Vėliau, 1923 m., čia atidaryta Mažeikių savivaldybei priklausanti skerdykla <ref>Bernarda Plastinina. Gatvė, garsi stačiatikių cerkve, rabinais ir žydų pirtimi // Santarvė. - 2009. - Gruodžio 19. - Nr. 144. </ref>. Pagal 1939 metų Lietuvos telefonų abonentų sąrašą, ji buvo Laižuvos g. 40 name <ref>Bernarda Plastinina. Tarpukario Laižuvos gatvė buvo prestižinė //Santarvė. - 2010. - Spalio 23. - Nr. 120. - P. 10, 13.</ref>.

Laižuvos gatvėje buvo trys pagrindiniai Mažeikių miesto restoranai, kurie priklausė Juozui Varnui, Jonui Vilkui ir Jonui Kiaušui. Šioje gatvėje buvo ir Mažeikių savivaldybė. Einant nuo Laisvės gatvės, dešinėje pusėje stovėjo trys mūriniai raudonų plytų mūriniai namai. Kiekvienas jų priklausė skirtingam savininkui. Du namai neatpažįstamai pakeitė savo išvaizdą. Tarpukariu viename iš jų, kur dabar yra įsikūrusi UAB „Langė", buvo miesto savivaldybė. Patalpas ji nuomojo iš namo savininko. Tada tai buvo Laižuvos g. 12.

Laižuvos ir Laisvės gatvių kampe tarpukariu namą buvo pasistatęs pirmasis Mažeikių burmistras [[Pračkauskas Feliksas|Feliksas Pračkauskas]] (dabar tame name įsikūrusi indų parduotuvė „Vismanta"). XX a. 3 deš. šiame name buvo nuomojamos patalpos [[Mažeikių pradžios mokykla|Mažeikių pradžios mokyklai]]. Ją lankė būsimasis Mažeikių fotografas [[Bužokas Kostas|Kostas Bužokas]]. Mokyklos vedėjas buvo Mažeikių muziejaus įkūrėjas [[Ličkūnas Stasys|Stasys Ličkūnas.]] Šiose patalpose buvo ir asmeninis S. Ličkūno muziejėlis. Priešingame Laižuvos ir Laisvės gatvių kampe prieš pat karą buvo pastatyta miesto rotušė. Pastatas atiduotas 1940 m. vasario 16 d. Jo pirmame aukšte įsikūrė gaisrinė, o antrame - Mažeikių miesto savivaldybė.

1922 m. iš [[Stoties gatvė|Stoties gatvės]] turgus perkeltas į [[Turgaus aikštė|turgaus aikštę]] Laižuvos gatvėje. Turgaus aikštės nebeliko, kai 1961 metais buvo pastatyta Mažeikių mokykla-internatas, o greta įrengtas sporto stadionas.

Laižuvos gatvėje gyveno nemažai prekybininkų, kai kurie turėjo parduotuvių net pačioje turgavietėje. Tarp pastarųjų buvo Adomas Janulis (J. Basanavičiaus g. 1), kurio parduotuvėje buvo prekiaujama metalo dirbiniais ir indais. Įvairia prekyba turgavietėje vertėsi ir Pranas Gricius. Laižuvos g. 19 savo parduotuvę turėjo prekybininkas Jonas Juozaponis.

1933 m. Laižuvos g. Nr. 12 dirbo Lituania spaustuvės įgaliotinis Petras Vadeiša. Tame pačiame name įvairų verslą plėtojo Domas Taujenis. Jis prekiavo odomis, užsiėmė avalynės, kolonialine prekyba. Jo parduotuvė buvo viena didžiausių avalynės parduotuvių mieste. Vėliau šias patalpas nuomojo miesto savivaldybė. <ref>Kalendorius. Adresų knyga 1933 metams. Lietuvių prekybininkų, pramoninkų ir Amatininkų Sąjungos leidinys.</ref>. 1939 m. Lietuvos telefono abonentų sąraše nurodyta, kad Laižuvos g. 16 name veikė [[Mažeikių smulkaus kredito draugija|Smulkaus kredito draugija]], o Mokesčių inspekcijos telefono centrinė buvo 18-ame name. Mokesčių inspekcijos sekretoriaus Liudo Jasiulio butas buvo tos pačios gatvės 31 name. Policijos nuovados raštinės viršininkas gyveno 15-ame, o pats policijos vadas - 30-ame name.

Tarpukariu Laižuvos gatvėje gyveno siuvėjas Goldas, kuris 1940 m. išvyko į Kauną. Turgavietėje kolonialine (atvežtinių prekių) prekyba vertėsi Kaganas Faifelis. Jis verslu užsiėmė nuo 1926 metų. Prekiavo vienas pats. 1931-1939 metų duomenimis, turėto turto vertė - 45 tūkst. litų, iš to skaičiaus nekilnojamojo - 35 tūkst. litų; metinė apyvarta - 40 tūkst. Lt.

Laižuvos ir Birutės gatvių kampe (Birutės g. 8, sovietmečiu čia buvo autoinspekcija) veikė Juozo Varno traktierius. Šio namo antrame aukšte buvo Varnų šeimai priklausęs saldainių fabrikas. Šiek tiek vėliau nei Juozo Varno, Klaipėdos ir Laižuvos gatvių kampe atidarytas Jono Vilko restoranas. Šiandien šio pastato nebėra. Trečiasis restoranas Laižuvos gatvėje priklausė Jonui Kiaušui (dabar čia yra vaistinė). Šis raudonų plytų namas iki šiol bent iš išorės išlaikė savo buvusią išvaizdą. Jis yra beveik priešais darbartinės Savivaldybės pastatą.

== Gatvė dabar ==

{{reflist}}
[[Kategorija: Gatvės]]

Birutės gatvė

2010-10-25T17:02:20Z

77.79.12.133:

[[Vaizdas:MKE.Birutes g..jpg|thumb|right|230px|Birutės gatvė]]
[[Vaizdas:Birutes gatve.MKE.2008-11-02.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Birutes gatve apie 1970 m.MKE.jpg|thumb|right|230px|Birutės gatvė apie 1970 m.]]
[[Vaizdas:Birutes g.MKE.jpg|thumb|right|230px|1926 m. pastatytas paminklas Šv. Pranciškaus jubiliejų paminėti. Pašventintas 1926-10-26.]]
'''BIRUTĖS GATVĖ''', viena iš [[Mažeikiai|Mažeikių]] senamiesčio gatvių. Prasideda nuo [[Laižuvos gatvė|Laižuvos gatvės]] ir tęsiasi iki Sienos gatvės. Ilgis apie 2 km.

Susiformavo apie 1922 m. Tuo metu tai buvo viena iš turgavietę ribojančių gatvių. Iki šių dienų liko nepakeistas gatvės pavadinimas. Birutės gatvėje daug individualių gyvenamųjų namų. Praėjusio amžiaus pirmoje pusėje ir vėliau gyveno daug Mažeikių miesto šviesuomenės: matematikos mokytojai Emalda Nagiuvienė, Petras Savickas, muzikos mokytoja Valerija Dapšienė, gydytoja Valtaitė. Tarpukario metais Nr. 6 besiribojusiam su [[Turgaus aikštė|turgaus aikšte]] Alfonsas Čijunskas buvo įkūręs vaisvandenių ir gazuoto vandens dirbtuvę. Nr. 7 name gyveno advokatas Alfonsas Jakubėnas, 14-ajame name buvo M. Itmano duonos ir kitų kepinių kepykla, 24-ajame name - privatus gydytojo Osejaus Krongoldo kabinetas. Pokario metais 48-ajame name gyveno gatvės seniūnė Stefanija Kazakauskienė, kurios pastangomis įvestas vandentiekis. 59-ajame name gyvena garsaus lenktynininko Vytauto Knitos šeima.

Birutės gatvėje buvo kultūrinių objektų bei visuomeninių įstaigų. Pirmasis [[Mažeikių ligoninė|Mažeikių ligoninės]] įkūrėjas [[Burba Vladas|Vladas Burba]] XX amžiaus pradžioje ligonius priiminėjo sename, nebeišlikusiame pastate Birutės gatvėje, kur dabar yra ligoninės priėmimo skyrius. 8-ajame name buvo Autoinspekcija, 28-ajame - veikė miesto biblioteka. Minėtas 8 numeriu pažymėtas namas priklausė Juozui Varnui, kuris jo pirmame aukšte atidarė traktierių. Antrame aukšte veikė varnų šeimai priklausęs saldainių fabrikas, o kieme nedideliame namelyje yra buvo kepyklėlė<ref>Bernarda Plastinina. Tarpukario Laižuvos gatvė buvo prestižinė // Santarvė. - 2010. - Spalio 23. - Nr. 120. - P. 10, 13.</ref>.

== Kankinių kryžius ==
Kankinių gatvėje (dabar [[Mindaugo gatvė|Mindaugo g.]]) buvo komendantūros pastatas. Ten caro, kaizerinių vokiečių ir kitų valdžių nuteistieji buvo varomi prie nudžiūvusios pušies netoli komendantūros ir ten sušaudomi arba pakariami. Ten pat netoli jie būdavo ir užkasami. Čia pat miškelyje buvo laidojami savanoriai ir kariškiai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, [[Motuzas Jonas|Jonas Motuzas]] ėjo pas kleboną kunigą Juozapą Dobužinskį ir aiškino, kad reikia įamžinti tą vietą. Už pušies buvo numatytas sklypas naujai bažnyčiai, ir kryžius būtų įėjęs į šventoriaus ribas. Klebonas nesutiko skirti lėšų kankinių kryžiaus statybai, bet sutiko paremti kryžiaus skirtą Šv. Pranciškaus Asyžiečio 700 metų jubiliejui statymą. Pastatytas betoninis kryžius pašvęstas Šv. Pranciškui Asyžiečiui, bet visi mažeikiškiai jį iki šiol vadina '''Kankinių kryžiumi'''. Kryžių su savo darbininkais 1926 m. pastatė J. Motuzas. Ant kryžiaus išlikęs gerai išskaitomas užrašas: „Šv. Pranciškaus Asyžiečio 700 metų jubiliejui prisiminti 1226-1926". Pasakojama, kad prie kryžiaus statymo vietos augusi pušis. Prie jos buvoš audomi žmonės. Statant kryžių pušis buvusi į jį įbetonuota <ref>Benarda Plastinina. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 2009. - Gruodžio 31. - Nr. 148. - P. 4.</ref>.

Bažnyčiai sklypą kitoje gatvės pusėje parinko po trejų metų atvykęs klebonas Strika, kur bažnyčia ir pastatyta. Pokario metais buvo naikinamos minimos kapinės. Apie 1960 m. planuota nugriauti ir tą kryžių, įverčiant jį iškastą duobę. Prie pat kryžiaus buvo atkastas medinis raudonai dažytas karstas. Išsiaiškinta, kad tai buvo kapas aukšto Raudonosios Armijos kariškio, kuris žuvo Kuršo (Latvija) fronte. Buvo nutarta kapą palikti, nebeversti ir kryžiaus. Kryžių supa ir sušaudytuosius mena balti beržai ir pušys, kur buvo pakasti sušaudytieji ir laidojami savanoriai - dabar sporto aikštynas <ref>Mes iš Motuzų giminės. - 2004. - 150 l.- L. 20-21.</ref>.

== Birutės gatvė dabar ==
*Nr. 5 - individuali parduotuvė „Eglė",
*Nr. 8 - IĮ „Jonarta",
*Nr. 10 - „Kompiuterinis langas"
*Nr. 14 - Ž.Ruginio IĮ „Žydrius ir KO",
*Nr. 37 - pavyzdingai tvarkoma sodyba,
*Nr. 49 - pavyzdingai tvarkoma sodyba,
*Nr. 59 - pavyzdingai tvarkoma sodyba.
*Ties sankryža su Laižuvos gatve, skverelyje, yra paminklas „Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę 1940-1990".

{{reflist}}
[[Kategorija: Gatvės]]

Birutės gatvė

2010-10-25T17:00:46Z

77.79.12.133:

[[Vaizdas:MKE.Birutes g..jpg|thumb|right|230px|Birutės gatvė]]
[[Vaizdas:Birutes gatve.MKE.2008-11-02.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Birutes gatve apie 1970 m.MKE.jpg|thumb|right|230px|Birutės gatvė apie 1970 m.]]
[[Vaizdas:Birutes g.MKE.jpg|thumb|right|230px|1926 m. pastatytas paminklas Šv. Pranciškaus jubiliejų paminėti. Pašventintas 1926-10-26.]]
'''BIRUTĖS GATVĖ''', viena iš [[Mažeikiai|Mažeikių]] senamiesčio gatvių. Prasideda nuo [[Laižuvos gatvė|Laižuvos gatvės]] ir tęsiasi iki Sienos gatvės. Ilgis apie 2 km.

Susiformavo apie 1922 m. Tuo metu tai buvo viena iš turgavietę ribojančių gatvių. Iki šių dienų liko nepakeistas gatvės pavadinimas. Birutės gatvėje daug individualių gyvenamųjų namų. Praėjusio amžiaus pirmoje pusėje ir vėliau gyveno daug Mažeikių miesto šviesuomenės: matematikos mokytojai Emalda Nagiuvienė, Petras Savickas, muzikos mokytoja Valerija Dapšienė, gydytoja Valtaitė. Tarpukario metais Nr. 6 besiribojusiam su [[Turgaus aikštė|turgaus aikšte]] Alfonsas Čijunskas buvo įkūręs vaisvandenių ir gazuoto vandens dirbtuvę. Nr. 7 name gyveno advokatas Alfonsas Jakubėnas, 14-ajame name buvo M. Itmano duonos ir kitų kepinių kepykla, 24-ajame name - privatus gydytojo Osejaus Krongoldo kabinetas. Pokario metais 48-ajame name gyveno gatvės seniūnė Stefanija Kazakauskienė, kurios pastangomis įvestas vandentiekis. 59-ajame name gyvena garsaus lenktynininko Vytauto Knitos šeima.

Birutės gatvėje buvo kultūrinių objektų bei visuomeninių įstaigų. Pirmasis [[Mažeikių ligoninė|Mažeikių ligoninės]] įkūrėjas [[Burba Vladas|Vladas Burba]] XX amžiaus pradžioje ligonius priiminėjo sename, nebeišlikusiame pastate Birutės gatvėje, kur dabar yra ligoninės priėmimo skyrius. 8-ajame name buvo Autoinspekcija, 28-ajame - veikė miesto biblioteka. Minėtas 8 numeriu pažymėtas namas priklausė Juozui Varnui, kuris jo pirmame aukšte atidarė traktierių. Antrame aukšte veikė varnų šeimai priklausęs saldainių fabrikas, o kieme nedideliame namelyje yra buvo kepyklėlė.

== Kankinių kryžius ==
Kankinių gatvėje (dabar [[Mindaugo gatvė|Mindaugo g.]]) buvo komendantūros pastatas. Ten caro, kaizerinių vokiečių ir kitų valdžių nuteistieji buvo varomi prie nudžiūvusios pušies netoli komendantūros ir ten sušaudomi arba pakariami. Ten pat netoli jie būdavo ir užkasami. Čia pat miškelyje buvo laidojami savanoriai ir kariškiai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, [[Motuzas Jonas|Jonas Motuzas]] ėjo pas kleboną kunigą Juozapą Dobužinskį ir aiškino, kad reikia įamžinti tą vietą. Už pušies buvo numatytas sklypas naujai bažnyčiai, ir kryžius būtų įėjęs į šventoriaus ribas. Klebonas nesutiko skirti lėšų kankinių kryžiaus statybai, bet sutiko paremti kryžiaus skirtą Šv. Pranciškaus Asyžiečio 700 metų jubiliejui statymą. Pastatytas betoninis kryžius pašvęstas Šv. Pranciškui Asyžiečiui, bet visi mažeikiškiai jį iki šiol vadina '''Kankinių kryžiumi'''. Kryžių su savo darbininkais 1926 m. pastatė J. Motuzas. Ant kryžiaus išlikęs gerai išskaitomas užrašas: „Šv. Pranciškaus Asyžiečio 700 metų jubiliejui prisiminti 1226-1926". Pasakojama, kad prie kryžiaus statymo vietos augusi pušis. Prie jos buvoš audomi žmonės. Statant kryžių pušis buvusi į jį įbetonuota <ref>Benarda Plastinina. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 2009. - Gruodžio 31. - Nr. 148. - P. 4.</ref>.

Bažnyčiai sklypą kitoje gatvės pusėje parinko po trejų metų atvykęs klebonas Strika, kur bažnyčia ir pastatyta. Pokario metais buvo naikinamos minimos kapinės. Apie 1960 m. planuota nugriauti ir tą kryžių, įverčiant jį iškastą duobę. Prie pat kryžiaus buvo atkastas medinis raudonai dažytas karstas. Išsiaiškinta, kad tai buvo kapas aukšto Raudonosios Armijos kariškio, kuris žuvo Kuršo (Latvija) fronte. Buvo nutarta kapą palikti, nebeversti ir kryžiaus. Kryžių supa ir sušaudytuosius mena balti beržai ir pušys, kur buvo pakasti sušaudytieji ir laidojami savanoriai - dabar sporto aikštynas <ref>Mes iš Motuzų giminės. - 2004. - 150 l.- L. 20-21.</ref>.

== Birutės gatvė dabar ==
*Nr. 5 - individuali parduotuvė „Eglė",
*Nr. 8 - IĮ „Jonarta",
*Nr. 10 - „Kompiuterinis langas"
*Nr. 14 - Ž.Ruginio IĮ „Žydrius ir KO",
*Nr. 37 - pavyzdingai tvarkoma sodyba,
*Nr. 49 - pavyzdingai tvarkoma sodyba,
*Nr. 59 - pavyzdingai tvarkoma sodyba.
*Ties sankryža su Laižuvos gatve, skverelyje, yra paminklas „Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę 1940-1990".

{{reflist}}
[[Kategorija: Gatvės]]

Laižuvos gatvė

2010-10-25T16:53:15Z

77.79.12.133: /* Gatvė tarpukaryje */

[[Vaizdas:Laizuvos gatve.MKE.2008-11-02.jpg|thumb|right|260px|Laižuvos gatvė]]
[[Vaizdas:Laizuvos gatve.Turgaviete.MKE.jpg|thumb|right|260px|Mažeikiai. Laižuvos gatvė. Turgavietė 1923 m.]]
'''LAIŽUVOS GATVĖ''', viena iš [[Mažeikiai|Mažeikių]] senamiesčio gatvių. Prasideda nuo [[Laisvės gatvė|Laisvės gatvės]], ties rajono savivaldybe, ir tęsiasi į šiaurės rytus, po to į rytus iki miesto ribos link [[Laižuva|Laižuvos]]. Gatvę kerta arba nuo jos prasideda šios gatvės: [[Birutės gatvė|Birutės]], [[Klaipėdos gatvė|Klaipėdos]], V. Mykolaičio-Putino, Valstiečių, D. Poškos ir Aušros.

1920-1922 m. Mažeikių miestui praplėsti Šiaulių apygardos žemės tvarkytojo pavedimu miškų departamentui priklausanti žemės ir miškas buvo pradėta skirstyti į sklypus ir leista įsigyti pavieniams gyventojams. Tuo metu ir pradėjo formuotis Laižuvos gatvė. Ši gatvė vadinosi Didžioji Laižuvos, o lygiagrečiai jai einanti kita gatvė buvo Mažoji laižuvos (dabar - [[Matulionio gatvė|P. Matulionio]]). Taip pavadinta ji buvo todėl, kad tai buvo vieškelis į [[Laižuva|Laižuvą]]. Po karo, sovietmečiu, gatvė buvo pavadinta Tarybų gatve. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, gatvei sugrąžintas jos senasis pavadinimas.

1989 m. literatūrologas Silvestras Gaižiūnas siūlė gatvę pavadinti dailininko, skulptoriaus [[Zalė Karlis|Karlio Zalės]] vardu, tačiau šis pasiūlymas nebuvo įgyvendintas.

== Gatvė tarpukaryje ==
Kur dabar yra [[Mažeikių autobusų parkas]], caro laikais apie 1909-1910 m. buvo rusų mokykla. Vėliau, 1923 m., čia atidaryta Mažeikių savivaldybei priklausanti skerdykla <ref>Bernarda Plastinina. Gatvė, garsi stačiatikių cerkve, rabinais ir žydų pirtimi // Santarvė. - 2009. - Gruodžio 19. - Nr. 144. </ref>. Pagal 1939 metų Lietuvos telefonų abonentų sąrašą, ji buvo Laižuvos g. 40 name <ref>Bernarda Plastinina. Tarpukario Laižuvos gatvė buvo prestižinė //Santarvė. - 2010. - Spalio 23. - Nr. 120. - P. 10, 13.</ref>.

Laižuvos gatvėje buvo trys pagrindiniai Mažeikių miesto restoranai, kurie priklausė Juozui Varnui, Jonui Vilkui ir Jonui Kiaušui. Šioje gatvėje buvo ir Mažeikių savivaldybė. Einant nuo Laisvės gatvės, dešinėje pusėje stovėjo trys mūriniai raudonų plytų mūriniai namai. Kiekvienas jų priklausė skirtingam savininkui. Du namai neatpažįstamai pakeitė savo išvaizdą. Tarpukariu viename iš jų, kur dabar yra įsikūrusi UAB „Langė", buvo miesto savivaldybė. Patalpas ji nuomojo iš namo savininko. Tada tai buvo Laižuvos g. 12.

Laižuvos ir Laisvės gatvių kampe tarpukariu namą buvo pasistatęs pirmasis Mažeikių burmistras [[Pračkauskas Feliksas|Feliksas Pračkauskas]] (dabar tame name įsikūrusi indų parduotuvė „Vismanta"). XX a. 3 deš. šiame name buvo nuomojamos patalpos [[Mažeikių pradžios mokykla|Mažeikių pradžios mokyklai]]. Ją lankė būsimasis Mažeikių fotografas [[Bužokas Kostas|Kostas Bužokas]]. Mokyklos vedėjas buvo Mažeikių muziejaus įkūrėjas [[Ličkūnas Stasys|Stasys Ličkūnas.]] Šiose patalpose buvo ir asmeninis S. Ličkūno muziejėlis. Priešingame Laižuvos ir Laisvės gatvių kampe prieš pat karą buvo pastatyta miesto rotušė. Pastatas atiduotas 1940 m. vasario 16 d. Jo pirmame aukšte įsikūrė gaisrinė, o antrame - Mažeikių miesto savivaldybė.

1922 m. iš [[Stoties gatvė|Stoties gatvės]] turgus perkeltas į [[Turgaus aikštė|turgaus aikštę]] Laižuvos gatvėje. Turgaus aikštės nebeliko, kai 1961 metais buvo pastatyta Mažeikių mokykla-internatas, o greta įrengtas sporto stadionas.

Laižuvos gatvėje gyveno nemažai prekybininkų, kai kurie turėjo parduotuvių net pačioje turgavietėje. Tarp pastarųjų buvo Adomas Janulis (J. Basanavičiaus g. 1), kurio parduotuvėje buvo prekiaujama metalo dirbiniais ir indais. Įvairia prekyba turgavietėje vertėsi ir Pranas Gricius. Laižuvos g. 19 savo parduotuvę turėjo prekybininkas Jonas Juozaponis.

1933 m. Laižuvos g. Nr. 12 dirbo Lituania spaustuvės įgaliotinis Petras Vadeiša. Tame pačiame name įvairų verslą plėtojo Domas Taujenis. Jis prekiavo odomis, užsiėmė avalynės, kolonialine prekyba. Jo parduotuvė buvo viena didžiausių avalynės parduotuvių mieste. Vėliau šias patalpas nuomojo miesto savivaldybė. <ref>Kalendorius. Adresų knyga 1933 metams. Lietuvių prekybininkų, pramoninkų ir Amatininkų Sąjungos leidinys.</ref>. 1939 m. Lietuvos telefono abonentų sąraše nurodyta, kad Laižuvos g. 16 name veikė [[Mažeikių smulkaus kredito draugija|Smulkaus kredito draugija]], o Mokesčių inspekcijos telefono centrinė buvo 18-ame name. Mokesčių inspekcijos sekretoriaus Liudo Jasiulio butas buvo tos pačios gatvės 31 name. Policijos nuovados raštinės viršininkas gyveno 15-ame, o pats policijos vadas - 30-ame name.

Tarpukariu Laižuvos gatvėje gyveno siuvėjas Goldas, kuris 1940 m. išvyko į Kauną. Turgavietėje kolonialine (atvežtinių prekių) prekyba vertėsi Kaganas Faifelis. Jis verslu užsiėmė nuo 1926 metų. Prekiavo vienas pats. 1931-1939 metų duomenimis, turėto turto vertė - 45 tūkst. litų, iš to skaičiaus nekilnojamojo - 35 tūkst. litų; metinė apyvarta - 40 tūkst. Lt.

== Gatvė dabar ==

{{reflist}}
[[Kategorija: Gatvės]]

Laižuvos gatvė

2010-10-25T16:50:26Z

77.79.12.133: /* Gatvė tarpukaryje */

[[Vaizdas:Laizuvos gatve.MKE.2008-11-02.jpg|thumb|right|260px|Laižuvos gatvė]]
[[Vaizdas:Laizuvos gatve.Turgaviete.MKE.jpg|thumb|right|260px|Mažeikiai. Laižuvos gatvė. Turgavietė 1923 m.]]
'''LAIŽUVOS GATVĖ''', viena iš [[Mažeikiai|Mažeikių]] senamiesčio gatvių. Prasideda nuo [[Laisvės gatvė|Laisvės gatvės]], ties rajono savivaldybe, ir tęsiasi į šiaurės rytus, po to į rytus iki miesto ribos link [[Laižuva|Laižuvos]]. Gatvę kerta arba nuo jos prasideda šios gatvės: [[Birutės gatvė|Birutės]], [[Klaipėdos gatvė|Klaipėdos]], V. Mykolaičio-Putino, Valstiečių, D. Poškos ir Aušros.

1920-1922 m. Mažeikių miestui praplėsti Šiaulių apygardos žemės tvarkytojo pavedimu miškų departamentui priklausanti žemės ir miškas buvo pradėta skirstyti į sklypus ir leista įsigyti pavieniams gyventojams. Tuo metu ir pradėjo formuotis Laižuvos gatvė. Ši gatvė vadinosi Didžioji Laižuvos, o lygiagrečiai jai einanti kita gatvė buvo Mažoji laižuvos (dabar - [[Matulionio gatvė|P. Matulionio]]). Taip pavadinta ji buvo todėl, kad tai buvo vieškelis į [[Laižuva|Laižuvą]]. Po karo, sovietmečiu, gatvė buvo pavadinta Tarybų gatve. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, gatvei sugrąžintas jos senasis pavadinimas.

1989 m. literatūrologas Silvestras Gaižiūnas siūlė gatvę pavadinti dailininko, skulptoriaus [[Zalė Karlis|Karlio Zalės]] vardu, tačiau šis pasiūlymas nebuvo įgyvendintas.

== Gatvė tarpukaryje ==
Kur dabar yra [[Mažeikių autobusų parkas]], caro laikais apie 1909-1910 m. buvo rusų mokykla. Vėliau, 1923 m., čia atidaryta Mažeikių savivaldybei priklausanti skerdykla <ref>Bernarda Plastinina. Gatvė, garsi stačiatikių cerkve, rabinais ir žydų pirtimi // Santarvė. - 2009. - Gruodžio 19. - Nr. 144. </ref>. Pagal 1939 metų Lietuvos telefonų abonentų sąrašą, ji buvo Laižuvos g. 40 name <ref>Bernarda Plastinina. Tarpukario Laižuvos gatvė buvo prestižinė //Santarvė. - 2010. - Spalio 23. - Nr. 120. - P. 10, 13.</ref>.

Laižuvos gatvėje buvo trys pagrindiniai Mažeikių miesto restoranai, kurie priklausė Juozui Varnui, Jonui Vilkui ir Jonui Kiaušui. Šioje gatvėje buvo ir Mažeikių savivaldybė. Einant nuo Laisvės gatvės, dešinėje pusėje stovėjo trys mūriniai raudonų plytų mūriniai namai. Kiekvienas jų priklausė skirtingam savininkui. Du namai neatpažįstamai pakeitė savo išvaizdą. Tarpukariu viename iš jų, kur dabar yra įsikūrusi UAB „Langė", buvo miesto savivaldybė. Patalpas ji nuomojo iš namo savininko. Tada tai buvo Laižuvos g. 12.

Laižuvos ir Laisvės gatvių kampe tarpukariu namą buvo pasistatęs pirmasis Mažeikių burmistras [[Pračkauskas Feliksas|Feliksas Pračkauskas]] (dabar tame name įsikūrusi indų parduotuvė „Vismanta"). XX a. 3 deš. šiame name buvo nuomojamos patalpos [[Mažeikių pradžios mokykla|Mažeikių pradžios mokyklai]]. Ją lankė būsimasis Mažeikių fotografas [[Bužokas Kostas|Kostas Bužokas]]. Mokyklos vedėjas buvo Mažeikių muziejaus įkūrėjas [[Ličkūnas Stasys|Stasys Ličkūnas.]] Šiose patalpose buvo ir asmeninis S. Ličkūno muziejėlis. Priešingame Laižuvos ir Laisvės gatvių kampe prieš pat karą buvo pastatyta miesto rotušė. Pastatas atiduotas 1940 m. vasario 16 d. Jo pirmame aukšte įsikūrė gaisrinė, o antrame - Mažeikių miesto savivaldybė.

1922 m. iš [[Stoties gatvė|Stoties gatvės]] turgus perkeltas į [[Turgaus aikštė|turgaus aikštę]] Laižuvos gatvėje. Turgaus aikštės nebeliko, kai 1961 metais buvo pastatyta Mažeikių mokykla-internatas, o greta įrengtas sporto stadionas.

Laižuvos gatvėje gyveno nemažai prekybininkų, kai kurie turėjo parduotuvių net pačioje turgavietėje. Tarp pastarųjų buvo Adomas Janulis (J. Basanavičiaus g. 1), kurio parduotuvėje buvo prekiaujama metalo dirbiniais ir indais. Įvairia prekyba turgavietėje vertėsi ir Pranas Gricius. Laižuvos g. 19 savo parduotuvę turėjo prekybininkas Jonas Juozaponis.

1933 m. Laižuvos g. Nr. 12 dirbo Lituania spaustuvės įgaliotinis Petras Vadeiša. Tame pačiame name įvairų verslą plėtojo Domas Taujenis. Jis prekiavo odomis, užsiėmė avalynės, kolonialine prekyba. Jo parduotuvė buvo viena didžiausių avalynės parduotuvių mieste. Vėliau šias patalpas nuomojo miesto savivaldybė. <ref>Kalendorius. Adresų knyga 1933 metams. Lietuvių prekybininkų, pramoninkų ir Amatininkų Sąjungos leidinys.</ref>. 1939 m. Lietuvos telefono abonentų sąraše nurodyta, kad Laižuvos g. 16 name veikė [[Smulkaus kredito draugija]], o Mokesčių inspekcijos telefono centrinė buvo 18-ame name. Mokesčių inspekcijos sekretoriaus Liudo Jasiulio butas buvo tos pačios gatvės 31 name. Policijos nuovados raštinės viršininkas gyveno 15-ame, o pats policijos vadas - 30-ame name.

Tarpukariu Laižuvos gatvėje gyveno siuvėjas Goldas, kuris 1940 m. išvyko į Kauną. Turgavietėje kolonialine (atvežtinių prekių) prekyba vertėsi Kaganas Faifelis. Jis verslu užsiėmė nuo 1926 metų. Prekiavo vienas pats. 1931-1939 metų duomenimis, turėto turto vertė - 45 tūkst. litų, iš to skaičiaus nekilnojamojo - 35 tūkst. litų; metinė apyvarta - 40 tūkst. Lt.

== Gatvė dabar ==

{{reflist}}
[[Kategorija: Gatvės]]

Birutės gatvė

2010-10-25T15:14:41Z

77.79.12.133:

[[Vaizdas:MKE.Birutes g..jpg|thumb|right|230px|Birutės gatvė]]
[[Vaizdas:Birutes gatve.MKE.2008-11-02.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Birutes gatve apie 1970 m.MKE.jpg|thumb|right|230px|Birutės gatvė apie 1970 m.]]
[[Vaizdas:Birutes g.MKE.jpg|thumb|right|230px|1926 m. pastatytas paminklas Šv. Pranciškaus jubiliejų paminėti. Pašventintas 1926-10-26.]]
'''BIRUTĖS GATVĖ''', viena iš [[Mažeikiai|Mažeikių]] senamiesčio gatvių. Prasideda nuo [[Laižuvos gatvė|Laižuvos gatvės]] ir tęsiasi iki Sienos gatvės. Ilgis apie 2 km.

Susiformavo apie 1922 m. Tuo metu tai buvo viena iš turgavietę ribojančių gatvių. Iki šių dienų liko nepakeistas gatvės pavadinimas. Birutės gatvėje daug individualių gyvenamųjų namų. Praėjusio amžiaus pirmoje pusėje ir vėliau gyveno daug Mažeikių miesto šviesuomenės: matematikos mokytojai Emalda Nagiuvienė, Petras Savickas, muzikos mokytoja Valerija Dapšienė, gydytoja Valtaitė. Tarpukario metais Nr. 6 besiribojusiam su [[Turgaus aikštė|turgaus aikšte]] Alfonsas Čijunskas buvo įkūręs vaisvandenių ir gazuoto vandens dirbtuvę. Nr. 7 name gyveno advokatas Alfonsas Jakubėnas, 14-ajame name buvo M. Itmano duonos ir kitų kepinių kepykla, 24-ajame name - privatus gydytojo Osejaus Krongoldo kabinetas. Pokario metais 48-ajame name gyveno gatvės seniūnė Stefanija Kazakauskienė, kurios pastangomis įvestas vandentiekis. 59-ajame name gyvena garsaus lenktynininko Vytauto Knitos šeima.

Birutės gatvėje buvo kultūrinių objektų bei visuomeninių įstaigų. Pirmasis [[Mažeikių ligoninė|Mažeikių ligoninės]] įkūrėjas [[Burba Vladas|Vladas Burba]] XX amžiaus pradžioje ligonius priiminėjo sename, nebeišlikusiame pastate Birutės gatvėje, kur dabar yra ligoninės priėmimo skyrius. 8-ajame name buvo Autoinspekcija, 28-ajame - veikė miesto biblioteka.

== Kankinių kryžius ==
Kankinių gatvėje (dabar [[Mindaugo gatvė|Mindaugo g.]]) buvo komendantūros pastatas. Ten caro, kaizerinių vokiečių ir kitų valdžių nuteistieji buvo varomi prie nudžiūvusios pušies netoli komendantūros ir ten sušaudomi arba pakariami. Ten pat netoli jie būdavo ir užkasami. Čia pat miškelyje buvo laidojami savanoriai ir kariškiai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, [[Motuzas Jonas|Jonas Motuzas]] ėjo pas kleboną kunigą Juozapą Dobužinskį ir aiškino, kad reikia įamžinti tą vietą. Už pušies buvo numatytas sklypas naujai bažnyčiai, ir kryžius būtų įėjęs į šventoriaus ribas. Klebonas nesutiko skirti lėšų kankinių kryžiaus statybai, bet sutiko paremti kryžiaus skirtą Šv. Pranciškaus Asyžiečio 700 metų jubiliejui statymą. Pastatytas betoninis kryžius pašvęstas Šv. Pranciškui Asyžiečiui, bet visi mažeikiškiai jį iki šiol vadina '''Kankinių kryžiumi'''. Kryžių su savo darbininkais 1926 m. pastatė J. Motuzas. Ant kryžiaus išlikęs gerai išskaitomas užrašas: „Šv. Pranciškaus Asyžiečio 700 metų jubiliejui prisiminti 1226-1926". Pasakojama, kad prie kryžiaus statymo vietos augusi pušis. Prie jos buvoš audomi žmonės. Statant kryžių pušis buvusi į jį įbetonuota <ref>Benarda Plastinina. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 2009. - Gruodžio 31. - Nr. 148. - P. 4.</ref>.

Bažnyčiai sklypą kitoje gatvės pusėje parinko po trejų metų atvykęs klebonas Strika, kur bažnyčia ir pastatyta. Pokario metais buvo naikinamos minimos kapinės. Apie 1960 m. planuota nugriauti ir tą kryžių, įverčiant jį iškastą duobę. Prie pat kryžiaus buvo atkastas medinis raudonai dažytas karstas. Išsiaiškinta, kad tai buvo kapas aukšto Raudonosios Armijos kariškio, kuris žuvo Kuršo (Latvija) fronte. Buvo nutarta kapą palikti, nebeversti ir kryžiaus. Kryžių supa ir sušaudytuosius mena balti beržai ir pušys, kur buvo pakasti sušaudytieji ir laidojami savanoriai - dabar sporto aikštynas <ref>Mes iš Motuzų giminės. - 2004. - 150 l.- L. 20-21.</ref>.

== Birutės gatvė dabar ==
*Nr. 5 - individuali parduotuvė „Eglė",
*Nr. 8 - IĮ „Jonarta",
*Nr. 10 - „Kompiuterinis langas"
*Nr. 14 - Ž.Ruginio IĮ „Žydrius ir KO",
*Nr. 37 - pavyzdingai tvarkoma sodyba,
*Nr. 49 - pavyzdingai tvarkoma sodyba,
*Nr. 59 - pavyzdingai tvarkoma sodyba.
*Ties sankryža su Laižuvos gatve, skverelyje, yra paminklas „Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę 1940-1990".

{{reflist}}
[[Kategorija: Gatvės]]

Žiogaičiai

2009-11-30T12:44:00Z

77.79.12.133:

{{kaimai|
pavadinimas = Žiogaičiai|
foto = Ziogaiciai.MKE.2007-07-17.jpg|
size = 260px|
pavad = |
seniunija = Mažeikių apylinkės|
gyv = 172|
metai = |
koor = 56° 19' 0" š.pl., 22° 30' 0" r.il.|
alt = |
|}}
[[Vaizdas:0678 Mok Kin1929 NR43 ZiogaiciaiMokykla.MKE.jpg|thumb|right|260px|Žiogaičių pradinės mokyklos mokiniai ir mokytojas, 1929 m.]]

'''ŽIOGAIČIAI''', kaimas [[Mažeikių apylinkės seniūnija|Mažeikių apylinkės seniūnijoje]], prie Mažeikių-Purvėnų ir Mažeikių-Laižuvos kelio. Vakaruose ribojasi su [[Dargiai|Dargių]], rytuose - [[Sovaičiai|Sovaičių]] k., pietuose - su [[Maigų miškas|Maigų mišku]]. Per kaimą teka [[Ašva]], kurios pakrantėje yra poeto [[Skabeika Leonas|Leono Skabeikos]] (1904-1936 m.) sodyba-gimtinė. Pietrytinė kaimo dalis vadinama [[Bimbalynas|Bimbalynu]].

== Gatvės ==
Žiogaičių gyvenvietėje yra šios gatvės: Laukų (ilgis 0,210 km, žvyruota), Purvėnų (0,500 km, žvyruota), Viekšnių (0,600 km, žvyruota), Vingio (0,500 km, žvyruota). Bendras gatvių ilgis - 1,810 km.

== Gyventojai ==

Gyventojų skaičius: 1923 m. - 46 ūkiai ir 279 gyv., 1973 m. - 63 šeimos, 2001 m. - 172 gyv. (72 vyrai ir 100 moterų).

== Istorinės žinios ==
Žiogaičių k. (siolo ''Zogaycie'') paminėtas 1661 m. [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijos]] inventoriuje. Čia nurodyta, kad kaime yra tik vienas kiemas, savininko pavardė ir vardas, dirbamų valakų dydis ir kiek privalo sumokėti mokesčių. Tie patys duomenys pateikti ir 1665 metų inventoriuje.

XVIII a. Žiogaičių kaimas minimas dar dviejuose Viekšnių seniūnijos inventoriuose. 1738-06-17 kaime buvo 11 kiemų, kurie turėjo mokėti 120 zlotų mokestį. 1775-07-24 jau nurodomas 21 kiemas, kurie mokėjo 756 činšo mokestį, privalėjo dvarui atvežti 20 šieno vežimų. Be to, buvo žydo Jankelio Jaralovičiaus karčema, kuri turėjo mokėti 50 činšų mokestį <ref> Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3765, l.252-255, 276; F. SA-3774, l.633; F. SA-3910, l.9-10.</ref><ref> Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 1295, ap.1, b.1652 - 1869 m. Žiogaičių kaimo planas</ref>.

XIX a. kaime veikė slapta mokykla, kurios daraktorius Ignas Giedrelis mokė apie 10-14 vaikų, dažniausiai 13-14 metų amžiaus berniukus. Mokykla keldavosi iš vieno ūkininko pas kitą <ref> Nagius J. Daraktorinės mokyklos Mažeikių rajone // Kraštotyra. – Vilnius, 1970, p. 89–90.</ref>.

1949-03-26 iš Žiogaičių k. ištremta į Sibirą, prie Angaros, Eufemija Lungytė-Balvočienė (g. 1911 m.), jos dukra Eufemija (g. 1943 m.), sūnus Vincas (g. 1945 m.)<ref>Ališauskaitė R. Šimtmetis Sovaičių žmonių likimuose // Būdas žemaičių. - 2003. - Balandžio 4. - Nr. 40. - P. 8.</ref>. E. Balvočienės vyras [[Balvočius Vincas|Vincas Balvočius]] (g. 1912) tarpukaryje buvo Dargių, Žiogaičių ir Gargždų kaimų seniūnas.

[[Vaizdas:Ziogaiciu kapeliai.MKE.2007-07-17.jpg|thumb|right|260px|Žiogaičių k. pirmosios kapinaitės]]

Kaime yra dvejos neveikiančios kapinės: Pirmosios kapinės yra 1,2 km į pietryčius nuo Dargių kaimo. Plotas 0,04 ha, perimetras 73 m. Jų paviršius lygus, pakraštys apsodintas eglaitėmis, apaugę alyvų krūmais. Laidojimų žymių. 2007 m. buvo vienas metalinis kryžius. Aplinkui kapines - kultūrinė ganykla.

Antrosios Žiogaičių k. kapinės yra 1,8 km į pietryčius nuo Dargių k. Paviršius lygus, apaugę pavieniais medžiais. Laidojimo žymių ir antkapinių paminklų nėra, išskyrus vieną medinį kryžių. Aplinkui kapines - kultūrinė ganykla. Šių kapinių plotas 0,08 ha, perimetras 90 m.

Kaime buvo 7 metrų ilgio sparnais vėjinis malūnas, kurį pastatė Liudvikas Knabikas <ref>Nagingas meistras nesigiria „glaunais" dirbiniais // Būdas žemaiių. - 2005. - Rugsėjo 28. - P. 6,7. </ref>. 1937 metais Žiogaičiuos pradėjo veikti pradinė mokykla, kuri atidaryta Broniaus Bigailos gyvenamajame name, pirmoji mokytoja - Ona Buivydienė, ją pakeitė Antanas Normantas. Mokytojai dirbo po vieną, nes klasei buvo skirtas vienas kambarys, ir mokė visų skyrių vaikus. Prasidėjus II pasauliniam karui 1941 metais Žiogaičių pradinė buvo uždaryta, vaikai galėjo mokytis pas Butkų. Atrodo, mokykla šiame kaime vėl buvo atidaryta, o vienu metu ten veikė net dvi.

Tarybiniais laikais pirmąją trobą Žiogaičiuose pasistatė Juozas Eidintas. Jo sodyboje pastatytas aukštas ąžuolinis kryžius <ref> Lukošiūtė Sandra. Žiogaičiai: smetoninis kaimas nestokoja šviesių senolių // Santarvė. - Birželio 17. - Nr. 68. - P. 2-3.</ref>.

== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==
* Balvočiaus kapeliai
* Barzdinė
* Bimbalynas - pietrytinė Žiogaičių k. dalis, kurioje buvo 7 kiemai. Pasakojama, kad pro šalį važiavę žydai, arklius apipuolę bimbalai ir akliai ir jie pasibaidę. Nuo to laiko tą vietovę imta vadinti Bimbalynu.
* Bliudsukio kapeliai
* Maišo gatvė
* Šiaulio kapeliai
* Šilinė

== Literatūra ==
* Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 41 - 45. ISBN 9955-9934-0-5.

{{reflist}}

[[Kategorija: Mažeikių apylinkės seniūnijos kaimai]]

Baldų fabrikas

2009-11-29T19:45:50Z

77.79.12.133:

{{tvarkomas}}

'''BALDŲ FABRIKAS''', '''Mažeikių baldų fabrikas'''.

Baldai Mažeikiuose amatininkišku būdu buvo pradėti gaminti nuo 1926 metų. Iki tol baldus atveždavo iš kitur arba gamindavo kiekvienas sau. 1926 m. J. Garelio gatvėje (buv. Matulionio g-vė) susikūrė baldų dirbtuvė, kuriai vadovavo Šoblinskas. Čia dirbo tik 7 žmonės ir rankiniu būdu. Vėliau Čiurlionio gatvėje (dabar vidurinės mokyklos kiemas) įsikūrė Šapiro vadovaujama dirbtuvė. 1938 m. buv. J. Šoblinsko baldų ir medžio apdirbimo įmonę perėmė K. Nareckas, kuris padidino darbininkų skaičių ir turėjo plačią rinką <ref>XX amžius. - 1938. - Nr. 255.</ref>. 1940 m. abi šios dirbtuvės buvo sujungtos ir pavadintos Valstybine baldų dirbtuve. Karo metu jos vykdė valstybinius užsakymus. 1945 m. šias dirbtuves pradėjo mechanizuoti, pamažu mažėjo rankų darbas. Nuo 1945 iki 1947 metų dirbtuvės direktoriumi dirbo buvęs Šapiro dirbtuvės stalius Vincas Kaleira. 1949 metais baldų dirbtuvė pradėjo plėstis. Ji buvo perkelta į erdvesnes patalpas Viekšnių gatvėje.

Nuo 1959 metų įmonė išplečiama dar labiau – aprūpinama naujais įrenginiais. Darbininkų skaičius išauga net iki 180 žmonių, pradedama dirbti dviem pamainomis. Įrenginiai gaunami iš įvairių šalių. Iš Vokietijos gautas faneravimo presas. Iš kitų šalių 1966 metais buvo gautos faneros fugavimo, skritulpjūklės, gręžimo, galandimo ir frezavimo stakės.

Nuo 1965 metų fabrikas įsisavino vaikiškų baldų gamybą ikimokyklinio amžiaus vaikų įstaigoms – lopšeliams ir darželiams, vaikų namams bei sanatorijoms. 1967 metais buvo gautas kompresorius, 1968 metais gautos juostinės šlifavimo, leistinės ir riestinės staklės. Kiekvienais metais į cechus atkeliaudavo nauja technika, darbas tapo spartesnis, lengvesnis.
Anksčiau fabrikas gamino bufetus ir baldus pagal užsakymą, juos tiekė Rusijos respublikos prekybinėms organizacijoms bei sąjunginėms respublikoms.

Baldų fabrikas (nuo 1974 matų – “Ventos” baldų įmonių susivienijimas Mažeikių filialas). Įkurtas 1945 metais. 1959 metais rekonstruotas, aprūpintas naujais įrenginiais.

Nuo 1965 metų fabrikas specializuotas ikimokyklinio amžiaus vaikų įstaigų baldams gaminti. 1977 metais atiduotas eksploatuoti naujas gamybinis korpusas, valgykla, pagalbinės patalpos. Produkcija buvo siunčiama respublikos ikimokyklinio amžiaus vaikų įstaigos, eksportuojama į užsienį (Mongoliją, Afriką, Lotinų Amerikos šalis).

Lyginant 1964 ir 1965 metus, gamyba padidėjo net 7,5 karto. Jei 1965 metais baldų pagaminta už 184 tūkst. rublių, tai 1964 m. tik už 24,3 tūkst. rublių.

1965 metais fabrikas dalyvavo Visasąjunginėje Liaudies Ūkio laimėjimų parodoje. Į Maskvą buvo paruošti vaikų kambario baldai. Apie gaminius sužinojo tolimasis Omskas, Kijevas ir daugelis kitų. Nemažai atkeliavo žmonių laiškų iš įvairių respublikų, kur buvo šiltai atsiliepiama apie fabriko baldus.

Stambinant įmones, nuo 1974 metų sausio 1 dienos Mažeikių baldų fabrikas prijungiamas prie buvusio Šiaulių baldų fabriko. Baldų gamybinio susivienijimo “Venta” Mažeikių filialas buvo pagrindinis baldų tiekėjas ikimokyklinio amžiaus vaikų įstaigoms.Kėdučių, įvairios paskirties stalų bei 1975 metais pagaminta už vieną milijoną 147 tūkstančių rublių.

Baldininkai jau seniai pranoko savo galimybes ir dirbdami aukštose patalpose nepajėgė spartinti baldų gamybos. Vienintelis kelias jai didinti – įmonės rekonstrukcija. Pastačius 160 metrų ilgio ir 24 metrų pločio pagrindinį korpusą, jame buvo sumontuoti nauji technologiniai įrenginiai, mechanizuotos linijos. Rekonstrukcija vyko 1975 metais.

Vaikiškų baldų siuntos keliavo ir į Mongoliją, Pietų Ameriką, Afrikos šalis. Pagal specialų užsakymą 1975 metais baldai buvo pagaminti Maskvos Žvaigždžių miestelio vaikams, kitoms ikimokyklinio amžiaus vaikų įstaigoms.

1981 metais filiale susibūrė būrelis saviveiklos entuziastų ir buvo įkurtas moterų ir vyrų ansamblis. Buvo surengta nemažai koncertų filialo dirbantiems įvairių švenčių proga. Jaunimas buvo ne tik geri saviveiklininkai, mėgstantys šokį ir dainą, bet ir geri darbininkai. Savo geru darbu jie prisidėjo prie planų vykdymo. 1981 m. III ketvirtį ir 1982 m. I ketvirtį filialas susivienijimo mastu soc. lenktyniavime užėmė pirmąsias vietas ir iškovojo pereinamąją vėliavą.

Reorganizavus vietinio ūkio valdybas į ministerijas, nuo 1962 metų spalio 1 dienos, įkuriamas Mažeikių baldų fabrikas.

1978 metais, stambinant baldų gamybos įmones, Mažeikių baldų fabrikas prijungiamas ir pavadinimas - Baldų gamybinio susivienijimo “Venta” Mažeikių filialu. 1983 metais įsisavinima prieškambarių “Vikis” gamyba. 1992 metų sausio mėnesį Baldų gamybinio susivienijimo “Venta” Mažeikių filialo pavadinimas pakeičiamas į Šiaulių valstybines įmones “Venta” Mažeikių filialą. Tais pačiais metais, pradedant privatizuoti įmones, filialas atskiriamas nuo Šiaulių valstybinės įmonės “Venta” ir pavadinimas Mažeikių valstybinė Baldų įmonė. 1992-06-17 įmonė privatizuojama ir įregistruojama Akcinė bendrovė “Mažeikių baldai”. Įmonės registravimo Nr. AB92-136, įmonės kodas 6656927, adresas Viekšnių g, 20, Mažeikiai. Akcinė bendrovė “Mažeikių baldai” toliau vykdė baldų gamybą. Buvo gaminami vaikiški baldai, prieškambario baldai, svetainės baldai, kėdės ir kiti. Vaikiški baldai buvo eksportuojami į Vokietiją. 1995 m. spalio 25 dieną Šiaulių apygardos teismo teisėja J. Bagdaugienė, išnagrinėjusi Lietuvos Žemės ūkio banko Mažeikių skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nutarė iškelti bankroto bylą Akcinei bendrovei “Mažeikių baldai”. Bendrovė nebedirbo, lėšų atnaujinti gamybai nebebuvo, todėl 1996m. birželio 28 dieną Šiaulių apygardos teismas priima nutartį likviduoti įmonę, 2001-09-24 tas pats teismas priėmė nutartį išregistruoti įmonę iš įmonių rejestro.

{{reflist}}
[[Kategorija: Pramonė]]

Trešnė

2009-11-29T18:46:33Z

77.79.12.133: Naujas puslapis: {{augalai |{{PAGENAME}} ||{{PAGENAME}} (''Cerasus avium'')}} {{Taxobox division |Magnolijūnai |Magnoliophyta}} {{Taxobox classe |Magnolijainiai |...

{{augalai |{{PAGENAME}} ||{{PAGENAME}} (''Cerasus avium'')}}
{{Taxobox division |Magnolijūnai |Magnoliophyta}}
{{Taxobox classe |Magnolijainiai |Magnoliopsida}}
{{Taxobox orde (plante) |Erškėtiečiai |Rosales}}
{{Taxobox famille |Erškėtiniai |Rosaceae}}
{{Taxobox subfamille |Slyviniai |Prunoideae}}
{{Taxobox genre |Vyšnia|Cerasus}}
{{Taxobox binomial animal |{{PAGENAME}}|Cerasus avium|(L.) Moench.}}
{{Taxobox fin}}

'''TREŠNĖ''' (''Cerasus avium''), [[erškėtiniai|erškėtinių]] (''Rosaceae'') šeimos daugiametis medis.

Aukštis iki 20 m. Laja reta, piramidė. Lapai 5-16 cm ilgio, pailgai kiaušiniški, dantytais kraštais. Žiedai susitelkę į skėčius po 2-5. Žiedkočiai 2-6 cm ilgio. Taurėlapiai rausvi, vainikėlis baltas, 2,5-3,2 cm skersmens. Žydi gegužės mėn. pradžioje. Vaisiai apvalūs, 1-3 cm skersmens, raudoni, tamsiai vyšninės spalvos, saldūs. Kauliukai lygūs, kiaušiniški, su ryškiomis briaunomis. Vaisiai nunoksta dažniausiai liepos mėn. Dauginami šaknų atžalomis, skiepijimu. Medis labai greitai auga.

== Savybės ir panaudojimas ==
Vaisinis medis. Vaisiai valgomi žali, vartojami uogienei, kompotams gaminti. Mediena rudai rausvos spalvos. Augalas medingas. Neatsparus dideliems šalčiams.

== Paplitimas Mažeikių rajone ==
Auginama soduose. Yra įvairių veislių.

[[Kategorija:Erškėtiniai]]

Kino teatras

2009-11-29T18:25:48Z

77.79.12.133: Naujas puslapis: {{rašomas}} '''KINO TEATRAS''' 1930 m. Mažeikiuose buvusį kino teatrą „Lyra" iš žydo Groso perėmė kino specialistas Naujokaitis <ref>Žemaitis. - 1930. - Nr. 43.</ref>. ...

{{rašomas}}
'''KINO TEATRAS'''

1930 m. Mažeikiuose buvusį kino teatrą „Lyra" iš žydo Groso perėmė kino specialistas Naujokaitis <ref>Žemaitis. - 1930. - Nr. 43.</ref>.

[[Kategorija: Kultūra]]