19 695
pakeitimai
Griežė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Istorinės žinios
| 30 eilutė: | 30 eilutė: | ||
Griežė (''Griese'') pirmą kartą minima 1253 m. balandžio 5 d. pietinių Kuršo žemių padalijimo tarp Kuršo vyskupo ir Kryžiuočių ordino akte. Tada ji priklausė Keklio žemei. 1264 m. Griežės pilį užpuolė, apiplėšė ir iki pamatų sudegino Livonijos ordino magistro Konrado Manderno puspenkto šimto raitų vyrų kariuomenė<ref>Misius K. Griežė // Žemaičių žemė. - 1997. - Nr. 3(16). - P. 34 - 35.</ref>. | Griežė (''Griese'') pirmą kartą minima 1253 m. balandžio 5 d. pietinių Kuršo žemių padalijimo tarp Kuršo vyskupo ir Kryžiuočių ordino akte. Tada ji priklausė Keklio žemei. 1264 m. Griežės pilį užpuolė, apiplėšė ir iki pamatų sudegino Livonijos ordino magistro Konrado Manderno puspenkto šimto raitų vyrų kariuomenė<ref>Misius K. Griežė // Žemaičių žemė. - 1997. - Nr. 3(16). - P. 34 - 35.</ref>. | ||
1595 m. Raseinių žemės teismo knygoje jau minimas Griežės miestelis. Tada ji buvo privati valda. 1596 m. ji atiteko Dovydui Burbai. Šis 1598 m. už 2000 kapų Griežę (Griežlaukio miestelį) pardavė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Telšių dvaro laikytojui Vilhelmui Fridrichui Taubei. Parduodant miestelį, buvo sudarytas inventorius.Tada miestelyje buvo 18 dūmų ir 11 pavaldinių, tarp jų kalvis Balčius, siuvėjas Grigutis, du kubiliai, latviai Jakas Molšaitis, Tumelis Sobulis, Junis Mezia ir kt. <ref> XVI a. Lietuvos inventoriai, p. 469-497, Nr. 133</ref>. XVII a. pr. Griežė aiteko [[Bilevičius Melchioras|Melchiorui Bilevičiui]], kuris čia 1625 m. pastatė [[Griežės evangelikų reformatų bažnyčia|evangelikų reformatų bažnyčia]]. Jo sūnus Janušas Bilevičius bažnyčiai galėjo dovanoti 2 tūkst. auksinų ir iš lauko akmenų pradėjo | 1595 m. Raseinių žemės teismo knygoje jau minimas Griežės miestelis. Tada ji buvo privati valda. 1596 m. ji atiteko Dovydui Burbai. Šis 1598 m. už 2000 kapų Griežę (Griežlaukio miestelį) pardavė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Telšių dvaro laikytojui Vilhelmui Fridrichui Taubei. Parduodant miestelį, buvo sudarytas inventorius.Tada miestelyje buvo 18 dūmų ir 11 pavaldinių, tarp jų kalvis Balčius, siuvėjas Grigutis, du kubiliai, latviai Jakas Molšaitis, Tumelis Sobulis, Junis Mezia ir kt. <ref> XVI a. Lietuvos inventoriai, p. 469-497, Nr. 133</ref>. 1621 m. Griežė dūmų surašyme minima kaip priklausanti Asverui Dimleriui, statanti 1 žirgą nuo valdos. XVII a. pr. Griežė aiteko [[Bilevičius Melchioras|Melchiorui Bilevičiui]], kuris čia 1625 m. pastatė [[Griežės evangelikų reformatų bažnyčia|evangelikų reformatų bažnyčia]]. Jo sūnus Janušas Bilevičius bažnyčiai galėjo dovanoti 2 tūkst. auksinų ir iš lauko akmenų pradėjo statyti mūrinę evangelikų reformatų bažnyčią (statyba baigta apie 1654 m.). 1684 m. Bilevičiai Griežę pardavė Gerhardui Kaškeliui, o iš pastarojo ją 1690 m. nupirko Putkameris. | ||
1690-04-01 inventoriuje surašyti Griežės miestelio gyventojai su sklypais ir činšo dydžiu, nurodyta, kad yra 15 tuščių sklypų<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 138.</ref>. Per XVIII a. pradžioje vykusį Šiaurės karą ir 1709-1711 m. badą bei marą miestelis visai sunyko. 1820 m. Tirkšlių bažnyčios vizitacijoje Griežėje nurodyti 3 katalikų kiemai (13 gyventojų). | 1690-04-01 inventoriuje surašyti Griežės miestelio gyventojai su sklypais ir činšo dydžiu, nurodyta, kad yra 15 tuščių sklypų<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 138.</ref>. Per XVIII a. pradžioje vykusį Šiaurės karą ir 1709-1711 m. badą bei marą miestelis visai sunyko. 1820 m. Tirkšlių bažnyčios vizitacijoje Griežėje nurodyti 3 katalikų kiemai (13 gyventojų). | ||