Repšiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
Dydis nepakito ,  20:40, 19 rugpjūčio 2022
 
24 eilutė: 24 eilutė:


== Istorinės žinios ==
== Istorinės žinios ==
1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Repšių k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.</ref>. Repšių k. (''RepSe'') paminėtas 1568-12-09 LDK Žygimanto Augusto rašte, kuriuo Jonui Chodkevičiui, atlyginant už jo išlaidas, susijusias su įvairių valstybinių pareigų ėjimu, dovanojamas didelis [[Grūstės valsčius|Grūstės valsčių]] Žemaitijoje, kuris jau anksčiau buvo jam duotas padengti lėšoms, kurias jis išleido Lietuvos kariuomenės reikalams Livonijos karo metu <ref> Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius, F. 1-175.</ref>. Kaimas minimas ir 1583 m. 1785-04-05 Repšių valdų inventoriuje aprašyta palivarko gyvenamieji namai, pasėliai, ūkiniai pastati su vidaus, kaimo valstiečiai su šeimomis, pievolėmis ir pinigine renta.<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 303.</ref>. Kitame, 1779-04-28 Repšių valdų inventoriuje surašyti valstiečiai su šeimomis ir duokle, minima karčema<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 281.</ref>.1809-10-07 Repšių palivarko inventoriuje smulkiai aprašyta dvaro rūmai, tvoros, ūkiniai pastatai, bravoras, Repšių karčiama, daržai, sodai, bitynas; čia taip pat surašyti palivarko tarnai pagal 1795 metų inventoriaus sąrašą<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 375.</ref>. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymo duomenimis, Repšių k. buvo 5 sodybos, kurių savininkai - Pranas Semenavičius, Antanas Kimtys, Jonas Kimtys, Jonas Venclovas ir Mykalojus Baltmiškis <ref>Šverebas P. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymas. Kn.: Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas // Žemaičių praeitis 12. - Telšiai, 2007. - 270 p. - P. 227.</ref>.
1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Repšių k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.</ref>. Repšių k. (''RepSe'') paminėtas 1568-12-09 LDK Žygimanto Augusto rašte, kuriuo Jonui Chodkevičiui, atlyginant už jo išlaidas, susijusias su įvairių valstybinių pareigų ėjimu, dovanojamas didelis [[Grūstės valsčius|Grūstės valsčius]] Žemaitijoje, kuris jau anksčiau buvo jam duotas padengti lėšoms, kurias jis išleido Lietuvos kariuomenės reikalams Livonijos karo metu <ref> Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius, F. 1-175.</ref>. Kaimas minimas ir 1583 m. 1785-04-05 Repšių valdų inventoriuje aprašyta palivarko gyvenamieji namai, pasėliai, ūkiniai pastati su vidaus, kaimo valstiečiai su šeimomis, pievolėmis ir pinigine renta.<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 303.</ref>. Kitame, 1779-04-28 Repšių valdų inventoriuje surašyti valstiečiai su šeimomis ir duokle, minima karčema<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 281.</ref>.1809-10-07 Repšių palivarko inventoriuje smulkiai aprašyta dvaro rūmai, tvoros, ūkiniai pastatai, bravoras, Repšių karčiama, daržai, sodai, bitynas; čia taip pat surašyti palivarko tarnai pagal 1795 metų inventoriaus sąrašą<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 375.</ref>. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymo duomenimis, Repšių k. buvo 5 sodybos, kurių savininkai - Pranas Semenavičius, Antanas Kimtys, Jonas Kimtys, Jonas Venclovas ir Mykalojus Baltmiškis <ref>Šverebas P. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymas. Kn.: Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas // Žemaičių praeitis 12. - Telšiai, 2007. - 270 p. - P. 227.</ref>.


Mažeikiai-Židikai ir Repšiai-Ruzgai kelių kryžkelėje stovėjo apie 1 m aukščio, primenantis moters figūrą akmuo, vadinamas Stabakūliu arba "Akmuo - suakmenėjusi merga", kuris sunaikintas. Apie akmenį išlikę padavimų. Liūdenų kaimo valstiečiai tarnavo baudžiauninkais Repšių dvare pas ponus Grosus. Grosas, be kitų žiaurumų, dar mėgdavo prievartauti jaunas baudžiauninkes. Vieną vakarą pas Raudžius atjojo urėdas ir įsakė Raudžiui rytoj ateiti į dvarą. Dvare ponas paliepė dukterį atvesti tarnybon. Dukra , dirbdama dvare, krimtosi. Motina jai kalbėdavo :”Verčiau akmeniu pavirsk, bet nepasiduok pono užgaidoms”. Dukra irgi sakydavo: “Verčiau akmeniu tapsiu, bet ponui nenusileisiu”. Kartą tas buvo benorįs Raudytės, bet toji pasakė: “Nelįsk, tuojau nudėsiu vietoj” ir pasileido bėgti. Sakoma, kad Raudytė bėgdama nuo pono labai pavargo ir iš išgąsčio suakmenėjo.(V.Vaitkevičius, 1998).
Mažeikiai-Židikai ir Repšiai-Ruzgai kelių kryžkelėje stovėjo apie 1 m aukščio, primenantis moters figūrą akmuo, vadinamas Stabakūliu arba "Akmuo - suakmenėjusi merga", kuris sunaikintas. Apie akmenį išlikę padavimų. Liūdenų kaimo valstiečiai tarnavo baudžiauninkais Repšių dvare pas ponus Grosus. Grosas, be kitų žiaurumų, dar mėgdavo prievartauti jaunas baudžiauninkes. Vieną vakarą pas Raudžius atjojo urėdas ir įsakė Raudžiui rytoj ateiti į dvarą. Dvare ponas paliepė dukterį atvesti tarnybon. Dukra , dirbdama dvare, krimtosi. Motina jai kalbėdavo :”Verčiau akmeniu pavirsk, bet nepasiduok pono užgaidoms”. Dukra irgi sakydavo: “Verčiau akmeniu tapsiu, bet ponui nenusileisiu”. Kartą tas buvo benorįs Raudytės, bet toji pasakė: “Nelįsk, tuojau nudėsiu vietoj” ir pasileido bėgti. Sakoma, kad Raudytė bėgdama nuo pono labai pavargo ir iš išgąsčio suakmenėjo.(V.Vaitkevičius, 1998).

Naršymo meniu