Kentaučiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search

Kentaučiai (žiūrėti kodą)

20:39, 19 rugpjūčio 2022 versija

Dydis nepakito ,  20:39, 19 rugpjūčio 2022
→‎Istorinės žinios
 
29 eilutė: 29 eilutė:


== Istorinės žinios ==
== Istorinės žinios ==
Kentaučių k. (Kientowcie) paminėtas 1568-12-09 LDK Žygimanto Augusto rašte, kuriuo Jonui Chodkevičiui, atlyginant už jo išlaidas, susijusias su įvairių valstybinių pareigų ėjimu, dovanojamas didelis [[Grūstės valsčius|Grūstės valsčių]] Žemaitijoje, kuris jau anksčiau buvo jam duotas padengti lėšoms, kurias jis išleido Lietuvos kariuomenės reikalams Livonijos karo metu <ref> Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius, F. 1-175.</ref>. 1902 m. gyventojų surašyme kaimas dar vadinamas Gruobių k. Tarpukaryje kaime buvo 52 kiemai: Kazimiero Lenkausko, Stepono Lenkausko, Konstantino Lenkausko, Liegaudo, Gurausko, Dominyko Lenkausko, Ignaco Lauraičio, Kupliauskienės, Kleopo Kačerausko, Mikulskio, Osvaldo Mucininko, Ernesto Mucininko, Buivydienė (pusdaktarė, gydė rožę), Vinco, Jono, Leono ir Andriejaus Želvių. Daugiausia Kentaučiuose buvo Želvių, Lenkauskų ir Lauraičių. Visi gyventojai turėjo pravardes. Didžiausi ūkiai (turėjo virš 20 ha) buvo Želvio (Raudonojo; taip buvo vadinamas dėl pomėgio išgerti)ir kito Želvio (Pakapio; gyveno netoli kaimo kapelių).  
Kentaučių k. (Kientowcie) paminėtas 1568-12-09 LDK Žygimanto Augusto rašte, kuriuo Jonui Chodkevičiui, atlyginant už jo išlaidas, susijusias su įvairių valstybinių pareigų ėjimu, dovanojamas didelis [[Grūstės valsčius|Grūstės valsčius]] Žemaitijoje, kuris jau anksčiau buvo jam duotas padengti lėšoms, kurias jis išleido Lietuvos kariuomenės reikalams Livonijos karo metu <ref> Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius, F. 1-175.</ref>. 1902 m. gyventojų surašyme kaimas dar vadinamas Gruobių k. Tarpukaryje kaime buvo 52 kiemai: Kazimiero Lenkausko, Stepono Lenkausko, Konstantino Lenkausko, Liegaudo, Gurausko, Dominyko Lenkausko, Ignaco Lauraičio, Kupliauskienės, Kleopo Kačerausko, Mikulskio, Osvaldo Mucininko, Ernesto Mucininko, Buivydienė (pusdaktarė, gydė rožę), Vinco, Jono, Leono ir Andriejaus Želvių. Daugiausia Kentaučiuose buvo Želvių, Lenkauskų ir Lauraičių. Visi gyventojai turėjo pravardes. Didžiausi ūkiai (turėjo virš 20 ha) buvo Želvio (Raudonojo; taip buvo vadinamas dėl pomėgio išgerti)ir kito Želvio (Pakapio; gyveno netoli kaimo kapelių).  
Raudonojo Želvio sodyboje buvo koplytėlė su Šv. Marijos skulptūra, prie kurios kaimo gyventojai rinkdavosi melstis per kryžaunas dienas ir gegužines. Zonienė buvo vedančioji gieduotoja. Nuo tos koplytėlės giedodami eidavo prie kapelių, o po to prie senkapių<ref>Pasakojo Juzefa Strikauskytė-Norvaišienė, g. 1923 m. Kentaučių k. Užrašė Janina Limantienė, 1998 m. </ref>.
Raudonojo Želvio sodyboje buvo koplytėlė su Šv. Marijos skulptūra, prie kurios kaimo gyventojai rinkdavosi melstis per kryžaunas dienas ir gegužines. Zonienė buvo vedančioji gieduotoja. Nuo tos koplytėlės giedodami eidavo prie kapelių, o po to prie senkapių<ref>Pasakojo Juzefa Strikauskytė-Norvaišienė, g. 1923 m. Kentaučių k. Užrašė Janina Limantienė, 1998 m. </ref>.


Gauta iš „https://mke.lt/Specialus:MobileDiff/47725“

Naršymo meniu