Židikai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search

Židikai (žiūrėti kodą)

20:34, 19 rugpjūčio 2022 versija

470 pridėta baitų ,  20:34, 19 rugpjūčio 2022
→‎Istorija
 
25 eilutė: 25 eilutė:
== Istorija  ==
== Istorija  ==


Židikai įkurti 1568 m. vykdant valakų reformą. Židikų vardas kildinamas iš žodžių ''Žydi kaip laukas''. Iš pradžių kaimas priklasuė Skuodo rajonui, o 1568 m. Skuodo grafystė, o kartu ir Židikai padovanoti Žemaičių seniūnui Jonui Jeronimui Chodkevičiui. Iki 1595 m. įsteigtas [[Židikų dvaras]] ir miestelis. Tačiau 1596 m. J. K. Chodkevičiui už skolas Žemaičių vyskupystės kapitulai teko užstatyti kelis miestelius, tarp jų buvo ir Židikai. 1614 m. į Židikus atsikraustė Kražių jėzuitai. Tuo metu kaimas turėjo 37 valakus žemės, iš jų 11 miško. Architektūros istorikas A. Miškinis nurodo penkis 1614 m. surašytus Židikų inventorius. Tiktai viename iš jų senoji Židikų gyvenvietė vadinama miestu, o naujoji (dabartinis miestelis) - kaimu. Nuo tų pačių metų Židikų gyventojų prievolės buvo skirtos Kražių kolegijos išlaikymui.Dėl to, jog Židikai buvo ganėtinai nutolę nuo Kražių, dvaras neturėjo arimų, kuriuos apdirbtų lažiniai valstiečiai. Tai reiškia, jog Židikų dvaras praktiškai netiekdavo kolegijai maisto produktų. Valstiečiai mokėjo činšo mokestį.
Židikai įkurti 1568 m. vykdant valakų reformą. Židikų vardas kildinamas iš žodžių ''Žydi kaip laukas''. Iš pradžių kaimas priklasuė Skuodo rajonui, o 1568 m. Skuodo grafystė, o kartu ir Židikai padovanoti Žemaičių seniūnui Jonui Jeronimui Chodkevičiui. Židikai (''Szydiki'') paminėti 1568-12-09 LDK Žygimanto Augusto rašte, kuriuo Jonui Chodkevičiui, atlyginant už jo išlaidas, susijusias su įvairių valstybinių pareigų ėjimu, dovanojamas didelis [[Grūstės valsčius|Grūstės valsčius]] Žemaitijoje, kuris jau anksčiau buvo jam duotas padengti lėšoms, kurias jis išleido Lietuvos kariuomenės reikalams Livonijos karo metu <ref> Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius, F. 1-175.</ref>. 1595 m. įsteigtas [[Židikų dvaras]] ir miestelis. Tačiau 1596 m. J. K. Chodkevičiui už skolas Žemaičių vyskupystės kapitulai teko užstatyti kelis miestelius, tarp jų buvo ir Židikai. 1614 m. į Židikus atsikraustė Kražių jėzuitai. Tuo metu kaimas turėjo 37 valakus žemės, iš jų 11 miško. Architektūros istorikas A. Miškinis nurodo penkis 1614 m. surašytus Židikų inventorius. Tiktai viename iš jų senoji Židikų gyvenvietė vadinama miestu, o naujoji (dabartinis miestelis) - kaimu. Nuo tų pačių metų Židikų gyventojų prievolės buvo skirtos Kražių kolegijos išlaikymui.Dėl to, jog Židikai buvo ganėtinai nutolę nuo Kražių, dvaras neturėjo arimų, kuriuos apdirbtų lažiniai valstiečiai. Tai reiškia, jog Židikų dvaras praktiškai netiekdavo kolegijai maisto produktų. Valstiečiai mokėjo činšo mokestį.


Kražių kolegijos direktorius Kristupas Timinskis 1636 m. pastatė pirmąją bažnyčią Židikuose, kuri buvo [[Seda|Sedos]], vėliau [[Pikeliai|Pikelių]] parapijos filija. Faktiškai tai buvo aprūpinimo neturėjusi koplyčia. Manoma, kad jog ji buvo pastatyta senajame kaime. 1659 m. gegužės 18 d. ties Židikais įvyko švedų ir lietuvių mūšis. Švedai Židikus apiplėšė ir sudegino. 1673 m. Židikų miestelyje ir kaime surašytos apie 73 šeimos. Nuo 1680 m. Židikuose gyveno du dvasinius patarnavimus teikę kunigai jėzuitai. Apie 1688 m. Naujuosiuose Židikuose (A. Miškinio nuomone) buvo pastatyta nauja bažnyčia. 1682 m. gegužės 12 d. Židikams buvo suteikta savaitinio turgaus ketvirtadieniais privilegija. Naujoji Židikų dalis oficialiai tapo miesteliu, o Senamiestė pradėta vadinti kaimu. Per LDK vidaus karą prieš Sapiegų įtaką, Žemaitijos seniūnas G. A. Oginskis 1697 m. apiplėšė Židikų dvarą, nors jis ir nepriklausė Sapiegoms. Manoma, kad buvo sudenginti ir [[Židikų dvaras|dvaro]] pastatai, nes 1704 m. pastatyti nauji. 1740 m. Židikų turgaus rinkliavos kainoraštyje įtrauka apie keturiasdešimt prekių rūšių.
Kražių kolegijos direktorius Kristupas Timinskis 1636 m. pastatė pirmąją bažnyčią Židikuose, kuri buvo [[Seda|Sedos]], vėliau [[Pikeliai|Pikelių]] parapijos filija. Faktiškai tai buvo aprūpinimo neturėjusi koplyčia. Manoma, kad jog ji buvo pastatyta senajame kaime. 1659 m. gegužės 18 d. ties Židikais įvyko švedų ir lietuvių mūšis. Švedai Židikus apiplėšė ir sudegino. 1673 m. Židikų miestelyje ir kaime surašytos apie 73 šeimos. Nuo 1680 m. Židikuose gyveno du dvasinius patarnavimus teikę kunigai jėzuitai. Apie 1688 m. Naujuosiuose Židikuose (A. Miškinio nuomone) buvo pastatyta nauja bažnyčia. 1682 m. gegužės 12 d. Židikams buvo suteikta savaitinio turgaus ketvirtadieniais privilegija. Naujoji Židikų dalis oficialiai tapo miesteliu, o Senamiestė pradėta vadinti kaimu. Per LDK vidaus karą prieš Sapiegų įtaką, Žemaitijos seniūnas G. A. Oginskis 1697 m. apiplėšė Židikų dvarą, nors jis ir nepriklausė Sapiegoms. Manoma, kad buvo sudenginti ir [[Židikų dvaras|dvaro]] pastatai, nes 1704 m. pastatyti nauji. 1740 m. Židikų turgaus rinkliavos kainoraštyje įtrauka apie keturiasdešimt prekių rūšių.
Gauta iš „https://mke.lt/Specialus:MobileDiff/47722“

Naršymo meniu