Viekšnių gimnazija

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
13:39, 6 gruodžio 2008 versija, sukurta 78.58.171.97 (Aptarimas)

(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija→ (skirt)
Peršokti į: navigaciją, paieška
 Gears.gif  Straipsnis šiuo metu tvarkomas.
Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.
Viekšnių gimnazija
Viekšnių gimnazija
Viekšnių gimnazija
Informacija
Adresas: LT 89488 Viekšniai, Basanavičiaus g. 1
Tel./Faksas: 8-443-39030
Ofic. tinklalapis: http://vieksniuvm.w3.lt
Direktorė (-ius): Rimantas Gricius (nuo 1995 m.)
Klasių komplektų skaičius: 26 (2008/2009 m.m.)
Vieksniu gimnazija1. MKE.jpg

VIEKŠNIŲ GIMNAZIJA yra Viekšnių mstl., Basanavičiaus g. 1. 2007 m. balandžio 1 d. suteiktas gimnazijos statusas.

Istorija

1636 m. Viekšniuose pradėjo veikti parapinė mokykla. Kadangi konstatuojamos datos šaltinis nenustatytas, parapinės mokyklos įkūrimo laikas tebėra mįslė. Pirmoji data, randama dokumentuose apie Viekšnių parapinę mokyklą, yra 1804 metai. 1865 m. apgyvendinus rusų kolonistus Viekšniuose buvo pastatyta ir cerkvinė mokykla, kuriai 1908 m. suteiktas Aleksandro vardas.

Pirmasis mokytojas buvo Molčanovas (miręs 1869 m., palaidotas Viekšnių stačiatikių kapinėse). Nuo 1876 m. dirbo Silvestras Karpyzovas, kuris buvo vienas geriausių Lietuvoje carinės mokyklos mokytojų. Po jo - Andrejus Adamovičius Poidenas (stačiatikis, buvo baigęs Panevėžio mokytojų seminariją), po to kelerius metus mokė Dovydas Meksas. 1906 m. jį pakeitė Nikolajus Margalikas, kuris dirbo iki I pasaul. karo. Su N. Margaliku dirbo ir lietuviai pedagogai: Kazys Bagsonas, Poderis, Petras Bimba (mokė antroje pradžios mokykloje, po I pasaulinio karo buvo Mažeikių vidurinės mokyklos vedėjas).

1880—1885 m. Viekšnių mokyklą lankė apie 150 vaikų. 1883—1884 mokslo metais mokėsi 36 rusakalbiai berniukai ir 5 mergaitės. Dar 8 rusakalbės mergaitės buvo mokomos Daubiškių dvaro grafienės Moro globos namuose. 1884—1885 m. mokykloje mokėsi 33 rusakalbiai berniukai ir 8 mergaitės. 1885—1886 m. — 29 berniukai ir 16 mergaičių. Cerkvė tais metais mokyklos reikalams skyrė 16 rub. ir 54 kap. 1886—1887 m. mokėsi 31 berniukas ir 14 mergaičių, cerkvė skyrė 13 rub. ir 38 kap. 1888—1889 m. mokėsi 33 berniukai ir 13 mergaičių. Toks rusakalbių mokinių skaičius išsilaikė iki XX a. pr., iki revoliucijų ir karų.

1891 m. čia dirbusi mokytoja S. Lebedeva ištekėjo ir buvo atleista iš pareigų. Jos vieton paskirta Vilniaus mergaičių dvasinės mokyklos auklėtinė, dvasininko dukra — Klavdija Filaretova. 1892 m. balandžio mėn. 16 rusakalbių šios mokyklos berniukų sėkmingai išlaikė egzaminus ir baigė mokyklą. Gruodžio mėnesį K. Filaretova mokytojos pareigų atsisakė. Į jos vietą paskirta vos dvejus metus gimnazijoje pasimokiusi ir greičiausiai per pažintis gavusi mokytojo pažymėjimą — Nadežda Klimaševskaja.

Nuo 1883 m. lapkričio 21 d. prie minėtos mokyklos pradėjo veikti sekmadieninė cerkvinė mokyklėlė. Joje šventikas M. Batalinas rusakalbius vaikus mokė religinių tiesų. 1884 m. egzaminų metu mokykloje lankęsis Kauno gubernijos stačiatikių vyskupas moksleivių žinias įvertino teigiamai.

1888 m. spalio 26 d. M. Batalino pastangomis atidaryta cerkvinė mergaičių mokykla su internatu. Jai įkurti ir išlaikyti viso skirta 1220 carinių rub. Po 100 rub. per metus dviem mokytojoms už darbą, 200 rub. — patalpų nuomai ir 820 rub. — moksleiviams išlaikyti. Viekšnių savivaldybė iš savo iždo mokytojams nutarė mokėti dar po 150 rub. per metus. Buvo numatyta priimti po 20 neturtingų tėvų mergaičių. Pirmoji mokytoja buvo mažeikiškė Lebedeva. Pirmąją mokslo dieną į mokyklą atėjo 8 stačiatikių ir 1 katalikų tikybos mergaitės. Po savaitės atėjo dar po 3 stačiatikių ir katalikų vaikus. Gruodžio 31 d. pradėjo dirbti dar viena mokytoja, Kauno mergaičių gimnazijos auklėtinė Klavdija Kontevskąja. 1889 m. gegužės mėnesį ji ištekėjo už Viekšnių cerkvės giedotojo Pavelo Sosnovskio. Nuo liepos mėnesio mokytoją atleido iš pareigų ir į jos vietą paskyrė Vilniaus dvasinės mergaičių mokyklos auklėtinę Sofiją Lebedeva Nikolajaus.

Mokykloje mergaitės buvo mokomos tikybos dalykų, giedojimo. Diena prasidėdavo ankstyva rytmetine malda. Po to — pusryčiai. Pusę devynių susirinkusios į bendrą kambarį visos iš eilės garsiai skaitydavo Evangeliją. Po to mokytoja pakomentuodavo sunkiai suprantamas vietas. Paaiškindavo tiems, kas nesuprato ir apibendrindavo. Vėliau visi eidavo į cerkvę giedoti. Kartais Evangelijos skaitymuose dalyvaudavo ir liaudies mokyklos moksleiviai. Pakankamai dažnai mokykloje lankydavosi Kauno gubernijos liaudies (valstybinių) mokyklų Direkcijos direktorius Nikolevskis. Jis mergaičių daugiausiai klausinėdavo mintinai išmoktų eilėraščių. 1892 m. 8 šios mokyklos mergaitės išlaikė egzaminus ir baigė mokslus.

Atviros rusifikacijos metais mokyklose buvo vykdoma nutautinimo politika, mokiniai verčiami garbinti carą, rašyti rusiškomis raidėmis. Dėl to vietiniai gyventojai beveik neleido savo vaikų į mokyklą. Po sukilimo numalšinimo parapinė mokykla apskritai buvo uždaryta. Tik įžengus į XX a. atsirado poreikis turėti kuo daugiau išmokslintų vaikų. Valsčiaus tarybos nutarimu buvo prašoma Viekšniuose įkurti keturklasę naujo tipo mokyklą, kur dėstytų užsienio kalbas, arba progimnaziją. 1908 m. valsčiaus taryboje buvo nutarta net skirti sklypą naujos miestelio mokyklos statybai. Žydai ir kiti miestelėnai buvo nusiteikę paaukoti 3 tūkst. rublių, o iš valstybės buvo prašoma dar 30 tūkst. rublių. Reikalo sprendimas vilkinosi ir tik 1911 m. atidaryta aukštesnioji pradinė keturklasė mokykla „Viekšniaiskoje višeje načalnoje učiliščė“. 1914-1915m. veikė visos keturios klasės, kuriose mokėsi apie 100 moksleivių. Mokykla įkurta piliečio Knabiko namuose (dabar Biržiškų gatvė Nr. 7). Ši mokykla I pasaulinio karo metais sudegė.

Kaizerinės Vokietijos metu 1916-aisiais okupacinė valdžia leido atkurti keturklasę mokyklą, kuri priklausė „Saulės“ draugijai ir joje buvo dėstoma lietuvių kalba. Tai buvo tautinės mokyklos židinys. 1917 m. darbą sutrukdė besitraukiantys vokiečiai.

Lietuvai atgavus suverenumą, nuo 1919 m. Kontrimo namuose įsikūrusi mokykla tęsė darbą. Mokyklos direktoriumi paskirtas A.Taškūnas. Tai ir buvo progimnazija, kuri pradėjo veikti 1919 m. spalio 16 d. Nuo šios datos savo gyvavimo istoriją skaičiuoja šiandieninė Viekšnių vidurinė mokykla. Tuo pačiu metu veikė ir kita mokykla – pradžios. Tarp jų buvo akivaizdi sąveika: pradinė – pirmoji pakopa, progimnazija – antroji – aukštesnė. Šį laikotarpį prisimena pedagogas, liaudies meistras drožėjas A.Kazlauskas, mokęsis 1921-1925 metais: „Mokykla tuomet talpinosi privačiame name Naujojoje gatvėje. Patalpos buvo ankštos, mokyklai nepritaikytos, klasės nedidelės. Ne po daug klasėse buvo ir mokinių (20-25).Mokyklai vadovavo direktorius A.Taškūnas. Neaukšto ūgio, smulkus, padžiūvęs, nedidele barzdele vyras, bet dvasioje didelis žmogus, neeilinis pedagogas. Niekada nešūkaudavo, net nepakeldavo balso. Užteko jei direktorius pažvelgė ton pusėn, kur sušnarėjo, ir darbas normaliai vyko toliau. Su bausmėmis nesišvaistė. (...) A.Taškūnas mums dėstė matematiką, ir jo pamokos buvo vienos iš įdomiausių. Perteikdamas naują medžiagą, jis sugebėjo sutelkti visų dėmesį ten, kur buvo svarbiausia. Nereikalingų žodžių jis nebarstė, pasakė tiek, kiek jų būtinai reikėjo“.

Labai nuoširdžiai apie tuo pat metu veikusią pradžios mokyklą atsiliepia buvusi žymi Etnografijos instituto mokslinė bendradarbė – kraštotyrininkė Amelija Lengvenaitė – Urbienė: „Į Viekšnių liaudinę mokyklą įstojau 1920 m. rudenį. (...) tame pat name gyveno ir mūsų pirmoji mokytoja Emilija Kentraitė. (Vėliau E. Kentraitė ištekėjo už B.Tėvelio). Liaudinėje mokykloje mokytis buvo neapsakomai gera, nes mūsų pirmoji mokytoja buvo geriausia iš visų geriausiųjų mokytojų. Ji savo mokiniais rūpinosi tarsi tikroji motina: vedė už rankos kiekvieną į gyvenimą. Ir dar kas svarbiausia – tą kasdienį pokarinį varganą gyvenimą ji mokėjo mums parodyti šviesiausiomis spalvomis. Iš jos mes išmokome mylėti savo šalį, savo kalbą ir didžiuotis Lietuvos praeitimi. Mokė ji mus būti darbščiais ir dorais žmonėmis“. (Beje, atkentėjusi tremties kančias, mokytoja E.Tėvelienė mirė sulaukusi 100 metų.

Mokykla privačiuose Kontrimo namuose dirbo iki 1925 metų. Daugelis mokinių ypač šiltai prisimena daug dešimtmečių Viekšnių mokykloje dirbusius mokytojus J.Žilevičių, V.Deniušį.

Viekšnių vidurinės mokyklos abiturientų X-oji laida, 1930-06-14
Viekšnių vidurinė mokykla, 1932-06-14. Mokytojų eilėje iš kairės pirmas — mokytojas V. Deniušis, trečias — mokytojas J. Žilevičius. Iš dešinės antras — mokytojas J. Kirlys
Viekšnių vidurinė mokykla

Mokykla vadinosi ir valstybine progimnazija, ir gimnazija, kol pagaliau, vykdant įvairias švietimo reformas, liko vidurinės mokyklos pavadinimas. Pirmoji abiturientų laida išleista 1941 metų pavasarį. O šią vasarą atestatus pasiėmė jau 63-ioji abiturientų laida.

Daug medžiagos mokyklos istorijai surinko buvęs ilgametis direktorius, žymus kraštotyrininkas A.Gedvilas.

Sportas

2008 m. gimnazijos berniukų ir mergaičių krepšininkų komandos Vokietijoje gatvės krepšinio turnyre laimėjo pirmas vietas.

Mokyklos auklėtiniai

ir kt.

Šaltiniai

  • Muturas Algimantas. Apie ką kalba cerkvės varpai. — Kaunas: Gabija, 2006. — 208 psl.

Nuorodos