Užlieknė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
12:30, 5 gegužės 2010 versija, sukurta 212.59.17.5 (Aptarimas)

(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija→ (skirt)
Peršokti į: navigaciją, paieška
Užlieknė
Uzliekne1. MKE.jpg
Užlieknė
Informacija
Seniūnija: Tirkšlių seniūnija
Koordinatės: 56° 14' 0 š.pl, 22° 25' 0 r.il.
Gyventojai: 87 m (2001 m.)

UŽLIEKNĖ - kaimas Tirkšlių seniūnijoje, 7 km į pietryčius nuo Tirkšlių. Pietuose ribojasi su Medžialenkės, rytuose - su Užlieknės mišku. Per kaimą teka Saldupis (Šventupis), eina Tirkšlių-Viekšnių vieškelis. Plotas 1232 ha.

Yra pagrindinė mokykla (įk. 1919 m.), medicinos punktas (2004 m. prisirašę 343 gyventojai), biblioteka (nuo 1963 m.; 2004 m. buvo 91 skaitytojas, dokumentų fondas - 7687 vnt.), bažnyčia (past. 1857 m.), pašto skyrius, kultūros namai (nuo 1965 m.). Veikia bendruomenė (pirmininkas Jurgis Kazbaris).

Gatvės

Užlieknėje yra šios gatvės: Ąžuolų (ilgis 0,700 km, žvyruota), Birutės (0,800 km, žvyruota), Ežero (0,700 km, žvyruota), Liepų (0,700 km, žvyruota), Medžialenkės (0,800 km, asfaltuota), Pušyno (1,300 km, asfaltuota), Sidabro (0,400 km, žvyruota), Šiaurės (0,500 km, žvyruota), Šventupio (0,700 km, žvyruota), Uosių (0,300 km, žvyruota), Ventos (0,500 km, žvyruota). Bendras gatvių ilgis - 7,400 km.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1765-01-14 žydų registre nurodyta, kad Užlieknės k. yra 7 žydai. 1867 m. buvo apie 20 sodybų, 1923 m. - 72 ūkiai su 431 gyv., 1959 m. – 412, 1970 m. – 390 gyv., 1972 m. - 140 kiemų, 401 gyv., 1979 m. - 440, 1987 m. - 514, 1996 m. – 637, 1997 m. – 643, 1998 m. – 604, 1999 m. – 605, 2001 m. - 548 gyv. (271 vyras ir 277 moterys).

1958 m. Užlieknėje gimė kunigas Antanas Putramentas (mokėsi Užlieknės mokykloje, vėliau Telšių kunigų seminarijoje, nuo 1988 m. pastoracinį darbą dirbo Skuodo raj.). Iš Užlieknės kilusi gydytoja Alma Virkutytė, kuri baigė Kauno medicinos institutą ir dirba vaikų gydytoja Kaune.

Istorinės žinios

Užlieknė (siolo Uzleknie) paminėta 1661 m. Viekšnių seniūnijos inventoriuje, kuriame nurodyta, kad yra yra 22 kiemai (dūmai), jų savininkų vardai ir pavardės, dirbamų valakų dydžiai ir kiek privalo sumokėti mokesčių. Tie patys duomenys ir 1665 m. inventoriuje. XVIII a. minima dar dviejuose Viekšnių seniūnijos inventoriuose. 1738-06-17 surašytame invenoriuje nurodyti 23 kiemai, kurie turi mokėti 238 zlotų mokestį. Kitame, 1775-07-24 inventoriuje, jau yra 32 kiemai, kurie moka 1281 činšo ir 2 šeštokų mokestį, dvarui privalo atvežti 31 vežimą šieno. Čia taip pat minima Užlieknėje veikianti žydo Rubino Milanovičiaus karčema, kuri turi mokėti 100 činšo mokestį.

Nepriklausomybės metais Užlieknė priklausė Viekšnių valsčiui. Prieš II pasaulinį karą Užlieknėje garsėjo labai nagingas kalvis Feliksas Perminas, batsiuvys Antanas Antanavičius, o klumpių gaminti į šias apylinkes atvykdavo klumpdirbys Niūniava. Taip pat seniau buvo ir geras kriaučius Antanas Veloas, audėjos seserys Petronėlė ir Bronė Milieškaitės. Pokario metais garsėjo pagalvėlių ir kryželių siuvinėtojos Eufemija Rimkienė ir Sofija Švažienė. Sovietmečio laikotarpiu Užlieknėje buvo puikių šeimininkių: Malerienė Ceoilija, Švažienė, Žiulpienė Rozalija, Rimkienė Eufemija, dabar - Jucienė Zita, Vaitkuvienė Irena, Kazbarienė Vida.

Kalvis Algirdas Stankus bandė Užlieknę paversti meninės kalvystės centru ir čia pastatyti kalvę. Tačiau prasidėjusios žemės dalybos, privatizacija sutrukdė šį sumanymą realizuoti, o pats kalvis išvyko gyventi kitur. Dabar Užlieknėje kalvyste užsiima Leonas Mazeliauskas ir sūnus Simonas. Jie kala vartus, kryžius, žvakides, vėjarodes.

Netoli bažnyčios prie pagrindinio kelio buvo špitolė. Vėliau šiame pastate įsikūrė paštas ir kultūros namai. Paštas tebedirba iki šiol, o buvusių kultūros namų pusė apleista, nes 1994 m. kutūros namai išsikėlė į buvusį kaimo vaikų darželį. Buvusiame vaikų darželyje dar įsikūrusi biblioteka ir medicinos punktas.

Užlieknės kolūkio kūrimąsi aprašė rašytojas Jonas Avyžius apysakoje “Žmogus lieka žmogumi

Kapinės

Užlieknės kapinės, veikiančios, yra prie bažnyčios, pušynėlio pakrašytje. Plotas 0,76 m. Aptvertos akmenų tvora. Spėjama, kad įrengtos prieš 1867 m., nes yra pažymėtos žemėlapyje. Jose palaidoti dvasininkai: Stanislovas Ercius (gim. data neįskaitoma – mirimo data 1936-04-23, 54 metų) ir Kazimieras Vilkickas (1874-01-02 – 1943-10-24), gyvenęs ir kunigavęs Užlieknėje.

Kiek toliau į vakarus nuo šių kapinių, miškelyje, ant kalnelio yra dar senesnės Užlieknės kapinės, vadinamos Žydų kalnu. Plotas 0,11 ha. Ant kapinių kalnelio stovi metalinis kryžius su užrašu: Fund. Leonas ir Cicilija Sidabrai 1925; šios kapinaitės buvo jų žemėje. Išlikęs toks pasakojimas, kad XIX a. pr. Užlieknės kaimo centre, ant kalno buvo pastatyti dideli rūmai, kuriuose gyveno žydai. Vieną kartą kalnas atsivėrė ir į jo prarają pradėjo smegti rūmai. Tąsyk vienas žydas, norėdamas išsigelbėti, pasičiupo brangenybes, išbėgo lauk, ėmė viską ir užkasė. Kai tik tą lobį užkasė, rūmai visiškai susmego į prarają ir vėl liko pats paprasčiausias kalnas. Žmonės to įvykio atminimui ant kalno pastatė paminklą, ant kurio įamžino visų ten gyvenusių žydų vardus, pavardes, ir pavadino tą kalną Žydų kalnu. Ir dabar ant to kalno tebestovi paminklas, o daugelis tiki, kad jame kažkur tebėra užkasti lobiai

Apie čia pastatytą kryžių aiškinama ir taip, kad paminklą L. ir C. Sidabrai savo žemėje pasistatę kuriam iš jų sunkiai susirgus, tačiau čia jie nepasilaidoję. Gali būti, kad paminklą jie statė ne sau, o jau čia palaidotųjų atminimui.

Užlieknėje kapelių liekanos dar yra miškelyje I. Poškaus žemėje ir pušynėlyje už I. Kučkos sodybos.

Metalinis kryžius, įmontuotas į akmeninį pagrindą, stovi Užlieknėje pakeliui į Viekšnius dešinėje pusėje (prie I. Kučkos sodybos).

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

  • Kuba - pelkėta ir miškinga vieta tarp Užlieknės ir Lėlaičių. Žmonės pasakodavo, kad čia gyvenęs pelkių velnias ir viliodavęs žmones. Kas tik čia atvažiuodavo ar ateidavo, jis nė vieno nenorėjęs išleisti. Kol čia gyvendavo žmonės, tol būdavo laimingi, o jeigu išsikeldavo kitur, tapdavo ubagais.
  • Saldupis (Šventupis, Drobupis) – Ventos kairysis intakas, teka per Užlieknės gyvenvietės centrą. Upelis yra šaltavandenis, gausiai maitinamas šaltinių ir gobiamas medžių lajos.
  • Užsienio kaimas - šitaip seniau buvo vadinama pietvakarinė Užlieknės teritorijos dalis. Čia pirmieji gyventi atsikėlę latviai. Dabar ši vietovė tuščia ir vadinama Kazachstanu.
  • Veselės kapinės - tarp Užlieknės ir Viekšnių, ant kalnelio, prie pat kelio. Senos atviros kapinaitės, kuriose stovėjo keli pakrypę mediniai kryžiai. Buvo pasakojama, kad XVIII a. pradžioje čia kelyje susitiko du vestuvininkų pulkai. Vieni jų važiavę į Viekšnius, į jungtuves, kiti buvo grįžtantys po sutuoktuvių. Būdami bajoriškai išdidūs, pulkai susiginčijo, susišaudė. Mušėsi, žuvo ir abu jaunieji. Visi žuvusieji buvo ant kalnelio palaidoti. Iš to kilo Veselės kapinių pavadinimas.

Etimologija

Pavadinimą tikriausiai yra davę Meinorių kaimo žmonės, gyvenę prie Ventos upės. Tarp Užlieknės ir Meinoriu k. iki 1968 m. tvyrojo pelkingos Šventupio upelio lankos. Senesni žmones dar ir dabar pelkėtas vietas vadina „lieknomis". Todėl ir pradėjo už lieknų gyvenančius žmones vadinti užliekniečiais, o kaimą Užliekne.

Kiti straipsniai

Šaltiniai

  • Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3725, l. 139 1765-01-14 Žydų registras; F. SA 3765, l. 251, 274; F. 1295, ap.1, b.1764 - 1870 metų Užlieknės kaimo planas; F. SA-3774, l.629-630; F. SA-3910, l.5.
  • Kviklys B. Mūsų Lietuva. - V., 2 leid., 1991. - T. IV. - P. 434.

Nuorodos