Zita Kaikarienė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
 
(nerodoma 7 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų)
1 eilutė: 1 eilutė:
'''KAIKARIENĖ-BEINORAVIČIŪTĖ ZITA''' (g. 1930-09-08 [[Mažeikiai|Mažeikiuose]]), chemijos mokslų daktarė.
[[Vaizdas:Kaikariene Zita.MKE.jpg|thumb|right|200px|Zita Beinoravičiūtė-Kaikarienė]]
'''KAIKARIENĖ-BEINORAVIČIŪTĖ ZITA''' (g. 1930-09-08 [[Mažeikiai|Mažeikiuose]] - m. 2017-01-04), chemijos mokslų daktarė (1959).


1949 m. baigė [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių gimnaziją]], 1954 m. su pagyrimu - Vilniaus universiteto chemijos fakultetą. 1956-1958 m. Maskvos M.Lomonosovo valstybinio universiteto aspirantė. 1959 m. tame pačiame universitete apgynė disertaciją „Feroceno darinių tyrimas". 1959-1965 m. Chemijos ir cheminės technologijos instituto jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1966-1977 m. konversinių dangų tyrimo laboratorijos vyresnioji mokslinė, 1992-1994 m. Chemijos instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė.
1949 m. baigė [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių gimnaziją]], 1954 m. su pagyrimu Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą. 1954–1958 m. Maskvos M. Lomonosovo valstybinio universiteto aspirantė. Sintetino ir tyrė naują, mažai ištirtą metalo organinį junginį, diciklopentadijeną su geležimi – feroceną. Šie tyrimai sudarė pradžią naujų diciklopentadijienų darinių sintezei su metalais. 1959 m. tame pačiame universitete apgynė disertaciją „Feroceno darinių tyrimas“. 1959–1965 m. Mokslų Akademijos Chemijos ir cheminės technologijos instituto mokslinė bendradarbė, 1966–1992 m. Polimerinių ir kombinuotų dangų bei konversinių dangų tyrimo laboratorijos vyresnioji mokslinė bendradarbė, 1992–1994 m. Chemijos instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė.


Moksliniai darbai: vandenyje tirpių polimerų tyrimas bei jų panaudojimas plevėdariams gauti elektrolitinio nusodinimo ir elektropolimerizacijos metodais, konversinių dangų su polimeriniais priedais ant cinko lydinių tyrimas bei jų savybių nustatymas.
Moksliniai darbai: vandenyje tirpių polimerų tyrimas ir jų panaudojimas plėvėdariams gauti elektrolitinio nusodinimo ir elektropolimerizacijos metodais, konversinių dangų su polimeriniais priedais ant cinko lydinių tyrimas ir jų savybių nustatymas.


62 mokslinių straipsnių bendraautorė. Su kitais sukūrė 8 originalias cinko ir vario lydinių chromatavimo bei lakavimo technologijas, gavo 9 autorinius liudijimus ir 1 Lietuvos patentą. 1982 m. su kitais apdovanota VLŪPP bronzos medaliu už vario ir jo lydinių oksidavimo technologijos sukūrimą.
62 mokslinių straipsnių bendraautorė. Kartu su bendradarbiais sukūrė 8 originalias cinko ir vario lydinių chromatavimo ir lakavimo technologijas, kai kurios iš jų buvo panaudotos pramonėje. Gavo 9 autorinius liudijimus ir 1 Lietuvos patentą. 1982 m. su kitais apdovanota VLŪPP bronzos medaliu už vario ir jo lydinių oksidavimo technologijos sukūrimą.


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==

Dabartinė 18:51, 20 sausio 2017 versija

Zita Beinoravičiūtė-Kaikarienė

KAIKARIENĖ-BEINORAVIČIŪTĖ ZITA (g. 1930-09-08 Mažeikiuose - m. 2017-01-04), chemijos mokslų daktarė (1959).

1949 m. baigė Mažeikių gimnaziją, 1954 m. su pagyrimu Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą. 1954–1958 m. Maskvos M. Lomonosovo valstybinio universiteto aspirantė. Sintetino ir tyrė naują, mažai ištirtą metalo organinį junginį, diciklopentadijeną su geležimi – feroceną. Šie tyrimai sudarė pradžią naujų diciklopentadijienų darinių sintezei su metalais. 1959 m. tame pačiame universitete apgynė disertaciją „Feroceno darinių tyrimas“. 1959–1965 m. Mokslų Akademijos Chemijos ir cheminės technologijos instituto mokslinė bendradarbė, 1966–1992 m. Polimerinių ir kombinuotų dangų bei konversinių dangų tyrimo laboratorijos vyresnioji mokslinė bendradarbė, 1992–1994 m. Chemijos instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė.

Moksliniai darbai: vandenyje tirpių polimerų tyrimas ir jų panaudojimas plėvėdariams gauti elektrolitinio nusodinimo ir elektropolimerizacijos metodais, konversinių dangų su polimeriniais priedais ant cinko lydinių tyrimas ir jų savybių nustatymas.

62 mokslinių straipsnių bendraautorė. Kartu su bendradarbiais sukūrė 8 originalias cinko ir vario lydinių chromatavimo ir lakavimo technologijas, kai kurios iš jų buvo panaudotos pramonėje. Gavo 9 autorinius liudijimus ir 1 Lietuvos patentą. 1982 m. su kitais apdovanota VLŪPP bronzos medaliu už vario ir jo lydinių oksidavimo technologijos sukūrimą.

Šaltiniai

  • Jankauskienė R., Kimtienė D. Lietuvos chemikai. - TEV, Vilnius, 1999. - P. 120.
  • Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1966. - T. 1. P. 203.