Viktoras Biržiška

Viktoras Biržiška. Paminklas profesoriams Biržiškoms ir jų tėvams atminti Viekšniuose, past. 1995 m. Skulptorius Česlovas Pečiukas ir architektas Reginaldas Palukaitis, fragmentas

Viktoras Biržiška prie brolio Mykolo Biržiškos karsto 1962 metų rugpjūčio mėnesio 28 dieną

BIRŽIŠKA VIKTORAS (g. 1886-02-23 Viekšniuose - m. 1964-01-27 Čikagoje, JAV), inžinierius, matematikas, Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų profesorius, daugelio vadovėlių aukštosioms mokykloms autorius.

Kaip ir vyresnieji broliai Mykolas ir Vaclovas, jis sėmėsi žinių namuose, paskui mokėsi Šiaulių gimnazijoje. Čia besimokydamas, įsijungė į slaptą gimnazistų būrelį. Baigęs gimnaziją, išvyko į Peterburgą. Išlaikė egzaminus į Universiteto matematikos ir gamtos fakultetą, bet mokytis pradėjo Technologijos institute. Peterburge dalyvavo žymaus lietuvių kompozitoriaus Miko Petrausko vadovaujamame chore ir kaip šokėjas vaidino M. Petrausko operetėje „Kaminkrėtys ir malūnininkas”. Institute studijavo mechanikos skyriuje, tuo pat metu būdamas ir universiteto laisvuoju klausytoju. Pirmosios Rusijos revoliucijos metais bendradarbiavo rusų satyrinėje spaudoje, Šiauliuose buvo vienas aktyviausių socialdemokratų organizacijos veikėjų, pats gabendavo iš Vilniaus revoliucinę literatūrą, sakė kalbas susirinkimuose. Dar būdamas studentu, dirbo miesto elektrinėje, vadovavo tramvajų tilto statybai. Taip pat tebestudijuodamas ėmė dirbti karinėje gamykloje, o 1917 metais trisdešimtmetis specialistas paskiriamas vienu metu trijų įmonių direktorium.

Po Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos grįžęs į Lietuvą, Viktoras Biržiška keletą metų mokytojavo Vilniuje, aktyviai reiškėsi tenykščių lietuvių visuomenės veikloje, bendradarbiavo lietuviškuose ir lenkiškuose Vilniaus laikraščiuose. Nuo 1922 m. keletą metų dirba krašto apsaugos ministerijoje artilerijos tiekimo viršininko pavaduotoju ir viršininku, tuo pat metu mokytojaudamas „Aušros” ir suaugusiųjų gimnazijose, aukštuosiuose karininkų kursuose dėstė tikimybių teoriją ir jos pritaikymą šaudymui bei diferencialinį skaičiavimą. Skaitė paskaitas brolio Vaclovo įsteigtame V. Kudirkos liaudies universitete. Tuo pat metu jis buvo universiteto docentas, dėstė įvairias matematikos disciplinas, 1928 metais išrinktas matematikos ir gamtos fakulteto ekstraordinariniu profesoriumi, 1931 metais — matematinės analizės katedros vedėju. Daugelį metų buvo Lietuvos gamtininkų draugijos matematikų sekcijos pirmininku.

Biržiška neliko pasyvus mokslo perpasakotojas studentams. Jis buvo tarp tų mokslo šviesuolių, kurie rašė pirmuosius matematikos vadovėlius, pirmąsias monografijas iš tiksliųjų mokslų srities. Reikšmingas ir daug darbo pareikalavęs buvo Viktoro Biržiškos dviejų dalių veikalas „Integralinio skaičiavimo pagrindai”, vėliau ėmėsi tyrinėti poeto A. Baranausko kaip matematiko veiklą ir darbus, išleido „Matematinius tikimybių teorijos pagrindus”, nemažai kitų vadovėlių bei knygų.

Pasitraukė į užsienį.

Kūryba

1906 metais lenkų kalba parašė eilėraščių. Kaip žurnalistas debiutavo 1918 metais Petrogrado miesto Tarybos revoliuciniame laikraštyje „Iz-vestija”.

Šaltiniai

• Biržiška Viktoras // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1966. - T. 1. - P. 240.
• Biržiška Viktoras // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1977. - T. 2. - P. 168.
• Rozga L. Broliai Biržiškos // Vienybė. - 1988. - Lapkr. 7, 19, 22.
• Biržiška Viktoras. Raudonasis pragaras liudininko akimis // Vienybė. - 1990. - Lapkr. 13, (...) 17.
• Rozga L. Apie trečią brolį... // Vienybė. - 1991. - Geg. 4.
• Gedvilas A. Ne tik matematikas: [Viktoras Biržiška] // Santarvė (Mažeikiai). - 1997. - Saus. 9.
• Gedvilas A. Ne tik matematikas: [Viktoras Biržiška] // Vienybė. - 1997. - Vas. 12.