Viekšnių gimnazija

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
 Gears.gif  Straipsnis šiuo metu tvarkomas.
Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.
Viekšnių gimnazija
Viekšnių gimnazija
Viekšnių gimnazija
Informacija
Adresas: LT 89488 Viekšniai, Basanavičiaus g. 1
Tel./Faksas: 8-443-39030
Ofic. tinklalapis: http://vieksniuvm.w3.lt
Direktorė (-ius): Rimantas Gricius (nuo 1995 m.)
Klasių komplektų skaičius: 26 (2008/2009 m.m.)
Vieksniu gimnazija1. MKE.jpg
Viekšnių vidurinės mokyklos pažymėjimas, 1927 m.

VIEKŠNIŲ GIMNAZIJA yra Viekšnių mstl., Basanavičiaus g. 1. 2007 m. balandžio 1 d. suteiktas gimnazijos statusas. Gimnazijai priklauso du skyriai: Gudų pradinio ugdymo skyrius (nuo 2009-09-01) ir Kapėnų pagrindinio ugdymo skyrius.

Istorija

Parapinė mokykla

Viekšnių parapinė mokykla įsteigta 1764 m. Jos mokytojas Juozapas Čekevičius savo lėšomis šalia senųjų kapinių buvo pasistatęs naują tvarkingą trobą, kurioje, tikėtina, ir mokė vaikus. 1805 ir 1806 m. m. Viekšnių bažnyčios vizitacijos aktuose nurodyta, kad Viekšnių parapinėje mokykloje mokosi 36, o 1806 m. - 30 mokinių, o mokyklas lankiusių vaikų statistikoje nurodyta, kad Viekšnių parapinėje mokykloje mokosi: 1804 m. - 40 (35 berniukai, 5 mergaitės), 1805 m. - 16 (13 berniukų ir 3 mergaitės), 1807 m. - 16 (13 berniukų ir 3 mergaitės), 1808 m. - 24 (19 berniukų, 5 mergaitės), 1809 m. - - 26 (22 bernikai, 4 mergaitės), 1810 m. - 28 (25 berniukai, 3 mergaitės), 1811 m. - 26 (22 berniukai, 4 mergaitės), 1812 m. - 26 mokiniai (22 berniukai, 4 mergaitės).

1819 m. mokinius mokė Antanas Butkevičius. Tuo metu buvo 6 mokiniai berniukai, iš jų 2 bajoraičiai. Mokiniai buvo mokomi skaityti lenkiškai, žemaitiškai ir lotyniškai, rašyti, aritmetikos pradmenų, katekizmo, lenkų kalbos gramatikos. Mokyklą išlaikė mokinių tėvai. Besimokantys vaikai kas savaitę mokytojui moka po 15 grašių. Klebonas mokytojui suteikė butą ir maistą, išnuomojo patalpas pamokoms. 1920 m. kovo mėn. mokykloje mokėsi 20 bajoraičių ir 50 valstiečių vaikų. 1820 m. rudenį mokytojavo Antanas Seleckis, 1821 m. vėl A. Butkevičius. Tuo metu mokykla neturėjo nei sklypo, nei jokios fundacijos, nei mokymui skirto pastato, tačiau klebonas Kasparas Bytautas rūpinosi parapijos jaunimo švietimu ir kasmet laikė parapinę mokyklą ir mokytoją išnuomotame name. Už tai 1820 m. gavo valdišką Vilniaus universiteto padėką. Mokiniai mokytis rinkosi tik žiemą, o pavasarį grįždavo namo padėti tėvams žemės ūkio darbuose. 1824 m. mokytoju dirbo Krizostomas Katauskas, 1826 m. - Kajetonas Legeckis, nuo 1827 m. - Juozapas Legeckis. Šis mokė katekizmo, rašyti, skaityti lenkiškai ir žemaitiškai, iš kiekvieno mokinio gaudavo po 24 sidabro kapeikas per mėnesį. 1828 m. pab. buvo patvirtinti nauji švietimo nuostatai, pagal kuriuos parapinės mokyklos pertvarkytos, jose įvestas privalomas rusų kalbos mokymas. Be to, 1833 m. pavasarį paskirtas Žemaitijos mokyklų prižiūrėtojas, o 1834 m. Žemaitijos mokyklų prižiūrėtojas Andriejus Zarankevičius lankėsi Viekšniuose. Jo ataskaitoje nurodyta, kad 1928-1834 m. buvo 248 mokiniai, išskyrus 1831 m. kai nebuvo mokoma dėl maišto. Mokykla veikia nuosave mokytojo J. Legeckio name, klasei skirtas gana nemažas ir švarus kambarys. Buvo dėstomas katekizmas, skaitymas lenkiškai, rusiškai ir žemaitiškai, aritmetika ir dailyraštis, o labiau prasilavinusiems mokiniams - ir geografija bei sodininkystė. Tuo metu mokykloje nebuvo mokymo knygų, priemonių, išskyrus geografijos žemėlapį. Buvo naudojami elementoriai ir maldaknygės.

Pirmasis mokytojas buvo Molčanovas (miręs 1869 m., palaidotas Viekšnių stačiatikių kapinėse). Nuo 1876 m. dirbo Silvestras Karpyzovas, kuris buvo vienas geriausių Lietuvoje carinės mokyklos mokytojų. Po jo - Andrejus Adamovičius Poidenas (stačiatikis, buvo baigęs Panevėžio mokytojų seminariją), po to kelerius metus mokė Dovydas Meksas. 1906 m. jį pakeitė Nikolajus Margalikas, kuris dirbo iki I pasaul. karo. Su N. Margaliku dirbo ir lietuviai pedagogai: Kazys Bagsonas, Poderis, Petras Bimba (mokė antroje pradžios mokykloje, po I pasaulinio karo buvo Mažeikių vidurinės mokyklos vedėjas).

1880—1885 m. Viekšnių mokyklą lankė apie 150 vaikų. 1883—1884 mokslo metais mokėsi 36 rusakalbiai berniukai ir 5 mergaitės. Dar 8 rusakalbės mergaitės buvo mokomos Daubiškių dvaro grafienės Moro globos namuose. 1884—1885 m. mokykloje mokėsi 33 rusakalbiai berniukai ir 8 mergaitės. 1885—1886 m. — 29 berniukai ir 16 mergaičių. Cerkvė tais metais mokyklos reikalams skyrė 16 rub. ir 54 kap. 1886—1887 m. mokėsi 31 berniukas ir 14 mergaičių, cerkvė skyrė 13 rub. ir 38 kap. 1888—1889 m. mokėsi 33 berniukai ir 13 mergaičių. Toks rusakalbių mokinių skaičius išsilaikė iki XX a. pr., iki revoliucijų ir karų.

1891 m. čia dirbusi mokytoja S. Lebedeva ištekėjo ir buvo atleista iš pareigų. Jos vieton paskirta Vilniaus mergaičių dvasinės mokyklos auklėtinė, dvasininko dukra — Klavdija Filaretova. 1892 m. balandžio mėn. 16 rusakalbių šios mokyklos berniukų sėkmingai išlaikė egzaminus ir baigė mokyklą. Gruodžio mėnesį K. Filaretova mokytojos pareigų atsisakė. Į jos vietą paskirta vos dvejus metus gimnazijoje pasimokiusi ir greičiausiai per pažintis gavusi mokytojo pažymėjimą — Nadežda Klimaševskaja.

Nuo 1883 m. lapkričio 21 d. prie minėtos mokyklos pradėjo veikti sekmadieninė cerkvinė mokyklėlė. Joje šventikas M. Batalinas rusakalbius vaikus mokė religinių tiesų. 1884 m. egzaminų metu mokykloje lankęsis Kauno gubernijos stačiatikių vyskupas moksleivių žinias įvertino teigiamai.

1888 m. spalio 26 d. M. Batalino pastangomis atidaryta cerkvinė mergaičių mokykla su internatu. Jai įkurti ir išlaikyti viso skirta 1220 carinių rub. Po 100 rub. per metus dviem mokytojoms už darbą, 200 rub. — patalpų nuomai ir 820 rub. — moksleiviams išlaikyti. Viekšnių savivaldybė iš savo iždo mokytojams nutarė mokėti dar po 150 rub. per metus. Buvo numatyta priimti po 20 neturtingų tėvų mergaičių. Pirmoji mokytoja buvo mažeikiškė Lebedeva. Pirmąją mokslo dieną į mokyklą atėjo 8 stačiatikių ir 1 katalikų tikybos mergaitės. Po savaitės atėjo dar po 3 stačiatikių ir katalikų vaikus. Gruodžio 31 d. pradėjo dirbti dar viena mokytoja, Kauno mergaičių gimnazijos auklėtinė Klavdija Kontevskąja. 1889 m. gegužės mėnesį ji ištekėjo už Viekšnių cerkvės giedotojo Pavelo Sosnovskio. Nuo liepos mėnesio mokytoją atleido iš pareigų ir į jos vietą paskyrė Vilniaus dvasinės mergaičių mokyklos auklėtinę Sofiją Lebedeva Nikolajaus.

Mokykloje mergaitės buvo mokomos tikybos dalykų, giedojimo. Diena prasidėdavo ankstyva rytmetine malda. Po to — pusryčiai. Pusę devynių susirinkusios į bendrą kambarį visos iš eilės garsiai skaitydavo Evangeliją. Po to mokytoja pakomentuodavo sunkiai suprantamas vietas. Paaiškindavo tiems, kas nesuprato ir apibendrindavo. Vėliau visi eidavo į cerkvę giedoti. Kartais Evangelijos skaitymuose dalyvaudavo ir liaudies mokyklos moksleiviai. Pakankamai dažnai mokykloje lankydavosi Kauno gubernijos liaudies (valstybinių) mokyklų Direkcijos direktorius Nikolevskis. Jis mergaičių daugiausiai klausinėdavo mintinai išmoktų eilėraščių. 1892 m. 8 šios mokyklos mergaitės išlaikė egzaminus ir baigė mokslus.

Atviros rusifikacijos metais mokyklose buvo vykdoma nutautinimo politika, mokiniai verčiami garbinti carą, rašyti rusiškomis raidėmis. Dėl to vietiniai gyventojai beveik neleido savo vaikų į mokyklą. Po sukilimo numalšinimo parapinė mokykla apskritai buvo uždaryta. Tik įžengus į XX a. atsirado poreikis turėti kuo daugiau išmokslintų vaikų. Valsčiaus tarybos nutarimu buvo prašoma Viekšniuose įkurti keturklasę naujo tipo mokyklą, kur dėstytų užsienio kalbas, arba progimnaziją. 1908 m. valsčiaus taryboje buvo nutarta net skirti sklypą naujos miestelio mokyklos statybai. Žydai ir kiti miestelėnai buvo nusiteikę paaukoti 3 tūkst. rublių, o iš valstybės buvo prašoma dar 30 tūkst. rublių. Reikalo sprendimas vilkinosi ir tik 1911 m. atidaryta aukštesnioji pradinė keturklasė mokykla „Viekšniaiskoje višeje načalnoje učiliščė“. 1914-1915m. veikė visos keturios klasės, kuriose mokėsi apie 100 moksleivių. Mokykla įkurta piliečio Knabiko namuose (dabar Biržiškų gatvė Nr. 7). Ši mokykla I pasaulinio karo metais sudegė.

Kaizerinės Vokietijos metu 1916-aisiais okupacinė valdžia leido atkurti keturklasę mokyklą, kuri priklausė „Saulės“ draugijai ir joje buvo dėstoma lietuvių kalba. Tai buvo tautinės mokyklos židinys. 1917 m. darbą sutrukdė besitraukiantys vokiečiai.

Lietuvai atgavus suverenumą, nuo 1919 m. Kontrimo namuose įsikūrusi mokykla tęsė darbą. Mokyklos direktoriumi paskirtas A.Taškūnas. Tai ir buvo progimnazija, kuri pradėjo veikti 1919 m. lapkričio 26 d., o mokslo metus baigė 1920 m. birželio 10 d. Mokykloje pavasarį mokėsi 75 mokiniai. Labai sunku buvo sukomplektuoti mokytojų kolektyvą, nes visoje šalyje, trūkstant šios profesijos specialistų, jie išvykdavo į kitus miestus, kur buvo geresnės darbo sąlygos ir atlyginimas. Dėl šios priežasties ir tuščios kasos 1920 m. kovo 12 d. uždaryta ketvirta klasė, kurioje mokėsi tik 11 mokinių. Į pirmą klasę buvo priimti 23 mokiniai, bet pavasarį liko 20. Antroje klasėje mokėsi 25, o trečioje - 30 vaikų. Dėl bermontininkų siautėjimo mokykla savo darbą faktiškai pradėjo tik 1919 m. gruodžio 9 d. (šią dieną galima laikyti mokyklos įsteigimo datą). Viekšnių mokykla visiškai sukomplektuota tik nuo 1920/1921 m.m. Pamokos tais metais pradėtos rugpjūčio 30 d. Pradžios mokslo departamento direktorius Vokietaitis 1920 m. rugsėjo 20 d. pasirašė raštą, kad valstybė perima Viekšnių miesto mokyklą savo globon ir skiria jai vedėją Alfonsą Taškūną nuo 1920 m. rugsėjo 23 d.[1].

Tuo pačiu metu veikė ir kita mokykla – pradžios. Tarp jų buvo akivaizdi sąveika: pradinė – pirmoji pakopa, progimnazija – antroji – aukštesnė. Šį laikotarpį prisimena pedagogas, liaudies meistras drožėjas A.Kazlauskas, mokęsis 1921-1925 metais: „Mokykla tuomet talpinosi privačiame name Naujojoje gatvėje. Patalpos buvo ankštos, mokyklai nepritaikytos, klasės nedidelės. Ne po daug klasėse buvo ir mokinių (20-25).Mokyklai vadovavo direktorius A.Taškūnas. Neaukšto ūgio, smulkus, padžiūvęs, nedidele barzdele vyras, bet dvasioje didelis žmogus, neeilinis pedagogas. Niekada nešūkaudavo, net nepakeldavo balso. Užteko jei direktorius pažvelgė ton pusėn, kur sušnarėjo, ir darbas normaliai vyko toliau. Su bausmėmis nesišvaistė. (...) A.Taškūnas mums dėstė matematiką, ir jo pamokos buvo vienos iš įdomiausių. Perteikdamas naują medžiagą, jis sugebėjo sutelkti visų dėmesį ten, kur buvo svarbiausia. Nereikalingų žodžių jis nebarstė, pasakė tiek, kiek jų būtinai reikėjo“.

Labai nuoširdžiai apie tuo pat metu veikusią pradžios mokyklą atsiliepia buvusi žymi Etnografijos instituto mokslinė bendradarbė – kraštotyrininkė Amelija Lengvenaitė – Urbienė: „Į Viekšnių liaudinę mokyklą įstojau 1920 m. rudenį. (...) tame pat name gyveno ir mūsų pirmoji mokytoja Emilija Kentraitė. (Vėliau E. Kentraitė ištekėjo už B.Tėvelio). Liaudinėje mokykloje mokytis buvo neapsakomai gera, nes mūsų pirmoji mokytoja buvo geriausia iš visų geriausiųjų mokytojų. Ji savo mokiniais rūpinosi tarsi tikroji motina: vedė už rankos kiekvieną į gyvenimą. Ir dar kas svarbiausia – tą kasdienį pokarinį varganą gyvenimą ji mokėjo mums parodyti šviesiausiomis spalvomis. Iš jos mes išmokome mylėti savo šalį, savo kalbą ir didžiuotis Lietuvos praeitimi. Mokė ji mus būti darbščiais ir dorais žmonėmis“. (Beje, atkentėjusi tremties kančias, mokytoja E.Tėvelienė mirė sulaukusi 100 metų.

Mokykla privačiuose Kontrimo namuose dirbo iki 1925 metų. Daugelis mokinių ypač šiltai prisimena daug dešimtmečių Viekšnių mokykloje dirbusius mokytojus J.Žilevičių, V.Deniušį.

Viekšnių valdžios vidurinės mokyklos pažymėjimas, 1933 m.
Viekšnių vidurinės mokyklos abiturientų X-oji laida, 1930-06-14
Viekšnių vidurinė mokykla, 1932-06-14. Mokytojų eilėje iš kairės pirmas — mokytojas V. Deniušis, trečias — mokytojas J. Žilevičius. Iš dešinės antras — mokytojas J. Kirlys
Viekšnių vidurinė mokykla

Mokykla vadinosi ir valstybine progimnazija, ir gimnazija, kol pagaliau, vykdant įvairias švietimo reformas, liko vidurinės mokyklos pavadinimas. Pirmoji abiturientų laida išleista 1941 metų pavasarį. O šią vasarą atestatus pasiėmė jau 63-ioji abiturientų laida.

1925 m. buvo pastatytas tipinis pastatas keturklasei progimnazijai. 1925 m. mokėsi 140 mokinių, mokykloje dirbo kapelionas kun. J.Gasiūnas. Jo dėka įkurta „Katalikų moksleivių lavinimosi kauoelė" [2]. 1927 m. mokytojas Pranas Braždžius Čekoslovakijoje studijavo keramiką[3]. 1940-1941 mokslo metais mokykla reorganizuotą į gimnaziją, o nuo 1950 metų rugsėjo 1-osios, sujungus ją su pradinėmis klasėmis, į vidurinę mokyklą. 1919—1940 metų laikotarpiu Viekšnių progimnazijoje kasmet mokėsi po 120—130 mokinių, dirbo 6 mokytojai. Po 1940 metų mokinių skaičius išaugo iki 190, o mokytojų — iki 11. Per visą mokyklos gyvavimo istoriją gyveniman išleistos 46 auklėtinių laidos (1989 m.), iš viso 1523 abiturientai.

Daug medžiagos mokyklos istorijai surinko buvęs ilgametis direktorius, žymus kraštotyrininkas A.Gedvilas.

2013-06-07 atidarytas atnaujintas stadionas: įrengtos dvi krepšinio, tinklinio bei keturios badmintono aikštelės, lauko teniso aikštynas, minkšta sintetine danga padengti bėgimo takai, sutvarkytas apšvietimas, lietaus kanalizacija, stadionas stebimas vaizdo kameromis, aikštynas aptvertas tvora. Rangos darbus atliko UAB „Dangų centras" (vad. Robertas Pliupelis).

Knygų klubas

Įkūrė 2012 m. gimnazijos bibliotekos vedėja Audronė Rudienė. Jį lanko II-III gimanzijos klasių moksleiviai.

Sportas

2008 m. gimnazijos berniukų ir mergaičių krepšininkų komandos Vokietijoje gatvės krepšinio turnyre laimėjo pirmas vietas.

Vadovai

  • Emilija Kentraitė, pradinės mokyklos vedėja iki 1926-10-01, po to dirbo Vegerių prad. m-klos vedėja, o nuo 1927-09-01 vėl paskirta Viekšnių prad. m-klos vedėja [4].
  • Vaclovas Šukevičius, Viekšnių prad. m-klos vedėjas 1926-10-01 -- 1927-08-01 [5], [6].
  • Juozas Sliesoraitis, 1927 m.

Mokytojai

Jonas Adomavičius, Joana Dovydaitytė (iki 1927-10-01), Vincas Deniušis (iki 1930-01-15). Tikybą dėstė kun. Juozas Ruibis, nuo 1926-08-01 vietoj jo - kun. Jonas Gasiūnas. [7].

Mokyklos auklėtiniai

ir kt.

Plačiai Lietuvoje žinomi: filologijos mokslų daktaras prof. V. Urbutis, biologijos mokslų kandidatė Ž. Lazdauskaitė, chemijos mokslų kandidatai L. Butkutė ir A. Šarkis, ekonomikos mokslų kandidatas S. Poškus, filologijos mokslų kandidatai S. Keinys, A. Ružė ir P. Skirmantas, fizikos-matematikos mokslų kandidatas A. Žalys, medicinos mokslų kandidatai broliai V. ir S. Kinduriai, medicinos mokslų kandidatas, medicinos tarnybos atsargos pulkininkas A. Martinkus, pedagogikos mokslų kandidatas S. Gargasas, technikos mokslų kandidatai J. Astrauskas, A. Krutinis. J. Levitas, A. Savickas, J. Vitkus ir S. Vosylius, veterinarijos mokslų kandidatas J. Skonsmonas, LTSR nusipelnęs artistas J. Katakinas, rašytojas J. Erlickas, kompozitorius J. Tamulionis ir kiti.

2013 m. abiturientas Gražvydas Dargis dalyvavo X tarptautinėje geografijos olimpiadoje Kiote (Japonija).

Šaltiniai

  1. ↑ Povilas Šverebas. Koks tikrasis Viekšnių mokyšklos gimtadienis? // Santarvė. - 2009. - Lapkr. 7. - Nr. 126. - P. 8.
  2. ↑ Žemaitis. - 1925. - Birž. 4. - Nr. 10. - P. 2.
  3. ↑ Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 5. - P. 503-504.
  4. ↑ Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 837.
  5. ↑ Švietimo darbas. - 1926. - Nr. 10. - P. 1213.
  6. ↑ Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 7. - P. 702.
  7. ↑ Švietimo darbas. - 1926. - Nr. 10. - P. 1199.

  • Muturas Algimantas. Apie ką kalba cerkvės varpai. — Kaunas: Gabija, 2006. — 208 psl.
  • Vaišnienė Sigutė. Viekšnių vidurinė mokykla šventė jubiliejų // Būdas žemaičių. — 2004. — Gruod. 1.

Nuorodos

Gauta iš „https://mke.lt/index.php?title=Viekšnių_gimnazija&oldid=44169“