Tadeušas Drazdauskis
DRAZDAUSKIS TADEUŠAS, Drazdauskas, Atsiskyrėlis, Pustelninks (m. apie 1811 m., nurodomi ir kiti metai - 1823; palaidotas Tirkšlių kapinėse, tačiau kapo vieta nežinoma. Pasakojama, kad jo kapas buvo sunaikintas statant kapinių mūrinę tvorą), spėjama, kad vienuolis.
Apie 1780 m. atvykęs gyventį į Tirkšlių pušyną. Jį čia atsiuntęs vyskupas Giedraitis, kad patrauktų daugiau žmonių į katalikų tikėjimą. Drazdauskis pasistatęs medinį be langų namelį, jame gyvenęs atsiskyrėliškai. Čia ir miręs. Maitinosi surinktomis miško gėrybėmis ir žmonių paaukotu maistu. T. Drazdauskis išklausydavo visų, bet pats šnekėjo mažai. Į pateiktus klausimus atsakydavo gan filosofiškai ir aptakiai. Pavyzdžiui, kai žmonės klausdavo: „Kada baigsis mūsų vargai?" Atsiskyrėlis atsakydavo: „Kai numirsi". Jis mėgdavo kartoti frazę: „Kas gera - gera man, kas bloga - bloga man". Niekdana nekirpo nei nagų, nei plaukų, vaikščiojo su ilgu rūbu. Turėjo prisijaukinęs pelėdą ir voverę. Į Tirkšlių miestelį ateidavo tik į pamaldas[1].
Tiksli mirties data nežinoma. Vyskupas Valančius savo „Paaugusių žmonių knygelėje" nurodo 1815 m. Tirkšlių bažnyčios bibliotekoje buvo odos viršeliais įrišta ir metaliniais apkaustais knyga „Duch šw. Benedykta" su įrašu: „Ta knyga po smerci š.p. Tadeusza Drozdovskiego pustelninka puszczy Tyrkszlezoskiej oddana do biblioteki kosciola Tyrkszlezoskiego. 1811 roku. Ks. Rowbicki proboszc Tyrkszlezoski, Dziekan Olsiadzki." Manoma, kad mirė 1811 m.
Pasakojimai apie Atsiskyrėlio laidotuves labai skurdūs. Pasakojama, kad jį laidojant į duobę šokusi T. Drazdauskio auginta voveraitė, arba, jog ji draskiusi laidotojams akis. Kita Atsikyrėlio augintinė - pelėda, gailiai ūbavusi. Pelėda taip pat kasėjus puolusi nagais ir plakusi sparnais [2].
1884 m. buvo pastatytas ąžuolinis kryžius su užrašu: „Čia gyveno pustelninkas Tadeušas Drazdauskis". Dabartinis Tirkšlių atsiskyrėlio (pustelninko) kryžius pastatytas Tirkšlių pušyno glūdumoje. Kryžius metalinis, įtvirtintas akmeniniame pagrinde. Paminklą juosia tvora, kurią laiko aštuoni kuoleliai. Vienoje pusėje akmeninio pundamento užrašyta „ČE GIVENA PUSTELNIKS DRAZDAUSKIS IR MIRE 1835”, kitoje - „PASTATĖ AVGUSTINAS ŠAKIS 1918 m.” Dabar paminklas naujai aptvertas metalinių vamzdžių, sujungtų ornamentiniais išlankstymais, tvorele.
Lit. šaltiniuose nurodoma, kad toje vietoje, kur nuo 1779 iki 1815 m. stovėjo Tado Drazdauskio trobelė, kurioje jis išgyveno 36 metus, stovėjo kryžius, nuo kurio nuplėštas Nukryžiuotojas ir pats kryžius apardytas [3].
Šaltiniai
- ↑ Povilas Šverebas. Kilmingųjų Važinskių giminės pėdsakai // Santarvė. - 2007 m. - Rugs. 22. - Nr. 106. - P. 8.
- ↑ Povilas Šverebas. Ar tikrai gyveno Tirkšlių Atssikyrėlis? // Santarvė. - 2007 m. - Lapkr. 3. - Nr. 123. - P. 123.
- ↑ Drasko ir niekina kryžius // Rytas. - 1934. - Rugpjūčio 11. - Nr. 182.
- Povilas Šverebas. Tirkšlių „Pustelninks" // Santarvė. - 2011. - Liep. 14. - Nr. 78. - P. 4.
- Simas Miglinas. Miškas, kuriame gyveno atsiskyrėlis ir vienas šiurpus pasakojimas // Lietuvos aidas. - 1939. - Liep. 21. - Nr. 388. - P. 6.