Tadeušas Drazdauskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
S (Atmestas 148.245.43.131 (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta naudotojo 143.107.45.80 versija)
1 eilutė: 1 eilutė:
si c'e9tait la religion qui cre9aient ce genre de colempxes dont vous parlez chez les gens dans les pays "laefques" tout irait bien alors ! j'habite en france , j'ai e9tudie9 dans le syste8me frane7ais on ne m'a jamais parle9 de l'he9ritage en islam ni en chre9tiente9 ni dans le judaefsme et pourtant je peux vous dire que s'il existe dans ce monde un syste8me d'he9ritage qui soit le plus e9quitable et sfbr c'est bien le syste8me en islam ! par ailleurs on ne vas pas corriger une erreur par une autre erreur monsieur , e0 ce que je sache un enfant issu d'une relation ille9gale ce n'est pas une action qui soit admirable ...je m'attaquerais plfbtf4t aux parents qui ont mis cet enfant au monde , qui l'ont abandonne9 qui n'ont pas su prendre leurs responsabilite9s pluf4t qu'e0 l'islam qui sanctionne cette erreur par une punition justifie9e ! je trouve qu'il est inutile de cre9er de faux proble8mes le0 of9 il n'y en a pas monsieur ! j'ai e9galement fait une partie de mes e9tudes au maroc et jamais dans mon entourage je n'ai entendu quelqu'un se plaindre d'apprendre des cours sur l'islam d'autant plus que le nombre d'heures est vraiment minimal par rapport aux autres matie8res ...c'est incense9 ! si vous e7a vous de9range , c'est votre avis e9videmment mais je pense qu'en tant que la religion est une science comme une autre et le9tudier ne signifie pas toujours y croire prenez les choses comme e7a et vous verrez que c'est bien mieux que de vouloir priver les reste des gens d'e9tudier une religion en laquelle ils croient et une religion qu'ils aiment ! la laicite9 c'est laisser le choix e0 chacun de croire en ce qu'il veut et pratiquer ce qu'il veut et non ce que vous cherchez e0 faire ...cordialement
[[Vaizdas:Drazdausko gyv. vieta.MKE.jpg|thumb|right|230px|Tirkšlių atskyrėlio gyvenamoje vietoje pastatytas kryžius, Tirkšlių pušyne]]
'''DRAZDAUSKIS TADEUŠAS''', '''Drazdauskas''', '''Atsiskyrėlis''', '''Pustelninks''' (m. apie 1811 m., nurodomi ir kiti metai - 1823; palaidotas [[Tirkšlių kapinės|Tirkšlių kapinėse]], tačiau kapo vieta nežinoma. Pasakojama, kad jo kapas buvo sunaikintas statant kapinių mūrinę tvorą), spėjama, kad vienuolis.
 
Apie 1780 m. atvykęs gyventį į Tirkšlių pušyną. Jį čia atsiuntęs vyskupas Giedraitis, kad patrauktų daugiau žmonių į katalikų tikėjimą. Drazdauskis pasistatęs medinį be langų namelį, jame gyvenęs atsiskyrėliškai. Čia ir miręs. Maitinosi surinktomis miško gėrybėmis ir žmonių paaukotu maistu. T. Drazdauskis išklausydavo visų, bet pats šnekėjo mažai. Į pateiktus klausimus atsakydavo gan filosofiškai ir aptakiai. Pavyzdžiui, kai žmonės klausdavo: „Kada baigsis mūsų vargai?" Atsiskyrėlis atsakydavo: „Kai numirsi". Jis mėgdavo kartoti frazę: „Kas gera - gera man, kas bloga - bloga man". Niekdana nekirpo nei nagų, nei plaukų, vaikščiojo su ilgu rūbu. Turėjo prisijaukinęs pelėdą ir voverę. Į Tirkšlių miestelį ateidavo tik į pamaldas<ref> Povilas Šverebas. Kilmingųjų Važinskių giminės pėdsakai // Santarvė. - 2007 m. - Rugs. 22. - Nr. 106. - P. 8.</ref>.
 
Tiksli mirties data nežinoma. Vyskupas Valančius savo „Paaugusių žmonių knygelėje" nurodo 1815 m. Tirkšlių bažnyčios bibliotekoje buvo odos viršeliais įrišta ir metaliniais apkaustais knyga „Duch šw. Benedykta" su įrašu: „Ta knyga po smerci š.p. Tadeusza Drozdovskiego pustelninka puszczy Tyrkszlezoskiej oddana do biblioteki kosciola Tyrkszlezoskiego. 1811 roku. Ks. Rowbicki proboszc Tyrkszlezoski, Dziekan Olsiadzki." Manoma, kad mirė 1811 m.
 
Pasakojimai apie Atsiskyrėlio laidotuves labai skurdūs. Pasakojama, kad jį laidojant į duobę šokusi T. Drazdauskio auginta voveraitė, arba, jog ji draskiusi laidotojams akis. Kita Atsikyrėlio augintinė - pelėda, gailiai ūbavusi. Pelėda taip pat kasėjus puolusi nagais ir plakusi sparnais <ref>Povilas Šverebas. Ar tikrai gyveno Tirkšlių Atssikyrėlis? // Santarvė. - 2007 m. - Lapkr. 3. - Nr. 123. - P. 123.</ref>.
 
1884 m. buvo pastatytas ąžuolinis kryžius su užrašu: „Čia gyveno pustelninkas Tadeušas Drazdauskis". Dabartinis Tirkšlių atsiskyrėlio (pustelninko) kryžius pastatytas Tirkšlių pušyno glūdumoje. Kryžius metalinis, įtvirtintas akmeniniame pagrinde. Paminklą juosia tvora, kurią laiko aštuoni kuoleliai. Vienoje pusėje akmeninio pundamento užrašyta „ČE GIVENA PUSTELNIKS DRAZDAUSKIS IR MIRE 1835”, kitoje - „PASTATĖ AVGUSTINAS ŠAKIS 1918 m.” Dabar paminklas naujai aptvertas metalinių vamzdžių, sujungtų ornamentiniais išlankstymais, tvorele.
 
Lit. šaltiniuose nurodoma, kad toje vietoje, kur nuo 1779 iki 1815 m. stovėjo Tado Drazdauskio trobelė, kurioje jis išgyveno 36 metus, stovėjo kryžius, nuo kurio nuplėštas Nukryžiuotojas ir pats kryžius apardytas <ref>Drasko ir niekina kryžius // Rytas. - 1934. - Rugpjūčio 11. - Nr. 182.</ref>.
 
{{reflist}}
<small>
* Povilas Šverebas. Tirkšlių „Pustelninks" // Santarvė. - 2011. - Liep. 14. - Nr. 78. - P. 4.
* Simas Miglinas. Miškas, kuriame gyveno atsiskyrėlis ir vienas šiurpus pasakojimas // Lietuvos aidas. - 1939. - Liep. 21. - Nr. 388. - P. 6.
</small>
[[Kategorija: Visuomenės veikėjai]]
[[Kategorija: Tirkšliai]]

14:38, 18 gegužės 2012 versija

Tirkšlių atskyrėlio gyvenamoje vietoje pastatytas kryžius, Tirkšlių pušyne

DRAZDAUSKIS TADEUŠAS, Drazdauskas, Atsiskyrėlis, Pustelninks (m. apie 1811 m., nurodomi ir kiti metai - 1823; palaidotas Tirkšlių kapinėse, tačiau kapo vieta nežinoma. Pasakojama, kad jo kapas buvo sunaikintas statant kapinių mūrinę tvorą), spėjama, kad vienuolis.

Apie 1780 m. atvykęs gyventį į Tirkšlių pušyną. Jį čia atsiuntęs vyskupas Giedraitis, kad patrauktų daugiau žmonių į katalikų tikėjimą. Drazdauskis pasistatęs medinį be langų namelį, jame gyvenęs atsiskyrėliškai. Čia ir miręs. Maitinosi surinktomis miško gėrybėmis ir žmonių paaukotu maistu. T. Drazdauskis išklausydavo visų, bet pats šnekėjo mažai. Į pateiktus klausimus atsakydavo gan filosofiškai ir aptakiai. Pavyzdžiui, kai žmonės klausdavo: „Kada baigsis mūsų vargai?" Atsiskyrėlis atsakydavo: „Kai numirsi". Jis mėgdavo kartoti frazę: „Kas gera - gera man, kas bloga - bloga man". Niekdana nekirpo nei nagų, nei plaukų, vaikščiojo su ilgu rūbu. Turėjo prisijaukinęs pelėdą ir voverę. Į Tirkšlių miestelį ateidavo tik į pamaldas[1].

Tiksli mirties data nežinoma. Vyskupas Valančius savo „Paaugusių žmonių knygelėje" nurodo 1815 m. Tirkšlių bažnyčios bibliotekoje buvo odos viršeliais įrišta ir metaliniais apkaustais knyga „Duch šw. Benedykta" su įrašu: „Ta knyga po smerci š.p. Tadeusza Drozdovskiego pustelninka puszczy Tyrkszlezoskiej oddana do biblioteki kosciola Tyrkszlezoskiego. 1811 roku. Ks. Rowbicki proboszc Tyrkszlezoski, Dziekan Olsiadzki." Manoma, kad mirė 1811 m.

Pasakojimai apie Atsiskyrėlio laidotuves labai skurdūs. Pasakojama, kad jį laidojant į duobę šokusi T. Drazdauskio auginta voveraitė, arba, jog ji draskiusi laidotojams akis. Kita Atsikyrėlio augintinė - pelėda, gailiai ūbavusi. Pelėda taip pat kasėjus puolusi nagais ir plakusi sparnais [2].

1884 m. buvo pastatytas ąžuolinis kryžius su užrašu: „Čia gyveno pustelninkas Tadeušas Drazdauskis". Dabartinis Tirkšlių atsiskyrėlio (pustelninko) kryžius pastatytas Tirkšlių pušyno glūdumoje. Kryžius metalinis, įtvirtintas akmeniniame pagrinde. Paminklą juosia tvora, kurią laiko aštuoni kuoleliai. Vienoje pusėje akmeninio pundamento užrašyta „ČE GIVENA PUSTELNIKS DRAZDAUSKIS IR MIRE 1835”, kitoje - „PASTATĖ AVGUSTINAS ŠAKIS 1918 m.” Dabar paminklas naujai aptvertas metalinių vamzdžių, sujungtų ornamentiniais išlankstymais, tvorele.

Lit. šaltiniuose nurodoma, kad toje vietoje, kur nuo 1779 iki 1815 m. stovėjo Tado Drazdauskio trobelė, kurioje jis išgyveno 36 metus, stovėjo kryžius, nuo kurio nuplėštas Nukryžiuotojas ir pats kryžius apardytas [3].

Šaltiniai

  1. Povilas Šverebas. Kilmingųjų Važinskių giminės pėdsakai // Santarvė. - 2007 m. - Rugs. 22. - Nr. 106. - P. 8.
  2. Povilas Šverebas. Ar tikrai gyveno Tirkšlių Atssikyrėlis? // Santarvė. - 2007 m. - Lapkr. 3. - Nr. 123. - P. 123.
  3. Drasko ir niekina kryžius // Rytas. - 1934. - Rugpjūčio 11. - Nr. 182.

  • Povilas Šverebas. Tirkšlių „Pustelninks" // Santarvė. - 2011. - Liep. 14. - Nr. 78. - P. 4.
  • Simas Miglinas. Miškas, kuriame gyveno atsiskyrėlis ir vienas šiurpus pasakojimas // Lietuvos aidas. - 1939. - Liep. 21. - Nr. 388. - P. 6.