Sutema Liūnė: Skirtumas tarp puslapio versijų
(Iman) |
|||
| 21 eilutė: | 21 eilutė: | ||
</small> | </small> | ||
Yra tas, kas nuo neatmenamų laikų pildo norus ir siunčia meilės eeerngiją (čia pažodinis vertinys iš vieno Vedų rašto) Jo akivaizdoja ir dėsniai galioti nustoja, vadinas yr vilčių, kad veidrodis ne į visus bjaurius mūsų pasivaipymus tokia pat bjaurastim atsakys | |||
08:41, 18 gegužės 2012 versija
LIŪNĖ SUTEMA - ZINAIDA NAGYTĖ - KATILIŠKIENĖ (g. 1927-07-05 m. Mažeikiuose), poetė, poeto Henriko Nagio sesuo.
1944 m. pasitraukė į Vakarus. Vidurinį mokslą baigė Vokietijoje ir studijavo literatūrą Insbruko ir Freiburgo universitetuose. 1949 m. emigravo į JAV. Apsigyveno Lemonte, netoli Čikagos. Dirbo ligoninėje. Eiles pradėjo rašyti 1942 m. Poeziją, recenzijas ir vertimus (iš vokiečių ir latvių k.) spausdino periodikoje („Metmenyse", „Naujienose", „Nepriklausomoj Lietuvoj", „Dirvoj", „Užuolankoje" ir kt.). „Metmenų žurnalo" redakcinio kolektyvo narė.
Eilėraščių rinkiniai: „Tebūnie tarytum pasakoj” (1955 m.), „Nebėra nieko svetimo” (1962 m.), „Bevardė šalis” (1966 m.), „Badmetis” (1972 m.), „Vendeta” (1981 m.), „Poezijos rinktinė" (1992 m.), „Graffiti" (1993 m.), „Tebūnie" (2006 m.). Poezijoje vyrauja asmeninių išgyvenimų, žmogaus būties tragizmo, tėvynės ilgesio motyvų.
2006 m. prie namo Stoties g. 16, kuriame gimė, pritvirtinta atminimo lenta. Šiuo metu gyvena Lemonte (JAV).
Apdovanojimai: Vinco Krėvės literatūros premija už poezijos knygą „Badmetis", lietuvių rašytojų draugijos premija už „Vendetą", 2007-ųjų metų Nacionalinė kultūros ir meno premija už dvasinės saugos poeziją rinkinyje „Tebūnie" (įteikta 2008-02-17 Lemonte).
Šaltiniai
- Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1971. - T. 3. - P. 346.
- Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1988. - T. 2. - P. 135.
- Bibliotekų darbas. - 1990. - nr. 6. - P. 24-25.
- Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1963. - T. 29. - P. 234.
- Lietuvių egzodo literatūra 1940 – 1990. – V., 1997. – P. 631-647.
- Lietuvių literatūros enciklopedija. – V., 2001. – P. 477.
Yra tas, kas nuo neatmenamų laikų pildo norus ir siunčia meilės eeerngiją (čia pažodinis vertinys iš vieno Vedų rašto) Jo akivaizdoja ir dėsniai galioti nustoja, vadinas yr vilčių, kad veidrodis ne į visus bjaurius mūsų pasivaipymus tokia pat bjaurastim atsakys