Seda
| Seda | |||
| |||
 | |||
|---|---|---|---|
| Informacija | |||
| Seniūnija: | Sedos seniūnija | ||
| Gyventojai: | 1203 (2001 m.) | ||
SEDA, Mažeikių rajono miestas, seniūnijos centras. Plotas 3,9 km². Yra 24 km į pietvakarius nuo Mažeikių, septynių kelių susikirtimo vietoje (keliai į Telšius, Mažeikius, Plungę, Renavą, Žemalę, Rubikus, Navarėnus). Per Sedą teka Varduva, rytiniame miesto pakraštyje telkšo Sedos ežeras.
Sedoje yra dvi medinės bažnyčios - Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų (nuo 1770 m.) ir Šv. Jono Nepomuko (nuo 1783 m.), Vytauto Mačernio gimnazija, Mažeikių muzikos mokyklos Sedos filialas, biblioteka, vaikų darželis, pirminės sveikatos priežiūros centras, paštas, gaisrinė, kredito unija. Veikia Sedos bendruomenė.
Sedos miestas su gatvių tinklu, aikštės planu, užstatymo fragmentais įrašytas į vietinės reikšmės urbanistikos paminklų sąrašą (U V36)[1][2].
Juste rašo:Skaitom skaitom Bandau ir aš įtilpti į senus džinsus iki varaoss. Tik aš be jokio teisingo valgiaraščio (mano finansinė padėtis negali leisti apsilankyti pas profesionalus). Aš papraščiausiai skaičiuoju kcal, vakarais nevalgau ir lankstausi su AB rocket'u Tai man Jūsų dienoraštis kaip įkvėpimas!Prašom ir toliau rašyti visus pasiekimus, laimėjimus, paklydimus, tingėjimus!
Gyventojai
Gyventojų skaičius: 1796 m. - 398, 1833 m. - 868, 1897 m. - 2015, 1902 m. kaime - 339, miestelyje - 2116 gyv., 1923 m. - 242 sodybos, 1851 gyv., 1940 m. - 2087, 1959 m. - 2126, 1970 m. - 1822 gyv.
- 1874-09-04 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Justinas Dapkevičius.
- 1899-01-23 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Vincas Mažeika.
- 1900-01-12 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Petras Šulcas.
Istorinės žinios
Seda minima nuo XIII amžiaus. XV a. Seda pradėjo garsėti kaip judrus pasienio su Livonija prekybos centras. Prie dvaro XVI a. pradžioje pastatyta bažnyčia, 1500 m. jau buvo Sedos miestelis, o 1508 m. įkurta parapija. 1538 m. vėl minimas miestelis, 1655 m. jam suteiktos turgaus ir prekymečių privilegijos. Miesto raidą skatino strateginė padėtis – prie kelio iš Livonijos į Žemaitiją. XVII a. viduryje ir per Šiaurės karus smarkiai nukentėjo. XVIII a. 2-ojoje pusėje atsigavo, 1780 metų gauta nauja prekymečių privilegija (minima kaip miestas). 1765 m. nutiesus naują kelią, pradėta formuoti dabartinė Bažnyčios gatvė. 1914 m. ant pušinių polių pastatyti visi namai, esantys kairioje užpelkėjusioje Sedulos upelio pusėje [3]. Po 1831 m. sukilimo, kuriame aktyviai dalyvavo tuometiniai Sedos savininkai Sapiegos, miesto valdos iš jų atimtos ir perduotos valstybei. Gyventojai taip pat buvo aktyvūs 1863 m. sukilime, platino uždraustą spaudą. 1855 m. Sedoje dirbo vyskup. ir poetas Antanas Baranauskas, kurio garbei pavadinta miestelio centrinė aikštė. 1999 m. aikštė sutvarkyta. 2000 m. Sedoje pastatytas A. Baranausko biustas (aut. skulptorius Osvaldas Neniškis)[4]. 1886 m. sudegė visa vakarinė miestelio dalis. I-o pasaulinio karo metu, 1915–1918 m. buvo Sedos apskrities centras.
Antrojo pasaulinio karo metu, 1944 m. spalio 6-7 d. įvyko Sedos kautynės. Minint kautynių 50-metį, aikštėje prie bažnyčios pastatytas paminklas (aut. Osvaldas Neniškis) kritusiems Tevynės apsaugos rinktinės kariams atminti[4]. 1950–1959 m. buvo rajono centras.
2004 m. liepos 16 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.
Kultūros paveldo objektai
Plačiau žr. Sedos kultūros paveldo objektai.
Į kultūros objektų sąrašą yra irašyti šie Sedos miesto paminklai:
- bažnyčioje, šventoriuje ir varpinėje - varpas I (D R736), varpas II (D R737), ornamentuoti kryžiai (3) (D R738), ornamentuotas kryžius su vėjarode (D V1701), stogastulpiai (14) su stacijomis (D V1702), altoriai (5) su skulptūriniu dekoru (D V3723), dvipusis paveikslas „Kristus tarp kankinimo įrankių" ir „Pieta" (MC 21127), paveikslas „Šv. Barbora su apaštal. Simonu ir Judu Tadu" (MC 21128), paveikslas „Šv. vyskupas Stanislovas" (MC 21129), paveikslas „Šv. arkangelas Mykolas" (MC 21130), rėmai, paveikslo „Šv. arkangelas Mykolas" (MC 21131);
- memorialinės vietos - Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapas (L1391 K 2), kapinės (I V429), Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapai (L1391 K 5), žydų senosios kapinės (L1353 K ir L1353 K 1), žydų žudynių vieta ir kapas (L1353 K 2), senosios kapinės (L1391 K ir L1391 K 1), Tėvynės apsaugos rinktinės kario kapas (L1391 K 3), partizanų kapas (L1391 K 4), paminklas Vytautui Didžiajam (D 138);
- kiti - Sedos buv. dvaro sodybos fragmentai (AtV 1011; MC 275), buvusi žydų mokykla (MC 12929), vandens malūnas (S 472), buvusi sinagoga (AtV1013), magazinas (S 473), pats Sedos miestas su gatvių tinklu, aikštės planu, užstatymo fragmentais (U V36), Sedos šaltinis (MC 20775), koplytstulpis (D158 K 1), skulptūra „Kristus, nešantis kryžių" (D158 K 2), kryžius-viršūnė (D158 K 3).
Etimologija
Kazimieras Būga Sedos miesto vardą kildino iš vandenvardžio – netoliese esančio Sedos ežero (dar vadinamo Sedula).
Mikrotoponiminiai vietovardžiai
- Jaunystės sala - sala Varduvos upėje. 1999 m. sala sutvarkyta, joje įrengta estrada, šokių aikštelė. Šioje saloje rengiami įvairūs renginiai. Pavadinimą pasiūlė Genoveita Gricienė.
Kiti straipsniai
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 438,
- ↑ Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. - V., 1993. - P. 268.
- ↑ Šverbas P. Kur stovėjo Sedos pilys? // Gimtinė. - 1993. - Lapkričio 1-30. - Nr. 11
- ↑ 4,0 4,1 Stankus J. Graži Sedos žemė, o jos žmonėms - daug rūpesčių // Santarvė. - 1999. - Spalio 26. - Nr.123. - P. 2.
- Sedos planas 1869 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 1295, ap. 1, b. 1533. - 1 lap.
- Šverebas P. Jų vardai susiję su Seda // Santarvė.
- Siady [Kartografija] / Kartographische Abtheilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme. - [Berlin]: Kartographische Abtheilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme, 1915. - 1 žml. lap.
Literatūra
- Seda dega (atsiminimų knygelė, kurią išleido Stasio Baipšio dukra).