Santekliai

Santekliai
Stogastulpis Santeklių dvaro šeimininkių atminimui, past. 1999 m.
Informacija
Seniūnija:	Viekšnių seniūnija
Koordinatės:	56° 14' 00 š.pl., 22° 35' 00 r.il.
Altitudė:	74 m
Gyventojai:	12 (2001 m.)

Stogastulpio užrašas

Santeklių dvaro pastato fragmentas

SANTEKLIAI, Sontekliai, iš pradžių dvaras, vėliau kaimas Viekšnių seniūnijoje, 4 km į rytus nuo Viekšnių, prie Ventos upės. Yra Santeklių miškas. Iki 2000 m. priklausė Akmenės raj.

1999-06-25 Ventos regioninio parko direktoriaus Alvydo Adomaičio iniciatyva Santeklių dvaro parko alėjos pradžioje, pakelėje, pastatytas stogastulpis. Jį išskobė Vitalijus Baltutis, Večislavas Rimkevičius, Remigijus Šiaulytis, Vidas Daugmaudis, Vytautas Butkus, užrašą, raginantį minėti čia gyvenusius šviesius žmones, sueiliavo viekšniškis pedagogas Stasys Ablingis.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. dvare - 18, malūne - 9 gyv., 1923 m. dvare - 105 gyv., 1996 m. - 3 ūkiai, 7 gyv., 1998 m. - 4 ūkiai, 8 gyv., 2001 m. - 12 gyv. (7 vyrai ir 5 moterys).

XIX a. Santekliuose gyveno knygnešė Ieva Kinčinienė-Kryževičienė.

Malūnas ir keltas

Veikė Santeklių malūnas. Iš dvaro jį nuomojo latvis Vilius Jungas. Per karą pasitraukė į Vokietiją. Vėliau malūnas buvo apleistas. Karo metais jam vadovavo Klevenis, buvo išgrobstyta įranga. 1945 m. malūno vedėjas Damulis sutvarkė turbiną, pakeitė girnas, įrengė naują dinamą, todėl malūne atsirado šviesa ir galėjo dirbti visą parą. Taip pat malūnė buvo zeimaris ir skiedrom drožti mašina. Santeklių malūnas aptarnavo gana didelę teritoriją - Vegerių, Akmenės, Laižuvos ir Viekšnių vals.

XX a. pr. dvaro keltininku dirbo Jonas Lapkus (g. 1859 m. Purvėnų k.). 1901-05-02 per kratą pas jį rasta 14 lietuviškų leidinių. Keltas buvo 5-10 m dydžio, 1 m aukščio ir galėjo kelti 6 tonas. Prieš 1914-18 m. keltu kasdien per Ventą buvo perkeliama 10-15 įvairių vežimų, 15-20 raitelių ir 15 pėsčiųjų, tarpukario metais iki 1943 m. - 12-17 arklių vežimų, 15-20 dviratininkų, 15-20 pėsčiųjų ir kt. Keltininku dirbo Leonas Lukošius. Sonteklių dvare ūkvedžiu dirbo Jonas Kriaučiūnas (apie 40 metų).

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

• Ąžuolas, didelis, augęs prie kelio Santekliuose. Viename padavime teigiama, kad prancūzai (Napoleonas) bėgdami šioje vietoje pakasę 5 statines ar skrynią aukso. Kitame padavime pasakojama, kad žmogus sapnavęs, kad po ąžuolu paslėpti pinigai, ėjo kasti ir būtų iškasęs, bet sukliudė pasivaidenęs nepaprasto ūgio vyras.
• Virvytės dalis. Pasakojama, kad ties Santeklių dvaru nuskendo piemenė ir kas septinti metai septintą mėnesį tris kurios nors mėnesio savaitės dienas lygiai dvyliktą valandą upėje pasirodo pana su pinigų skrynia, sėdinti ant skrynios krašto, kojas nuleidusi į vandenį, besišukuojanti ilgus plaukus (plaukai net vandenyje mirksta - tokie ilgi). Niekas nežino, kaip tą paną išvaduoti.
• Vietovė Virvytės ir Ventos santakoje. Šioje vietovėje, pasakojama, augo trys vinkšnos. Pasak padavimo, čia buvo šventa senovės lietuvių ąžuolų (?) giria, kurioje lietuviai melsdavosi savo dievams. Žmonės vinkšnas nukirto, iš to kilo ir įsikūrusios gyvenvietės žmonių vardas - vinkšniečiai. Kitame padavime sakoma, kad Ventos ir Virvytės santakoje augo trys pušys, po kuriomis, prancūzai buvo paslėpę savo auksą.

Šaltiniai

• Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007.
• Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 152.
• Viekšnių dvaruose vasarodavo Sim. Daukantas // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. - 1937. - Nr. 29 - 30 (283 - 284). - Liep. 16. - VI metai. - P. 5.
• Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882 - 1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). - K., 1938. - 380 p. - P. 26, 39, 41, 43 - 45, 58.
• Petrulis J. Santeklių dvaro keltas // Gimtasai kraštas. - Šiauliai, 1943. - Nr. 31. - P. 299 - 302.
• Inž. M. Pavyzdingai atstatoma įmonė Sontekliuose: [Vandens malūnas] // Mažeikių tiesa (LKP(b) Mažeikių apkomo ir apskr. vykd. k-to organas). - 1945. - Spal. 8. - Nr. 37.
• Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - P. 426 - 434.
• Vaitkevičius V. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. - V., 1998. - 744 p.
• Lietuvos gyventojų genocidas: 1939 - 1941. - V., 1992. - T. 1. - P. 39.
• 1941 - 1952 metų Lietuvos tremtiniai: Sąrašas. - V., 1993. - Kn. 1. - P. 38 - 55.
• Rozga L. Stogastulpis Santeklių dvarui: Mūsų kaimų biografijos // Vienybė. - 1999. - Liep. 1
• Merkys V. Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias 1864 - 1904. - V., 1994. - P. 221.

Nuorodos

• Vikipedija, Santekliai, su nuotr.