Santekliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
23 eilutė: 23 eilutė:
XIX a. Santekliuose gyveno knygnešė [[Kinčinienė-Kryževičienė Ieva|Ieva Kinčinienė-Kryževičienė]].
XIX a. Santekliuose gyveno knygnešė [[Kinčinienė-Kryževičienė Ieva|Ieva Kinčinienė-Kryževičienė]].


== Istorinės žinios ==
Saule rašo:Man labai džiugu, kai mano patirtis kažką įkvepia. Tai grįžta atgolias, nes įkvepia mane Jei turi galimybę  siūlau apsilankyti pas dietologę. Taip mesti svorį ir lengviau, ir garantuotai  sveikiau. O iki vasaros saugiai numesti 7 kg  tikrai realu Sėkmės
 
Santekliai jau buvo minimi 1590 m. iki I pasaul. karo išlikusioje ant pūslės surašytoje sutartyje, kuri dingo dvaro savininkei išbėgus į Rusiją ir kartu išsivežus įvairias vertybes.
 
XVII pab. minimas Santeklių palivarkas, kuris atiteko pulkininkui Gruziui, iš jo XVIII a. -Pančerinskiams, vėliau - Tanskiams. Teisėjas Ignotas Radavičius vedė Tanskaitę ir XIX a. pirmoje pusėje palivarką pavertė dvaru. Nuo 1869 m. Santeklių dvaras priklausė Ignoto Radavičiaus dukteriai [[Radavičiūtė Kazimiera|Kazimierai Radavičiūtei]] (1826 - 1906 m.), kuri ten periskėlė tik 1882 m. Dvare apsigyveno ir sesers duktė [[Gružauskaitė Teklė|Teklė Gružauskaitė]] (g. 1851 m.), kuri dvarą valdė iki I pasaul. karo ir šiek tiek po jo. 1926 m. dvaras išparceliuotas, žemė išdalinta naujakuriams ir pavadintas Santeklių kaimu.
Prieš pat II pasaul. karą Santeklių dvarą paveldėjo T. Gružauskaitės globotinė audėja [[Bagnickaitė Ona|Ona Bagnickaitė]]. Ji studijavo Lenkijoje, Prancūzijoje ir Rusijoje, už audimo darbus Paryžiuje buvo apdovanota aukso medaliu. 1941-06-14 ištremta į Sibirą, kur netrukus Ogudujaus miestelyje ligoninėje mirė.
 
1942 m. dvare buvo likę 25 mediniai pastatai, kuriuos aprašė Šiaulių „Aušros" muziejaus darbuotojai. Paminėtina ledainė, kurios kerčių pamatai - ąžuolo kaladės, patys dvaro rūmai su dvigubu stogu ir primenantys rytietišką šventyklą, dūmtraukis ir kt. Po rūmais įrengti rūsiai, požemiai su išėjimu į Ventos skardį. Minima, kad šiais požemiais pasinaudojo sukilėliai, bėgdami nuo juos persekiojusių caro kazokų. Išlikusi jauja (kluonas). Prie dvaro visada būdavusios alaus darykla, lentpjūvė. Per Ventą kėlė plaustas. Prie ūkinio pastato buvo išlikusios grandys, prie kurių pririšdavo plakamus baudžiaunininkus.
 
Dabar iš dvaro belikę keli pastatai. Tvartai paversti gyvenamu namu, iš dviejų buvusių kumetynų likęs vienas, jame įrengtas gyvenamas namas. Dvaro parke auga kedras, kuris ir dabar subrandina kankorėžius.
 
Kaime prie Viekšnių kelio buvo Santeklių koplytėlė su skulptūromis. Kaime yra kelios kapinaitės:
 
* Santeklių kaimo kapinės: Buvusiame Daubiškių kaime, dabar Palnosų kaimo rytiniame-pietrytiniame pakraštyje, arčiau prie Ventos upės. Pieva, auga beržai, pušys, krūmai. Kapų žymių, paminklų, kryžių nėra. Paviršius smėlėtas, nudraskytas. Netoliese sodyba. Sodybos gyventojas kapinėse yra radęs senų monetų. Plotas 0,14 ha.
* Santeklių kaimo I kapinės: Palnosų kaimo pietinėje dalyje, pakalnėje. Į vakarus nuo vadinamųjų „Latvelių” kapinių. [Gal tų didesnių kapinių dalis]. Kapinių žymių nėra. Toje vietoje buvo pastatytas kolūkio dujų balionų sandėlys. Plotas 0,08 ha.
* Santeklių kaimo II kapinės, vadinamos „Latvelių” kapinėmis: Palnosų kaimo pietinėje dalyje, į rytus nuo I kapinių, ant kalnelio. Yra kapų žymių, antkapių, kryžių, tvorelių. Išlikę įrašai: 1857—1921 Janis Kleinbergs. Grieta Kleinbergs. Jegar Sakis 1818—1896. Ir kt. Yra įrašų vokiečių kalba. Plotas 0,28 ha.


== Malūnas ir keltas ==
== Malūnas ir keltas ==

04:13, 18 gegužės 2012 versija

Santekliai
Santekliu stogastulpis. MKE.2006-08-15.jpg
Stogastulpis Santeklių dvaro šeimininkių atminimui, past. 1999 m.
Informacija
Seniūnija: Viekšnių seniūnija
Koordinatės: 56° 14' 00 š.pl., 22° 35' 00 r.il.
Altitudė: 74 m
Gyventojai: 12 (2001 m.)
Stogastulpio užrašas
Santeklių dvaro pastato fragmentas

SANTEKLIAI, Sontekliai, iš pradžių dvaras, vėliau kaimas Viekšnių seniūnijoje, 4 km į rytus nuo Viekšnių, prie Ventos upės. Yra Santeklių miškas. Iki 2000 m. priklausė Akmenės raj.

1999-06-25 Ventos regioninio parko direktoriaus Alvydo Adomaičio iniciatyva Santeklių dvaro parko alėjos pradžioje, pakelėje, pastatytas stogastulpis. Jį išskobė Vitalijus Baltutis, Večislavas Rimkevičius, Remigijus Šiaulytis, Vidas Daugmaudis, Vytautas Butkus, užrašą, raginantį minėti čia gyvenusius šviesius žmones, sueiliavo viekšniškis pedagogas Stasys Ablingis.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. dvare - 18, malūne - 9 gyv., 1923 m. dvare - 105 gyv., 1996 m. - 3 ūkiai, 7 gyv., 1998 m. - 4 ūkiai, 8 gyv., 2001 m. - 12 gyv. (7 vyrai ir 5 moterys).

XIX a. Santekliuose gyveno knygnešė Ieva Kinčinienė-Kryževičienė.

Saule rašo:Man labai džiugu, kai mano patirtis kažką įkvepia. Tai grįžta atgolias, nes įkvepia mane Jei turi galimybę siūlau apsilankyti pas dietologę. Taip mesti svorį ir lengviau, ir garantuotai sveikiau. O iki vasaros saugiai numesti 7 kg tikrai realu Sėkmės

Malūnas ir keltas

Veikė Santeklių malūnas. Iš dvaro jį nuomojo latvis Vilius Jungas. Per karą pasitraukė į Vokietiją. Vėliau malūnas buvo apleistas. Karo metais jam vadovavo Klevenis, buvo išgrobstyta įranga. 1945 m. malūno vedėjas Damulis sutvarkė turbiną, pakeitė girnas, įrengė naują dinamą, todėl malūne atsirado šviesa ir galėjo dirbti visą parą. Taip pat malūnė buvo zeimaris ir skiedrom drožti mašina. Santeklių malūnas aptarnavo gana didelę teritoriją - Vegerių, Akmenės, Laižuvos ir Viekšnių vals.

XX a. pr. dvaro keltininku dirbo Jonas Lapkus (g. 1859 m. Purvėnų k.). 1901-05-02 per kratą pas jį rasta 14 lietuviškų leidinių. Keltas buvo 5-10 m dydžio, 1 m aukščio ir galėjo kelti 6 tonas. Prieš 1914-18 m. keltu kasdien per Ventą buvo perkeliama 10-15 įvairių vežimų, 15-20 raitelių ir 15 pėsčiųjų, tarpukario metais iki 1943 m. - 12-17 arklių vežimų, 15-20 dviratininkų, 15-20 pėsčiųjų ir kt. Keltininku dirbo Leonas Lukošius. Sonteklių dvare ūkvedžiu dirbo Jonas Kriaučiūnas (apie 40 metų).

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

  • Ąžuolas, didelis, augęs prie kelio Santekliuose. Viename padavime teigiama, kad prancūzai (Napoleonas) bėgdami šioje vietoje pakasę 5 statines ar skrynią aukso. Kitame padavime pasakojama, kad žmogus sapnavęs, kad po ąžuolu paslėpti pinigai, ėjo kasti ir būtų iškasęs, bet sukliudė pasivaidenęs nepaprasto ūgio vyras.
  • Virvytės dalis. Pasakojama, kad ties Santeklių dvaru nuskendo piemenė ir kas septinti metai septintą mėnesį tris kurios nors mėnesio savaitės dienas lygiai dvyliktą valandą upėje pasirodo pana su pinigų skrynia, sėdinti ant skrynios krašto, kojas nuleidusi į vandenį, besišukuojanti ilgus plaukus (plaukai net vandenyje mirksta - tokie ilgi). Niekas nežino, kaip tą paną išvaduoti.
  • Vietovė Virvytės ir Ventos santakoje. Šioje vietovėje, pasakojama, augo trys vinkšnos. Pasak padavimo, čia buvo šventa senovės lietuvių ąžuolų (?) giria, kurioje lietuviai melsdavosi savo dievams. Žmonės vinkšnas nukirto, iš to kilo ir įsikūrusios gyvenvietės žmonių vardas - vinkšniečiai. Kitame padavime sakoma, kad Ventos ir Virvytės santakoje augo trys pušys, po kuriomis, prancūzai buvo paslėpę savo auksą.

Šaltiniai

  • Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 152.
  • Viekšnių dvaruose vasarodavo Sim. Daukantas // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. - 1937. - Nr. 29 - 30 (283 - 284). - Liep. 16. - VI metai. - P. 5.
  • Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882 - 1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). - K., 1938. - 380 p. - P. 26, 39, 41, 43 - 45, 58.
  • Petrulis J. Santeklių dvaro keltas // Gimtasai kraštas. - Šiauliai, 1943. - Nr. 31. - P. 299 - 302.
  • Inž. M. Pavyzdingai atstatoma įmonė Sontekliuose: [Vandens malūnas] // Mažeikių tiesa (LKP(b) Mažeikių apkomo ir apskr. vykd. k-to organas). - 1945. - Spal. 8. - Nr. 37.
  • Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - P. 426 - 434.
  • Vaitkevičius V. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. - V., 1998. - 744 p.
  • Lietuvos gyventojų genocidas: 1939 - 1941. - V., 1992. - T. 1. - P. 39.
  • 1941 - 1952 metų Lietuvos tremtiniai: Sąrašas. - V., 1993. - Kn. 1. - P. 38 - 55.
  • Rozga L. Stogastulpis Santeklių dvarui: Mūsų kaimų biografijos // Vienybė. - 1999. - Liep. 1
  • Merkys V. Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias 1864 - 1904. - V., 1994. - P. 221.

Nuorodos