Kazys Barzdys

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
23:32, 30 lapkričio 2013 versija, sukurta MKE-Robotas (Aptarimas | indėlis) (MKE-Robotas pervadino puslapį Barzdys Kazys į Kazys Barzdys: vp)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Jump to navigation Jump to search
Kazys Barzdys

BARZDYS KAZYS, Barzdžius Kazys, (g. 1868-03-02 Nausodės k. - m. 1953-06-22 Plungėje), liaudies skulptorius, knygnešys.

Nuo 1884 m. apsigyveno Plungėje. Jo tėvas buvo kaimo dailidė. Būsimasis meistras keletą metų piemenavo pas ūkininkus. Turėdamas laisvo laiko, pradėjo pjaustyti pagražintas dėžutes, skulptūrėles, indus, tabokines ir kitokius daiktelius. Ganydamas iš kitų piemenų pramoko skaityti lietuviškai ir šiek tiek rusiškai, mokėjo ir pasirašyti. Įsitraukęs į knygnešių veiklą, 1885–1904 m. platino draudžiamąją lietuvių spaudą Plungės, Alsėdžių, Šateikių, Platelių apylinkėse. Jo atvežtas knygas toliau platino kiti. Vėliau, Lietuvą paskelbus nepriklausoma valstybe, už knygų platinimą K. Barzdys nuo 1937-07-01 gavo iš valstybės dvidešimties litų knygnešio pensiją.

K. Barzdys žinomas ne tik kaip raižinių, škaplierių, devocionalijų pardavėjas, bet ir kaip škaplierių dirbėjas bei šventųjų skulptūrėlių drožėjas (dievdirbys). Jo dirbtų statulėlių buvo Platelių bažnyčioje ir pakelės paminkluose. Liedino ir Nukryžiuotuosius iš švino. Turėjo mokinių.

K. Barzdžio kūrinys - Šv. Florijono skulptūra Plungėje.

Šaltiniai

  • Visuotinė lietuvių enciklopedija. - V., 2002. - T. 2. - P. 689.
  • Urbonienė S. Dievdirbiai: Žemaitija // Liaudies kultūra. - 2001. - N. 5. - P. 45 - 46.
  • Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1969. - T. 36. - P. 96.
  • Žemaičių žemė. - 1997. - Nr. 3. - P. l5.
  • Lietuvių enciklopedija. - K., 1934. - T. 2. - P. 1416.
  • Kaluškevičius B.; Misius K. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904. – V., 2004. – P. 56.
  • Ravickienė E. Tautos karžygiai // Šimtmečių takais. – Klaipėda, 1997, p. 136, 137.
  • Ravickienė E. Mes išlikome...: Dievdirbis ir knygnešys Kazys Barzdys // Voruta, geg. 1–11, Nr. 17, p. 5.

Nuorodos