Julija Ramanauskaitė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
13:35, 18 gegužės 2012 versija, sukurta Rytis (Aptarimas | indėlis) (Atmestas 157.144.5.77 (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta naudotojo Algirdas versija)
Jump to navigation Jump to search
Julija Ramanauskaitė

RAMANAUSKAITĖ JULIJA (g. 1899-10-28 m. Laižuvoje - m. 1984; palaidota Laižuvos kapinėse, paminkliniame akmenyje iškalti žodžiai: „Mokęs mylėti ir gerbti žmones"), pedagogė.

1924 m. baigė Telšių gimnaziją, 1925-1927 m. Mažeikių progimnazijos istorijos mokytoja. 1927-1932 m. studijavo VDU teologijos-filosofijos fakulteto filosofijos skyriuje. Nuo 1932 m. dirbo Joniškio gimnazijoje, čia įsijungė į skautų organizacijos veiklą, 1938-1943 m. Skuodo gimnazijos mokytoja. Nuo 1943 m. Mažeikių gimnazijoje dėstė lotynų kalbą ir istoriją, buvo klasės auklėtoja, po II pasaul. karo dėstė rusų kalbą. 1957 m. išėjo į pensiją. 1957 m. pasirūpino A. Vienažindžio sunykusiu kapu.

Tėvai Uršulė ir Juozapas Ramanauskai. Turėjo brolį Albiną (g. 1897 m.). Tėvas J. Ramanauskas 1875-1892 m. buvo tarnavęs poeto klebono Antano Vienažindžio zakristijonu, kaimo korespondentas, nuo žanadarų slėpęs draudžiamą spaudą ir mokėjęs baudas už vaikų mokymą lietuviškai savo namuose.

Šaltiniai

  • Julija Ramanauskaitė. Kraštotyrinis darbas. - Mažeikiai, 2001. Mažeikių M. Račkausko gimnazijos archyvas.