Julija Ramanauskaitė
RAMANAUSKAITĖ JULIJA (g. 1899-10-28 m. Laižuvoje - m. 1984; palaidota Laižuvos kapinėse, paminkliniame akmenyje iškalti žodžiai: „Mokęs mylėti ir gerbti žmones"), pedagogė.
1924 m. baigė Telšių gimnaziją, 1925-1927 m. Mažeikių progimnazijos istorijos mokytoja. 1927-1932 m. studijavo VDU teologijos-filosofijos fakulteto filosofijos skyriuje. Nuo 1932 m. dirbo Joniškio gimnazijoje, čia įsijungė į skautų organizacijos veiklą, 1938-1943 m. Skuodo gimnazijos mokytoja. Nuo 1943 m. Mažeikių gimnazijoje dėstė lotynų kalbą ir istoriją, buvo klasės auklėtoja, po II pasaul. karo dėstė rusų kalbą. 1957 m. išėjo į pensiją. 1957 m. pasirūpino A. Vienažindžio sunykusiu kapu.
Tėvai Uršulė ir Juozapas Ramanauskai. Turėjo brolį Albiną (g. 1897 m.). Tėvas J. Ramanauskas 1875-1892 m. buvo tarnavęs poeto klebono Antano Vienažindžio zakristijonu, kaimo korespondentas, nuo žanadarų slėpęs draudžiamą spaudą ir mokėjęs baudas už vaikų mokymą lietuviškai savo namuose.
Blin, Kristina, va aš tai tau pavydžiu, rimtai: gerai moki anglų, fattsaniškai dainuoji, graži, protinga ir visų mylima, oi gi dar sugebi knygas versti. Visiems bandymams, rizikoms turi ateiti savas laikas, nes išties priverstinai besikeičiantis pasaulis nebūtinai laimingesnis. Na aš tikrai laimingesnis važiuodamas senu CX-u ))