Zita Kaikarienė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S (MKE-Robotas pervadino puslapį Kaikarienė Zita į Zita Kaikarienė: vp) |
|||
2 eilutė: | 2 eilutė: | ||
'''KAIKARIENĖ-BEINORAVIČIŪTĖ ZITA''' (g. 1930-09-08 [[Mažeikiai|Mažeikiuose]]), chemijos mokslų daktarė (1959 m.). | '''KAIKARIENĖ-BEINORAVIČIŪTĖ ZITA''' (g. 1930-09-08 [[Mažeikiai|Mažeikiuose]]), chemijos mokslų daktarė (1959 m.). | ||
1949 m. baigė [[ | 1949 m. baigė [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių gimnaziją]], 1954 m. su pagyrimu Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą. 1954–1958 m. Maskvos M. Lomonosovo valstybinio universiteto aspirantė. Sintetino ir tyrė naują, mažai ištirtą metalo organinį junginį, diciklopentadijeną su geležimi – feroceną. Šie tyrimai sudarė pradžią naujų diciklopentadijienų darinių sintezei su metalais. 1959 m. tame pačiame universitete apgynė disertaciją „Feroceno darinių tyrimas“. 1959–1965 m. Mokslų Akademijos Chemijos ir cheminės technologijos instituto mokslinė bendradarbė, 1966–1992 m. Polimerinių ir kombinuotų dangų bei konversinių dangų tyrimo laboratorijos vyresnioji mokslinė bendradarbė, 1992–1994 m. Chemijos instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė. | ||
Moksliniai darbai: vandenyje tirpių polimerų tyrimas | Moksliniai darbai: vandenyje tirpių polimerų tyrimas ir jų panaudojimas plėvėdariams gauti elektrolitinio nusodinimo ir elektropolimerizacijos metodais, konversinių dangų su polimeriniais priedais ant cinko lydinių tyrimas ir jų savybių nustatymas. | ||
62 mokslinių straipsnių bendraautorė. | 62 mokslinių straipsnių bendraautorė. Kartu su bendradarbiais sukūrė 8 originalias cinko ir vario lydinių chromatavimo ir lakavimo technologijas, kai kurios iš jų buvo panaudotos pramonėje. Gavo 9 autorinius liudijimus ir 1 Lietuvos patentą. 1982 m. su kitais apdovanota VLŪPP bronzos medaliu už vario ir jo lydinių oksidavimo technologijos sukūrimą. | ||
== Šaltiniai == | == Šaltiniai == |
22:48, 25 kovo 2014 versija
KAIKARIENĖ-BEINORAVIČIŪTĖ ZITA (g. 1930-09-08 Mažeikiuose), chemijos mokslų daktarė (1959 m.).
1949 m. baigė Mažeikių gimnaziją, 1954 m. su pagyrimu Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą. 1954–1958 m. Maskvos M. Lomonosovo valstybinio universiteto aspirantė. Sintetino ir tyrė naują, mažai ištirtą metalo organinį junginį, diciklopentadijeną su geležimi – feroceną. Šie tyrimai sudarė pradžią naujų diciklopentadijienų darinių sintezei su metalais. 1959 m. tame pačiame universitete apgynė disertaciją „Feroceno darinių tyrimas“. 1959–1965 m. Mokslų Akademijos Chemijos ir cheminės technologijos instituto mokslinė bendradarbė, 1966–1992 m. Polimerinių ir kombinuotų dangų bei konversinių dangų tyrimo laboratorijos vyresnioji mokslinė bendradarbė, 1992–1994 m. Chemijos instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė.
Moksliniai darbai: vandenyje tirpių polimerų tyrimas ir jų panaudojimas plėvėdariams gauti elektrolitinio nusodinimo ir elektropolimerizacijos metodais, konversinių dangų su polimeriniais priedais ant cinko lydinių tyrimas ir jų savybių nustatymas.
62 mokslinių straipsnių bendraautorė. Kartu su bendradarbiais sukūrė 8 originalias cinko ir vario lydinių chromatavimo ir lakavimo technologijas, kai kurios iš jų buvo panaudotos pramonėje. Gavo 9 autorinius liudijimus ir 1 Lietuvos patentą. 1982 m. su kitais apdovanota VLŪPP bronzos medaliu už vario ir jo lydinių oksidavimo technologijos sukūrimą.
Šaltiniai
- Jankauskienė R., Kimtienė D. Lietuvos chemikai. - TEV, Vilnius, 1999. - P. 120.
- Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1966. - T. 1. P. 203.