Užlieknės kolūkis
Straipsnis šiuo metu tvarkomas. Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia. |
„UŽLIEKNĖS" KOLŪKIS 1948 m. gruodžio mėn., baigę laukų darbus, valstiečiai buvo pradėti organizuoti į kolūkius pagal gyvenamąsias vietas. Pagrindiniai organizatoriai — buvusio Viekšnių valsčiaus zootechnikas Antanas Martinkus, apylinkės pirmininkas Kostas Juška ir skaityklos vedėjas Algirdas Valančius. 1948 m. gruodžio 9 d. Medžialenkės kaime pas valstietį Juozą Virkutį įvyko pirmasis valstiečių steigiamasis susirinkimas, kuriame nutarta organizuoti kolūkį, kurį pavadino „Stalino keliu”. Tame susirinkime buvo priimti žemės ūkio artelės įstatai, pagal kuriuos buvo nacionalizuotos pagrindinės gamybos priemonės ir pastatai: didesni tvartai, gyvuliai, daržinės. Buvo suvisuomeninta 220 arklių, 117 plūgų, 105 arklinės akėčios (drapakai), 5 arkliniai grėbliai. Bendrai suvisuomeninta turto už 37700 rub. Pirmieji valstiečiai įstoję į kolūkį buvo: Feliksas Šimkus, Antanas Kristutis, Jona Demulis, Stasys Milieška, Pranas Levickas, Juozas Gudinas, Petras Banys, Feliksas Beinoravičius, Antanas Valtas, Antanas Dargis, Pranas Poceičius ir kt.
Buvusioje Užlieknės apylinkėje įsikūrė 4 kolūkiai: „Stalino keliu” — 1948 m. gruodžio 9 d. „Marytės Melnikaitės” — 1948 m. gruodžio 13 d. „Komunizmo keliu” — 1948 m. gruodžio 13 d. „Tiesos keliu” — 1948 m. gruodžio 14 d. Pirmieji kolūkiečiai buvo: Feliksas Šimkus, Antanas Kristutis, Jonas Demulis, Stasys Milieška, Pranas Levickas, Juozas Gudinas, Petras Banys, Feliksas Beinoravičius, Antanas Valtas, Antanas Dargis, Pranas Pocevičius ir kiti. Daugelį stojančiųjų į kolūkius veikė Sibiro baimė. Pirmieji pirmininkai buvo: „Stalino keliu” — Antanas Valtas, „Marytės Melnikaitės” — Pranas Švažas, „Komunizmo keliu” — Feliksas Beinoravičius, „Tiesos keliu” — Antanas Dargis. Kolūkius apylinkėje organizuoti padėjo pirmieji komjaunuoliai: Kostas Juška, Bronė Juškaitė, mokytoja Regina Jankauskaitė-Narutavičienė, Alfonsas Gudinas, Vitalijus Švatas, Algirdas Valančius; pirmieji komunistai: Pranas Levickas, Ona Galminienė, Juozas ir Emilija Gudinai. Kolūkiui buvo skiriami kreditai gyvuliams, paukščiams, inventoriui įsigyti. 1949 m., pradedant pirmąją pavasario sėją, buvo sudaryta sutartis su Tirkšlių MTS pavasariniams laukų darbams atlikti. Taip pirmą sykį Užlieknėje pradėta naudoti technika laukams įdirbti. Pirmieji mechanizatoriai buvo traktorininkai A. Mažonas ir Gelžinis. Subrendus pirmam derliui, visų keturių kolūkių kolūkiečiai pirmiausia atsiskaitė su valstybe. Užbaigę rudens darbus, suvedė metų rezultatus ir paskirstė pirmąsias pajamas už darbadienius. Vidutiniškai tais metais, buvo išduota už darbadienį tokie kiekiai žemės produktų: 4 kg grūdų, 2 kg dobilų, 4 kg šiaudų, 3 kg šieno. Tokios šeimos kaip J. Galmino, J. Demulio, A. Vaičiaus, J. Barausko, A. Demulio gavo po 2—3 tonas grūdų už darbadienius. Cukrinių runkelių grandininkas Jonas Kerys, grandininkė Ieva Antanavičienė ir augintojas Martynas Buknys už išaugintą gausų cukrinių runkelių derlių 1949 m. „Stalino keliu” kolūkyje, 1950 m. TSRS Aukščiausios Tarybos Prezidiumo įsaku buvo apdovanoti medaliais už šaunų darbą. 1950 m. rugpjūčio pradžioje kolūkiečiai, pasitarę visuotiniuose susirinkimuose, ir 1950 m. rugpjūčio 13 d. susirinkę į jungtinį steigiamąjį susirinkimą, nutarė susijungti į vieną stambų kolūkį, kurį pavadino „Stalino keliu”. Stambaus kolūkio pirmininku išrinktas Antanas Valtas. Bendras žemės plotas 3100 ha. Kolūkyje sudaryta 12 žmonių statybininkų brigada. Vėliau kolūkį imta vadinti Užlieknės kolūkiu. Tokiam stambiam kolūkiui vadovauti buvo ypač sunku. Dar prieš susikūrimą kai kam sveikas protas sakė, kad pražūtinga prie Užlieknės prijungti dar kelis kolūkius. Juk toks sustambintas kolūkis apims daugiau kaip trisdešimt kvadratinių kilometrų plotą. Vietos sąlygomis sunku pereiti prie didelių masyvų, neįmanoma panaudoti techniką. Tais metais kolūkis dar mažai turėjo mašinų, dauguma darbų buvo atliekama rankiniu būdu. 1951-ieji metai buvo ypač nepalankūs derliui nuimti — buvo labai lietingas ruduo. Iš pasėtų 780 ha rankomis buvo nuimtas derlius nuo 353 ha. Kolūkio pirmininkui A. Valtui nepaklusus rajono partijos komiteto vadovų įsakymui įvykdyti grūdų valstybinių prievolių planą (visi kolūkiečiai buvo organizuoti derliui nuimti), rajono partijos komiteto pasiūlymu visuotinis kolūkiečių susirinkimas A. Valtą atleido iš kolūkio pirmininko pareigų. Visuotinis narių susirinkimas išrinko ir patvirtino kolūkio pirmininku Tadą Švažą. Kolūkio pirmininkai keitėsi dažnai. 1953 m. vasario mėnesį pirmininku išrinktas MTS agronomas Stasys Narutavičius, o gruodžio mėnesį atleistas. Nuo 1953 m. gruodžio mėn. nauju kolūkio pirmininku buvo išrinktas LKP Mažeikių rajono komiteto antrasis sekretorius Dionyzas Samoilovas, kuris dirbo pirmininku iki 1954 m. vasario mėn. 10 d. Nuo tada pirmininku dirbo buvęs Mažeikių rajkoopsąjungos valdytojas Domas Šiaulys. Jis dirbo iki 1958 m. vasario 10 d. Nuo šios dienos kolūkio pirmininku išrinktas Jonas Mockus, kuris šias pareigas ėjo iki 1964 m. vasario 6 d. Dėl dažno kolūkio pirmininkų keitimosi kolūkis ekonomiškai buvo silpnas ir LTSR LKP CK nutarimu buvo įtrauktas į atsiliekančių kolūkių sąrašą. Trūkumai kolūkyje daugiausia susidarė dėl kai kurių Stalino asmenybės kulto laikotarpio klaidų. 1953 m. rugsėjo mėn. įvyko TSKP CK plenumas, po kurio buvo padidintos žemės ūkio produktų kainos, panaikintos valstybinės prievolės ir nustatyti kolūkiams vieningi supirkimo planai. Po šio plenumo kolūkis pasiekė kai kurių laimėjimų. 1950 m. kolūkio nedalomieji fondai (planingai sudaromi tikslinės paskirties materialiniai ir piniginiai ištekliai) sudarė 37218 rub., 1964 m. — jau 538000 rub. 1950 m. buvo įsigyta pagrindinių priemonių už 300 rub., 1964 m. už 35000 rub. Kolūkis naudojosi 6 vikšriniais ir 7 ratiniais traktoriais. Gabių mechanizatorių Stasio Kriaučiūno, Juozo Kubilyno, Prano Viliaus dėka visiškai mechanizuotas kukurūzų auginimas. 1965 m. mechanizuotai nuimamas ir grūdinių kultūrų derlius — kolūkis įsigijo du kombainus SKP-4. Mechanizuojami buvo ir kiti darbai. 1953—1955 m. kolūkyje buvo pastatyta tipinė 150 vietų karvidė ir 150 vietų kiaulidė. Kolūkiečiai kėlėsi į naują gyvenvietę. Pirmieji persikėlė P. Levickas, J. Gudinas, A. Montvydas ir kiti. Svarbus įvykis kolūkyje buvo 1963 m., kai buvo įvestas valstybinis elektros tinklas. Kaime sužibo elektra. Buvo elektrifikuotos šešios laukininkystės brigados. Didėjant darbo našumui, išaugo kolūkiečių atlyginimas. 1950 m. už vieną darbadienį buvo mokama po 0,01 rub., o 1964 m. — po 0,77 rub., neskaičiuojant atlyginimo natūra. 1965 m. Užlieknės kolūkyje buvo 32 motociklai. Keli kolūkiečiai tais pačiais metais jau turėjo lengvąsias mašinas. 1965 m. vasario 6 d. kolūkio pirmininku išrinktas jaunas, energingas žmogus — Antanas Zavadskas. Jis baigęs Žemės ūkio akademiją, kolūkyje priimtas kandidatu į TSKP narius, energingai ėmė taisyti kolūkyje esamus trūkumus. Per trumpą laiką sustiprino darbo drausmę, rūpinosi kolūkio fermų švara, aplinkos tvarkymu, keliais, kolūkiečių buitimi ir kultūra. Užlieknės kolūkis, naudodamasis vyriausybės parama, suteikiama kaip atsiliekančiam ūkiui, didino gamybą ir mažino produkcijos savikainą. Padidėjus derlingumui, buvo pastatytas 600 t. talpos sandėlis, vėliau 400 t. talpos priestatas, įrengtos mechanizuotos dirbtuvės. 1965 m. Užlieknės aštuonmetė mokykla gauna naują, puikų dviejų aukštų pastatą gyvenvietės centre. Pastatyta nauja parduotuvė, pirtis, daug namų kolūkiečiams bei kitų ūkinių ir gamybinių pastatų. 1974 m. pastatyta valgykla. Statybininkų brigadai vadovauja Aleksas Šlaustas. Šakinį valdymą rajone pirmasis įvedė Mačiulaitis „Jaunosios gvardijos” kolūkyje, antrasis — Zavadskas — Užlieknės kolūkyje. 1960 m. Zavadskas atliko praktiką Krasnodaro krašto sodininkystės tarybiniame ūkyje „Krasnoje”. Ten šakinis valdymas turėjo senas tradicijas. Tuo pavyzdžiu pasekė ir Užlieknės kolūkis. Taip atsirado keturi padaliniai: laukininkystės, gyvulininkystės, mechanizacijos ir statybos. Kolūkyje 8-jo penkmečio metais (1966—1970) buvo didelis dėmesys kreipiamas į laukų derlingumo kėlimą, racionaliai imta naudoti mineralines ir organines trąšas, plačiai melioruojamos žemės, gerinama sėklininkystė, tobulinama pasėlių struktūra, įvedamos teisingos sėjomainos. Grūdinių kultūrų derlingumas per penkmetį padidėjo nuo 12 cnt. iki 23 cnt. iš hektaro. Bendras grūdų derlius 1970 m. sudarė 11183 cnt. Kolūkis per penkmetį įsigijo šių mašinų: grūdų kombainų — 6, vikšrinių traktorių — 5, ratinių traktorių — 3, automašinų — 4, bulvių kasamųjų — 2, linarovių — 2, linų kombainų — 1, bulvių sodinamųjų — 3, bulvių kombainų — 1, ekskavatorių — 1. Specializuotas transportas patikimas darbštiems ir sąžiningiems žmonėms. Tokie yra traktorininkai Gaurylius, Mikalauskas, Švažas. Geriausiai vairuotojo pareigas atlieka Richardas Brazauskas. Transportas laikomas ir remontuojamas mechaninėse dirbtuvėse. Bulvių ir šakniavaisių derliui nuimti organizuojamos visuotinės kolūkiečių talkos, komjaunuolių šeštadieninės talkos. Jose dalyvauja ir Užlieknės aštuonmetės mokyklos mokytojai bei mokiniai. 1970 m. bulvių prikasta 4450 cnt. Gerų rezultatų per penkmetį kolūkis pasiekė gyvulininkystėje. Kad būtų visiškai aprūpinami gyvuliai reikalingais pašarais, buvo stengiamasi sustiprinti pašarų bazę gaminant daugiau šieno, siloso, auginant šakniavaisius. Pasiektas aukštas tuo metu pieno ir mėsos gamybos lygis 100 ha žemės ūkio naudmenų. Žemės ūkio naudmenos — žemės sklypai, naudojami žemės ūkio produkcijai gaminti. 1965 m. pieno 100 ha žemės ūkio naudmenų buvo primelžta 191,8 cnt., o 1970 m. — 307,7 cnt. Išaugo ir mėsos gamyba 100 ha žemės ūkio naudmenų: 1965 m. pagaminta 50,5 cnt. mėsos, 1970 m. — 101,6 cnt. Stiprėjant ūkio ekonomikai, pakilo gyventojų materialinis ir buitinis gyvenimo lygis, padidėjo kolūkio piniginės pajamos, išaugo ir kolūkiečių vidutinis atlyginimas už darbo dieną nuo 1,84 rub. 1965 m. iki 4,74 rub. 1970 m. 1970 m. gražiai buvo paminėtas kolūkio dvidešimtmetis. Laikotarpis nuo 1971 m. iki 1980 m. mažai tėra aprašytas, tačiau, sprendžiant iš rodiklių suvestinės lentelės, visi skaičiai per dešimtį metų pastebimai padidėjo, kolūkio ekonomika stiprėjo. 1981 m. statybose dirbo 14 žmonių. Albertas Kubilynas — socialistinio lenktyniavimo nugalėtojas. Antroji ir trečioji vietos atiteko Antanui Vaičiui ir Ignui Rimkui. Geriausi mechanizatoriai Juozas Kubilynas, Gintautas Raustys, Stanislovas Demulis, Ignas Elekšis, Vytautas Kvasys, Jonas Milieška. Pastarasis vienas pasėjo 300 ha žiemkenčių. Geriausi vairuotojai: Algirdas Balys, Juozas Vaitkus, Jonas Končius. Geriausi laukininkystės darbininkai: Stanislava Balvočienė, Zita Švažienė, Aldona Beržanskienė. Ūkio bityne sėkmingai darbavosi Irena ir Juozas Gerikos. 1981 m. kolūkis įvykdė beveik visus žemės ūkio produkcijos pardavimo valstybei planus (pieno, mėsos, grūdų, šieno, žolės miltų ir medaus). Tik linų parduota pusė numatyto plano. 1981 m. Užlieknėje pastatytas bendrabutis-stovykla „Vasara”, kurioje kiekvieną vasarą gyveno ir dirbo Mažeikių 3-iosios vidurinės mokyklos moksleiviai. Ši stovykla buvo viena geriausių tarp tokio tipo stovyklų, daug metų patekdavusi į geriausių darbo ir poilsio stovyklų dešimtuką. 1982 m. geriausių gamybos rezultatų pasiekė Užlieknės fermos kolektyvas. Daugiausia primelžė Cecilija Montvydienė (po 4677 kg iš karvės), Adelė Žilinskienė (po 4649 kg), Eugenija Šemetienė (po 4637 kg). Kolūkis didžiuojasi pirmos klasės veisline žalųjų ferma, o melžėjos apdovanotos vyriausybiniais apdovanojimais: C. Montvydienė — Spalio revoliucijos ir Darbo raudonosios vėliavos, E. Šemetienė — Garbės ženklo, A. Žilinskienė — Darbo raudonosios vėliavos ordinu. Augustinas Monstvilas — 1982 m. geriausias rajono kombainininkas. Už 1983 m. rezultatus ūkio melžėjos gavo apdovanojimus iš Maskvos liaudies ūkio pasiekimų parodos. Adelė Žilinskienė buvo apdovanota aukso medaliu, Eugenija Šemetienė pelnė sidabro medalį, o Irenai Vaitkuvienei ir Jadvygai Lenkauskienei įteikti bronzos medaliai. Antanas Beržinskis 1983 m. tapo geriausiu rajono kombainininku. Jis kombainu SK-5 nuėmė derlių nuo 616 sutartinių hektarų. Antanas Valtas garsėjo kaip rūpestingas grūdų sandėlio šeimininkas ir racionalizatorius. Mechanizatorius Pranas Valantis vienas nurovė 108 ha linų. „Kalba kolūkio radijas”, — šie žodžiai nuskambėjo Užlieknės kolūkiečių namuose 1983-jų liepą. Vakarinės radijo laidos — tai praėjusios dienos darbų įvertinimas. Vėliau radijas kažkodėl nutilo. Apie 1983 m. buvo užbaigta perkelti gyventojus iš vienkiemių į Užlieknės gyvenvietę. Nebeliko namų be elektros. Medžialenkėje pastatyta 220 vietų veršidė, pradėtas statyti 50 vietų vaikų lopšelis-darželis. Kaimo aplinka rūpinosi landšaftininkas Romualdas Misius. Geru žodžiu minimi tekintojai Alfonsas Pakamanis ir Antanas Montvydas, kalvis Valerijonas Znuotas, elektrikai Petras Liekis ir Jonas Barauskas, statybininkai Ignas Rimkus, Aleksas Šlaustas, Zigmas Končius, Antanas Žiulpa. 1984 m. Užlieknės kolūkio valdybos pirmininke išrinkta Zinaida Zarankienė. Ūkyje yra 2043 ha naudmenų, kurių 1341 ha — ariama žemė. Joje 48,9% sudaro javai. Įrengta 60 ha kultūrinių ganyklų. Bendras derlius iš viso 2230,4 t. kolūkio istorijoje toks derlius gautas pirmą kartą. Realizuota produkcijos už 1 860 032 rub. ir gauta 296 714 rub. pelno (turi būti 30% ). Kolūkyje buvo 300 kiaulių. Parduota valstybei — 308 t. mėsos. Iš 1100 respublikos kolūkių Užlieknė pagal pieno išmilžius iš karvės buvo ketvirtoje vietoje. Valstybei parduota 1377,9 t., primelžta 1354,3 t. pieno. Dvylika melžėjų primelžė daugiau kaip 4000 kg pieno iš karvės. Irena Vaitkuvienė primelžė po 5616 kg, Adelė Žilinskienė — 5571 kg, Vanda Milieškienė — 5463 kg iš kiekvienos karvės. Irenai Vaitkuvienei už gerus rezultatus buvo suteikta galimybė nemokamai pailsėti Čekoslovakijoje. 1984 m. kolūkyje buvo 263 dirbantieji. Laukininkystėje dirbo 74, gyvulininkystėje — 43 (18 iš jų I ir II klasės gyvulininkystės meistrai), mechanizacijoje — 49, statybose — 35, remonto dirbtuvėse — 6, sargyboje — 8, valgykloje ir vaikų darželyje — 5, valdymo sistemoje — 43 žmonės. Užlieknės kolūkis įvykdė visus vienuoliktojo penkmečio (1981—1985 m.) gamybos bei produkcijos pardavimo valstybei planus. Gerai padirbėta ir 1985 m. Sustiprėjo ūkio finansinė būklė: gauta 345 tūkstančiai rublių pelno, 82 tūkstančiais sumažėjo trumpalaikių įsiskolinimų Valstybiniam bankui, ūkio rentabilumas sudarė 21,2 procento. Visi šie rodikliai geresni nei 1984 m. Užliekniškiai didžiuojasi dideliais primilžiais. Vidutiniškai iš karvės gauta po 5103 kg pieno. Labiausiai pasižymėjo šios melžėjos: Vanda Milieškienė primelžė 5591 kg iš karvės, Irena Vaitkuvienė — 5486 kg, Adelė Žilnskienė — 5184 kg. Vanda Milieškienė tais metais buvo geriausia rajono melžėja ir tapo rajono „Penkiatūkstantininkių klubo” prezidente. Į šį klubą priimtos devynios (iš dvylikos) ūkio melžėjos. Deja, nemaža rodiklių kėlė nerimą. Palyginus su ankstesniais metais, sumažėjo visi gyvulių paros priesvoriai. Prastai prižiūrimos telyčios, iš pirmaveršių gauti primilžiai mažesni nei 230 kg. Aukšta produkcijos savikaina. Tik 15 tūkst. rublių tegauta iš daugiamečių žolių sėklininkystės. Anksčiau ši tradicinė ūkio šaka duodavusi iki 300 tūkst. rublių pelno. Iš hektaro prikulta po 24 cnt. grūdų — beveik dešimčia centnerių mažiau negu 1984 m. Ne pelną, bet nuostolius atnešė linininkystė. Nepaisant minėtųjų blogybių, nusipelniusių kolūkiečių juostomis buvo padabinti veteranai Pranciškus Martinkus ir Antanas Valtas. Apdovanojimus gavo ir automašinos vairuotojas Vidmantas Maleras, mechanizatoriai Stasys Demulis, Valdemaras Ąžuolas, Algis Vaičius ir kiti. 1985 m. duomenimis kolūkio bendras plotas — 3053 ha ariamos žemės. Užlieknės centrinė gyvenvietė yra 40 ha ploto. Gyvenvietėje yra artezinis šulinys, kuris duoda 7,5 m³ vandens per valandą. Kolūkis turi gyvulių fermas Užlieknės, Medžialenkės ir Lėlaičių kaimuose, kurios yra iš dalies mechanizuotos. Medžialenkėje 1983 m. pastatyta 220 vietų veršidė. Fermose auginami galvijai ir kiaulės. Karvės vienos veislės — Lietuvos žalosios, kiaulės dviejų veislių — Lietuvos baltosios ir Landrasų hibridai. Už 300 m. nuo centrinės gyvenvietės yra 3 ha ploto technikos kiemas. Pastatyti septyni garažai importinei technikai laikyti. Kolūkyje taip pat yra vaismedžių sodas. 1986 m. grūdų derlius buvo 1907 t., bulvių 360 t., linų 34 t. Primelžta pieno 1766 t., parduota valstybei 1800,4 t., pagaminta mėsos 288 t., parduota valstybei 351,4 t. Įsiskolinimas valstybiniam bankui pagal trumpalaikes paskolas — 440 tūkst. rub., pagal ilgalaikes paskolas — 479 tūkst., bendrosios produkcijos gamyba už 1722 tūkst. rub., bendrosios pajamos — 935 tūkst. rub., grynosios pajamos — 426 tūkst., rub., ūkio rentabilumas — 27,314%. 1986 m. už aplaidumą darbe, specialistų darbo kontrolės neužtikrinimą, piktnaudžiavimą kolūkio valdybos pirmininkei Z. Zarankienei pareikštas griežtas papeikimas ir skirta piniginė bauda. Nubausti kiti ūkiui vadovavę darbuotojai. Buvo nustatyta nemaža ūkio specialistų darbo trūkumų, aplaidumo, netvarkos. Priešingai negu minėtieji žmonės, Vytautas Šakys tais metais buvo darbščiausias kolūkio mechanizatorius. Iki 1987 m. ūkyje vyriausiu ekonomistu dirbo Zigmas Vilimas, kuris diegė pažangius gamybos būdus, kėlė ūkio ekonomiką. 1986 m. ūkyje įsteigta savanorių gaisrininkų draugija (pirm. Z. Lopetaitienė), tačiau jau 1987 m. kolūkyje nustatyta rimtų priešgaisrinės apsaugos trūkumų. 1987 m. kolūkio bendras grūdų derlius buvo 2563 t., bulvių — 250 t., linų — 45 t. Įsiskolinimas valstybiniam bankui pagal trumpalaikes paskolas — 758 tūkst. rub., pagal ilgalaikes paskolas — 1144 tūkst. rub. Bendrosios produkcijos gamyba — už 1707 tūkst. rub., bendrosios pajamos — 842 tūkst. rub., grynosios pajamos — 277 tūkst. rub., ūkio rentabilumas — 14%. Primelžta 1774 t. pieno, parduota valstybei — 1811,6 t., pagaminta 323 t. mėsos, parduota valstybei — 359,9 t. Ūkio finansinė-ekonominė būklė blogėjo. Vidutinė metinė fondų vertė (tūkst. rub.) 1986 1987 Pagrindinių fondų 4838 5389 Negamybinių fondų 1280 1280 Iki 1987 m. kolūkyje buvo pastatyti šiuolaikiniai statiniai gyvulininkystei: 500 vietų kiaulidė, 412 vietų karvių kompleksas, 200 vietų kiaulių vasaros stovykla, stacionarinė melžimo aikštelė, pieno surinkimo punktas. 1987 m. baigta karvidžių komplekso rekonstrukcija, kainavusi daugiau kaip vieną milijoną rublių. Čia išplėsta (iki 456 vietų) karvidė, šalia jos — naujas pagalbinių patalpų blokas. Senųjų karvidžių vietoje įrengtos veršiavimosi patalpos. Šalia pastatyta penkių tūkstančių tonų talpos mechanizuota mėšlidė, valymo įrenginiai ir kiti objektai. Statomi nauji gyvenamieji namai ir rekonstruojami seni pastatai. Užlieknės kolūkio statybos padalinyje, kuriam vadovauja sumanus inžinierius Stasys Šapas — 35 statybininkai. Jie sudaro penkias statybos ir remonto brigadas. Stalius Albertas Kubilynas, santechnikas Alfonsas Končius — nepakeičiami prie statybų. 1988 m. kolūkio bendrosios pajamos sudarė 864 tūkst. rub., grynosios pajamos 302 tūkst. rub., įsiskolinimas valstybiniam bankui pagal trumpalaikes paskolas — 752 tūkst. rub., pagal ilgalaikes paskolas — 1420 tūkst. rub., ūkio rentabilumas siekia — 14,3%. Bendras grūdų derlius — 1742 t., bulvių — 168 t., linų sėmenų — 37 t., linų pluošto — 40 t., pašarinių šakniavaisių — 1250 t. Pelningiausia kolūkiui, kaip ir ankstesniais metais, buvo gyvulininkystė. Vien iš pieno buvo gauta 223 tūkst. rub. realizacijos pelno. Iš viso iš gyvulininkystės gauta 367 tūkst. rub. pelno, o iš augalininkystės — 83 tūkst. rub. nuostolio. Iš viso už produkcijos realizaciją gauta 386 tūkst. rub. pelno. Kolūkiui brangiai kainuoja vaikų darželio, butų ūkio, socialinių buitinių objektų išlaikymas. Per metus iš vaikų darželio, butų ūkio, pirties gauta 11 tūkst. rub. pajamų, tačiau išlaidos sudarė 95 tūkst. rub. Ilgalaikiai kreditai buvo imti statybos ir technikos įsigijimo išlaidoms dengti. 1989 m. kolūkio bendras plotas buvo 3087 ha, žemės ūkio naudmenos — 2062 ha, ariama žemė — 1348 ha. 1989 m. vasario 1 d. visuotiniame ataskaitiniame rinkiminiame kolūkiečių susirinkime kolūkio pirmininkė Zinaida Zarankienė Sąjūdžio iniciatyva buvo pašalinta iš kolūkio ir iš kolūkio valdybos pirmininkės pareigų. Per penkerius metus Z. Zarankienė visai sužlugdė ūkį. Rastas 47 tūkst. rub. trūkumas iš pagalbinių verslų, 86 tūkst. rub. dėl įvairių machinacijų. Ūkio įsiskolinimas valstybiniam bankui viršija 2 milijonus 300 tūkstančių rublių: pagal ilgalaikes paskolas — 1 mln. 612 tūkst. rub., pagal trumpalaikes paskolas — 733 tūkst. 530 rub. Užlieknės kolūkio pirmininku išrinktas Severinas Šemeta, gimęs 1947 m., TSKP narys, baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją ir įsigijęs inžinieriaus-mechaniko specialybę. S. Šemeta pastaruoju metu dirbo kolūkio pirmininko pavaduotoju politiniam-masiniam darbui. Po metų dėl pablogėjusios sveikatos šių pareigų atsisakė. 1990 m. Užlieknės kolūkio bendras plotas buvo 2993,5 ha, žemės ūkio naudmenos — 2053,4 ha, ariama žemė — 1429,5 ha, miškai — 570,9 ha. Pieno primelžta 1471,7 t., parduota valstybei 1860,9 t. Mėsos parduota 375 t. Už bendrąją žemės ūkio produkciją gauta 1828 tūkst. rub.: iš augalininkystės — 583 tūkst. rub., iš gyvulininkystės — 1245 tūkst. rub. Parduota 746 t. augalininkystės produkcijos. Kolūkio rodiklių suvestinė lentelė Metai Primelžta pieno iš 1 karvės, kg. Primelžta pieno iš viso, tonomis Pagaminta mėsos iš viso, tonomis Iš to skaičiaus kiaulienos, tonomis Gauta piniginių pajamų, tūkst. rub. Įsigyta technikos, tūkst. rub. 1950 1364 87 9,6 1,4 23,4 0,3 1952 928 62 8,8 1,2 12,7 0,9 1953 1205 89 138 3,9 14,6 — 1954 1090 904 7,1 1 33,6 0,5 1955 990 85,2 14,2 13 28,2 1,7 1956 1008 105,4 28 8,2 38,5 0,8 1957 1008 222,7 19,6 11,7 40,7 0,5 1958 1167 158 47,6 23,6 50,6 14,7 1959 1979 270 88,3 37,9 88,1 5,3 1960 1820 304 1,04 43 109 5,5 1961 1340 253 73,5 29,7 101 0,6 1962 1060 212 73,1 17,1 96,9 9 1963 1234 295 85,5 27,5 13,4 10,9 1964 1618 322 120,8 40,5 175,7 35,1 1965 2072 412 107,1 46,3 239,4 4,1 1966 2236 423 116 51 317,3 22 1967 2742 548 135 72 421,5 29 1968 2815 563 168 83 517,4 36 1969 3305 571 183 92 623,5 28 1970 3608 577 191,2 97 656,017 27 1971 3194 530 214 89 787,4 42 1972 3363 612 201 90 774,3 46 1973 3303 649 173 83 779,3 69 1974 3348 696 246 66 918,5 59 1975 3502 830 224 82 1051,1 66 1976 4034 996 217 — 1180,0 79 1977 4154 1034 237 — 1228,9 60 1978 4028 1035 244 — 1211,1 100 1979 3885 1057 244 — 1222,0 81 1980 3749 997 228 — 1150,9 77 1981 3817 1000 217 — 1135,2 140 1982 4270 ? ? ? ? ? 1983 4847 ? ? ? 1739,5 ? 1984 5085 ? ? ? 1860,0 ? 1985 5103 ? ? ? ? ? 1986 5026 1766 288 ? 2040 ? 1987 4615 1774 323 ? 2280 ? Grūdinių kultūrų derlingumas Metai Cnt/ha 1950 6 1951 4,6 1953 2,8 1954 2,9 1955 3,5 1956 4,1 1957 5,5 1958 5,3 1959 7,6 1960 5,8 1961 5,8 1962 5,6 1963 5,5 1964 7,6 1965 16,2 1966 17,3 1967 18,1 1968 20,7 1969 19,6 1970 23 1971 25,6 1972 20,6 1973 16,1 1974 17,9 1975 15 1976 25,1 1977 30,6 1978 20,6 1979 15,1 1980 12 1981 10,1 1984 34 1985 24 1986 27,5 1987 38,4 1988 27,9 1990 36,8 1991 32,1 Kitų kultūrų derlingumas cnt/ha 1973 1981 1984 1986 1987 1988 Bulvių ? 101 145 200 202 112 Linų pluošto 1,8 1,5 ? 4,2 5,4 ? Kolūkio gyvulių skaičius 1966/70 1980 1981 1986 1987 1990 1991 Galvijų 270 832 900 1168 1260 1283 1296 Kiaulių ? ? ? 435 514 469 208 Kolūkio technikos skaičius 1965 1970 1981 1982 1983 1985 1986 1987 Kombainų 2 7 8 10 9 11 ? ? Traktorių 8 16 26 30 28 36 29 38 Automašinų 4 8 ? 12 ? 23 15 14 Po nepriklausomybės atkūrimo Užliekniškiai žemės ūkio reformas pradėjo dar kolūkiečiais besivadindami. O naujovių iniciatorius buvo jaunas ūkio agronomas V. Radvilas. Užlieknės kolūkyje susibūrė du žemės ūkio kultūrų auginimo kooperatyvai. Bent taip juos vadina patys žmonės. Stambesnysis — Domo Kesmino vadovaujamas, išsinuomavo 180 ha žemės. Kitas, susikūręs dar anksčiau V. Radvilo iniciatyva (tuomet dar vyr. agronomo), išsinuomavo 90 ha žemės. Geru derliumi pradžiugino jų auginamos kultūros. D. Kesmino kooperatyvas prikūlė po 40,5 centnerių miežių iš hektaro. Tokio derlingumo nėra buvę kolūkio istorijoje. Panašiai derėjo ir V. Radvilos kooperatyvo miežiai, o kviečių jis prikūlęs per 50 centnerių iš hektaro. Gausus buvo ir vasarinio rapso derlius. 1991m. kolūkiečių visuotiniame ataskaitiniame susirinkime kolūkio pirmininku išrinktas vyr. agronomas Virginijus Radvilas (dabar „Ingman Vega” prezidentas).
1991m. bendras kolūkio plotas buvo 2989,5 ha, žemės ūkio naudmenos — 1505,9 ha, ariama žemė — 1472,5 ha, miškai — 559 ha. Pagrindinių priemonių ūkyje buvo už 16 238 tūkst. rublių. Gauta 4244 tūkst. rub. pelno: 8319 tūkst. rub. įplaukų, 4075 tūkst. rub. išlaidų. Pagaminta produkcijos už 4690 tūkst. rub. Valstybei parduota 287,2 t. mėsos, 1326,3 t. pieno. Kolūkyje jau buvo keturi augalininkystės kooperatyvai, septyni ūkininkai. Stipriausi ūkininkai — Irena ir Juozas Gerikos, kiti — tik pradedantys.
1991-ieji metai laikomi oficialia kolūkio iširimo data. 1991 m. rugsėjo mėn. buvo 7 ūkininkai. 1992 m. Užlieknėje išsijuosę dirba matininkai. Atmatuojama žemė norintiems savarankiškai ūkininkauti. Tarp pretendentų labai daug nematytų, iš kitur atvykusių. „Tikriausiai, buvusių žemės savininkų vaikaičiai”, — spėliojo užliekniškiai.
Pamažu kolūkio turtas buvo privatizuotas. Vieni ūkininkai pradėjo ūkininkauti savarankiškai, kiti ėmė burtis į ūkininkų bendrijas. Tokios bendrijos susidarė keturios: D. Kesmino ir V. Žalkausko vadovaujamos augino žemės ūkio kultūras, A. Montvydo — teikė technines paslaugas, B. Čirvinsko — teikė grudų sandėliavimo paslaugas. Per dešimtį metų visos bendrovės iširo. Ilgiausiai išsilaikė B. Čirvinsko vadovaujamas kolektyvas.
1999 m. Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymu patvirtintas Užlieknės kadastrinis vietovės žemės reformos projektas. Patvirtinus projektą, toliau buvo tikslinama, matuojama žemė, sudaromos bylos nuosavybei atstatyti. Tokiu būdu Užlieknės ūkininkai turi visus reikalingus dokumentus, įrodančius, kad žemė — jų nuosavybė.
Griūvant kolūkiui ir ardantis bendrovėms būta daug nesutarimų, vaidų, pykčio, ypač dalijantis turtą. Panašiai atsitiko ir matuojant žemę savininkams. Žemės dalybos sukiršino daugelį kaimynų, giminaičius pavertė priešais. Laimingi išlipę iš šios balos sausi. Šiandien užliekniškiai verčiasi kaip kas išmano: kas ūkininkauja, kas dirba valdišką darbą ar uždarbiauja, o kas girtauja.
1983 m. rugpjūčio mėn. įkurtas kolūkio radijas (vad. Pranas Martinkus), kasvakarą transliavęs nuo 10 iki 20 minučių trukmės laidas. Kolūkio bitininkai buvo Irena ir Juozas Gerikos, 1983 m. buvo 125 šeimos bičių. Pirmininkai: Antanas Zavadzkas, Zinaida Zarankienė, Severinas Šemeta (1989 m.), Virginijus Radvilas (dirbo iki 1992-05-01); pirmininko pavaduotojai: Aleksas Jucius, Z. Lopetaitis, Severinas Šemeta. Vyriausieji specialistai: pirminės partinės organizacijos sekretorius D. Dimavičius, vyr. inžinierius mechanikas Stasys Keršis, ekonomistas Z. Vilimas, A. Pocius, vyr. zootechnikas Alfredas Nabažas, vyr. agronomas Virginijus Radvilas, Z. Lopetaitis.
Šaltiniai
- Nabažienė Lina [Lina Martinkutė-Nabažienė]. Užlieknės apylinkės istorijos vingiuose. — Užlieknė: Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Užlieknės filialas, 2001. — 59 p.