Sodinė devynbalsė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Sodinė devynbalsė
Nuotraukos laikinai nėra
Sodinė devynbalsė (Sylvia borin)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Žvirbliniai paukščiai
Passeriformes
Šeima Devynbalsiniai
Sylviidae
Gentis Devynbalsės
Sylvia
Rūšis Sodinė devynbalsė
Sylvia borin
(Boddaert, 1783)

SODINĖ DEVYNBALSĖ (Sylvia borin), devynbalsinių (Sylviidae) šeimos paukštis

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Parskrenda balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Perimvietės teritorijoje patinas pradeda krauti kelis lizdus. Patelė pasirenka vieną iš jų ir jį užbaigia sukti. Lizdai dažniausiai susukami iš sausų žolių stiebelių, šaknelių, kartais įmaišo voratinklių. Gūžtą iškloja švelniomis sausomis žolelėmis, šaknelėmis, arklio ašutais, žvėrių šeriais. Lizdai aptinkami įvairiuose krūmuose, jaunuose medeliuose (ypač eglutėse, kadagiuose), didesnių medžių apatinėse šakose, kartais tarp paparčių, labai retai – ant žemės. Gegužės pabaigoje – birželio mėn. patelė padeda 4 – 6 pilkšvus, išmargintus rudomis dėmelėmis kiaušinius. Peri abu porelės nariai 11 – 12 parų. Jaunikliai lizde išbūna 11 – 12 dienų. Savarankiškai jaunikliai pradeda gyventi sulaukę 25 – 30 dienų amžiaus. Dalis porų per vasarą išveda dvi jauniklių vadas.

Minta daugiausiai minkštais bestuburiais: musėmis, uodais, drugeliais, jų vikšrais, vorais. Vasaros pabaigoje ir rudenį lesa įvairias uogas.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena įvairiuose išretėjusiuose, šviesiuose miškuose, krūmais apaugusiose upių ir ežerų pakrantėse, parkuose, soduose, kapinėse. Aptinkama geležinkelių, kelių apsauginių juostų želdiniuose. Mėgsta lapuočių ar su eglių priemaiša, gausiu pomiškiu ir traku miško medynus. Vengia grynų spygliuočių miškų.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija mažėja. Populiacijos dydis: 350000 - 450000 perinčių porų. Mažeikių rajone labai dažna, gausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 7000 – 8000 porų.

Radimvietės

Gausiausios perimvietėse yra Ventos upės ir jos intakų pakrančių, gyvenviečių želdiniuose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.