Leonas Skabeika

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
(Nukreipta iš Skabeika Leonas)
Peršokti į: navigaciją, paieška
Leonas Skabeika
Leono Skabeikos kapas Viekšnių kapinėse

SKABEIKA LEONAS (g. 1904-08-20 Žiogaičių k. - m. 1936-01-22 ten pat, palaidotas Viekšnių kapinėse), poetas.

Tėvai buvo pasiturintys ir religingi valstiečiai (šeimoje augo trys sūnūs: Leonas, Jonas ir Aleksas), dėdė - kunigas. 1918-1921 m. L. Skabeika mokėsi Viekšnių progimnazijoje. Ją baigęs, atsisakė stoti į kunigų seminariją. 1921-1925 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje. Čia skaitė materialistinio turinio knygas, klausėsi J. Šliupo paskaitų, tapo ateistu. 1925-1930 m. Kauno universitete studijavo lietuvių, prancūzų literatūrą ir pedagogiką. Dalyvavo studentų varpininkų korporacijoje „Žalgiris", jaunųjų literatų būrelyje.

Kūryba

Eilėraščius rašyti pradėjo mokydamasis Šiauliuose. Čia jis brendo kaip poetas ir publicistas. Savo poeziją spausdino Amerikos lietuvių laikraščiuose „Dirva", „Sandara", „Vienybė"; čia nuo 1923 m. pasirašinėjo Miško Aido slapyvardžiu. Nuo 1924 m. pasirašinėjo savo pavarde ir eiles skelbė leidiniuose: „Moksleivių varpas", „Aušrinė", „Lietuvos žinios", „Jaunimas", „Kultūra", „Šiaulių naujienos" , „Iliustruotoji Lietuva". Rašė straipsnius kritikos ir literatūros klausimais. 1928 m. išleistas poezijos rinkinys „Po juodo angelo sparnais" (32 psl.). 1931 m. susirgo džiova, gydėsi Aukštosios Panemunės sanatorijoje, 1933 m. grįžo į tėviškę. 1964 m. išleistas raštų rinkinys „Vidurnakčių aikštėse", kuriame publikuojami ir poeto laiškai, atsiminimai apie jį.

Leonas Skabeika yra skiriamas prie simbolikų. Jo poezijoje daug liūdesio, kančios, skundo, o vėlesniuose eilėraščiuose daugiau revoliucinės nuotaikos, protesto prieš socialinę santvarką. Jo eilėraščiuose daug dėmesio skiriama naktiniam miestui, jo žmonių sielvartui.

Gyvenimo faktai

L. Skabeika turėjo daug knygų. Jis buvo stambus, aukštas, juodais, garbanotais plaukais. Iš mažų dienų norėjo mokytis, todėl tėvai jį ir leido į mokyklą. Lėšų mokymuisi duodavęs dėdė kunigas. Bet kai L. Skabeika atsisakė stoti į kunigų seminariją, dėdė jo išsižadėjęs. Susirgęs džiova poetas norėjo važiuoti gydytis į Šveicariją, tad prašė dėdės kunigo pinigų. Tačiau šis jų nedavė, sakydamas: „gaila man tavo kūno, bet dar labiau gaila man tavo sielos".

Būdamas studentu, L. Skabeika apsilankydavo Purvėnų mokykloje organizuojamuose renginiuose, vakaruose, gegužinėse, naujametinėse eglutėse. Mėgdavo dainas, šokius, jaunimo pasilinksminimus.

Prieš mirtį parašė „Testamentą", kuriame išdėstė savo ateistines pažiūras, žavėjosi socializmu. Prašėsi palaidoti be bažnytinių apeigų Šiaulių laisvamanių kapinėse.

L. Skabeika palaidotas Viekšnių kapinėse. Dar prieš II pasaulinį karą šeimos pastangomis poeto kapas buvo aptvertas metaline tvorele. Sovietmečiu pastatytas paminklas, kurio marmurinėje lentelėje iškalti žodžiai iš poeto „Testamento": „lenkiu galvą didžiajam Socializmo reikalui".

Namas, kuriame poetas praleido paskutiniąsias gyvenimo dienas, keletą kartų buvo remontuojamas ir pertvarkomas. 1966 m., minint 30-ąsias mirties metines, rajono kultūros skyriaus rūpesčiu, prie namo prikalta memorialinė lenta su užrašu „Poeto Leono Skabeikos gimtinė". Buvo numatyta įrengti ir muziejų, tačiau vėliau to sumanymo atsisakyta.

Šaltiniai

  • Poškus A. Poetas Leonas Skabeika (1904-1936). Kraštotyinis darbas. - Mažeikiai, 1980.
  • Mažoji tarybinė lietuviškoji enciklopedija. - V., 1971. - T. 3. - P. 204.
  • Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1962. - T. 27. - P. 520 - 521.

Nuorodos