Pikelių šaulių būrys

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
 Crystal SuSEconf.png  Straipsnis šiuo metu rašomas.
Pikelių šaulių aikštė tarpukario metais
Pikelių jaunieji šauliai
Pikelių jaunųjų šaulių būrys Pikelių bažnyčioje

PIKELIŲ ŠAULIŲ BŪRYS, Mažeikių šaulių XIII-os rinktinės Pikelių šaulių būrys. Įkurtas 1924 m. sausio mėn. Žmones į šią organizaciją ėmėsi burti V. Leparskis. Būrio vadas J. Dagys. Per metus šauliai suruošė keturis vakarus su vaidinimais, tris gegužines ir tris šeimyninius vakarėlius. Taip pat įsteigta sporto sekcija ir suburta futbolo komanda. Būrys įsigijo šautuvą, šovinių ir nemažai knygų kuriamai bibliotekai. Būrio vadovybė surinko ir sukaupė lėšų ir du jaunuolius pasiuntė į karių apmokymų kursus Mažeikiuose. 1925 m. iš Pikelių išsikėlus būrio valdybos pirmininkui V. Leparskiui, būrio vadui J. Dagiui ir spektaklių organizatoriui bei režisieriui Naudžiūnui, veikla sulėtėjo.

1925 m. rudenį vadovybė organizavo rikiuotės ir šaudymo pamokas. Už surinktas iš šaulių lėšas buvo nupirktas šapirografas. 1926 m. įvykusiame būrio susirinkime susirūpinta, kad į būrio gretas nestoja miestelio inteligentija. Savo veiklai šauliai išsinuomojo patalpas, kuriose buvo būrio raštinė, biblioteka ir sandėliukas sportiniam inventoriui laikyti.

1928 m. šauliai organizavo Vytauto Didžiojo paminklo statybą. Iš savo tarpo rinko pinigus. Prisidėjo stambūs ūkininkai: Milevičius ir Adamkavičius, taip pat Adamkavičius vaistininkas ir jo brolis generolas. Seniūnas rūpinosi darbininkais ir arkliais. Darbininkus su transportu atsiųsdavo ūkininkai. Čejauskas vežė žvyrą. Kiti ūkininkų bernai vežė akmenis, cementą, kalkes. Paminklą mūrijo Rimkus, pašventino kunigas Morkis. Šaulių vadas buvo Varkalis, po II pasaul. karo išvežtas į lagerius. Grižęs dirbo girininkijoje, gyveno Ritinėje. Šaulius rikiuotės mokė puskarininkis Bolis Petkinis, kuris vertėsi šiaučiaus amatu. Buvo už kitus kiek raštingesnis. Iš Pikelių išvyko į Mažeikius. Kiti šauliai: Tadas Jonušėlis, Adolfas Šopa, Steponas Granauskas. Šauliai buvo tie žmonės, kurie užėmė aukštesnes pareigas: girininkai, mokytojai. Šauliai Pikeliuose eidavo sargybą. Saugojo gyventojus nuo banditų. Rengdavo gegužines. Surinktus pinigus skyrė paminklo statybai. Iki šiol išlikę šie Pikelių šaulių veiklos įrodymai - paminklas Vytautui Didžiajam ir Šaulių aikštė.

2008 m. rudenį Pikeliuose susikūrė jaunųjų šaulių būrys (vad. Egidijus Lukoševičius). 2008 m. gruodžio 13, pasibaigus 3 mėnesių bandomajam laikotarpiui, ištarė jaunojo šaulio pasižadėjimą ir tikraisiais jaunaisiais šauliais tapo 12 vaikų. Jaunieji šauliai per būrelio užsiėmimus yra mokomi rikiuotės ir aprangos statuto, karo taktikos, karo inžinerijos, karo medicinos, karo topografijos, šaudybos ir kt. įvairių dalykų, padedančių išlikti įvairiausiomis sąlygomis. Taip pat jaunieji šauliai vyksta į įvairiausias ekskursijas, susijusias su karyba. Savo sukauptas žinias parodo žygiuose bei ruošiasi kasmetinėms jaunųjų šaulių vasaros stovykloms.

2009 m. birželio mėn. Lietuvos šaulių sąjungos 90-mečio jubiliejaus proga jauniesiems Pikelių šauliams buvo įteikti pažymėjimai.

Pikelių jaunųjų šaulių būrio tikslai: stiprinti Lietuvos valstybės nepriklausomybę; susipažinti su karo tarnyba ir rengtis krašto gynybai; ugdyti pilietiškumą; puoselėti tautos etninę kultūrą; propaguoti sveiką gyvenseną ir sportą.


 Gears.gif  Straipsnis šiuo metu tvarkomas.
Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.

Senovės legenda teigia, kad Pikelių miestelio vardas yra kilęs iš dievaičio Pikuolio vardo. Gal todėl čia nuo seno gyveno drąsūs, dvasingi žmonės. Nuo XVI amž., šiame regione įsikūrusios dvarvietės, sugebėjo išugdyti Pikelių miestelį. Pirmoji lietuviška organizacija manytina, miestelyje buvo, blaivybės draugija. Jos dėka pikeliškiams XIX amžiuje pavyko apsiginti nuo Rusijos caro propaguojamos girtuokliavimo politikos. Miestelyje ir apylinkėse pamažu nyko spirito bravorai ir smuklės. Dar prieš pirmąjį pasaulinį karą įsisteigė šv.Kazimiero draugija, vėliau pasivadinusi Pavasarininkų kuopele.1 1924 m. sausio mėnesio pradžioje įsikūrė šaulių organizacija. 2 Žmones į šią organizaciją ėmėsi burti Vl.Leparskis. 3 Per metus laiko būrio šauliai suruošė keturis vakarus su vaidinimais. Tris gegužines ir tris šeimyninius vakarėlius. Įsteigė sporto sekciją ir subūrė futbolo komandą. Įvyko dvejos futbolo rungtynės su vietos žydų „Makabi“ ir Židikų žydų „Makabi“ komandomis. Visas trejas varžybas laimėjo pikeliškiai šauliai. Būrys įsigijo šautuvą, šovinių ir nemažai knygų besikuriančiai bibliotekai. Pikelių šauliai jau tada suprato, kad labai svarbu, kuo domisi, ką skaito auganti karta, nuo to priklauso visos tautos ateitis. Dar būrio kūrimosi pradžioje pikeliškiai pradėjo rūpintis jaunosios kartos ugdymu. Būrio vadovybė surinko ir sukaupė lėšų ir du jaunuolius pasiuntė į Mažeikius „karo apmokymo“ kursus. Tačiau, 1925 m., iš Pikelių kitur išsikėlė gyventi būrio valdybos pirmininkas Vl.Leparskis, būrio vadas J.Dagys, spektaklių organizatorius ir režisierius Naudžiūnas. Šaulių veikla, kuriam laikui gerokai pakriko. 1925 m. rugpjūčio mėnesį šaulio Petkūno namuose dar suorganizavo susirinkimą, kuriame dalyvavo ir Mažeikių būrio vadas. Jis pikeliškiams paaiškino „Vilniaus vadavimo“ akcijos reikalus ir šaulių sąjungos laikinąjį statutą. Vakare įvyko šeimyninis šokių vakarėlis. Rudeniop būrio vadovybė organizavo rikiuotės ir šaudymo pamokas. Už surinktas iš šaulių lėšas buvo nupirktas šapirografas.

1926 m. įvykusiame būrio susirinkime buvo susirūpinta, kad į būrio gretas nestoja miestelio inteligentija. Todėl ypatingai nukenčia šauliška veikla. Savo veiklai šauliai išsinuomojo patalpas. Jose įsikūrė būrio raštinė, biblioteka ir sandėliukas sportiniam inventoriui laikyti. Čia beveik kas vakarą susirinkdavo šauliai. Skaitė naujausius laikraščius, diskutavo. „Vakarų ir gegužinių būrys miestelyje ir net tolimoje apylinkėje surengė daug. Tik blogai, kad kai kurie nariai per gegužines ir vakarėlius mėgsta gerokai įsigerti ir pamandravoti. Tas duoda žmonėms, kai kada užmetinėti šauliams“. 4 Gegužės mėnesį šauliai suruošė ir parodė, spektaklį „Ponaitis“. Po to įvyko vakarėlis, kurio metu grojo Sedos dūdų orkestras. Birželio mėnesį, dalyvaujant rinktinės vadui, vyko šaudymo varžybos į „žieduotus taikinius“. Buvo šaudoma iš 150 m. atstumo. Kiekvienas varžybų dalyvis gavo po penkis šovinius. Geriausiai varžybose pasirodę, rinktinės vado, buvo apdovanoti pagyrimo lapais. Po varžybų rinktinės vadas būrio šauliams aiškino apie granatos veikimo principus ir veiksmus su granata.

Ėjo metai. Po truputį gausėjo būrio narių gretos. Dažnokai keitėsi būrio vadovybė. 1931 m. būrys vėl išsirinko naują valdžią. Būrio vadu tapo Pikelių policijos viršininkas Kirklys. Valdybos pirmininku, mokytojas P.Savickas, iždininku - pašto tarnautojas Toliušis, sekretoriumi – Jonušas. Rugpjūčio 15 d. naujoji valdyba suruošė „sporto gegužinę“. Į renginį pamiškėje įrengtoje aikštelėje susirinko daug žmonių. Visiems buvo įdomu pažiūrėti, pirmą kartą miestelyje suruoštų sportinių žaidimų. Buvo suruoštos bėgikų, šuolininkų varžybos, dviratininkų lenktynės. Po to vyko „komiškas sportas“. Nugalėtojams įteikti prizai, todėl atsirado daug norinčių dalyvauti varžybose. Pagrindinius tris prizus laimėjo šauliai Žuta, Varkalis ir Petkevičius. Pasibaigus varžyboms prasidėjo gegužinė. Iš renginio gautas pelnas, penkiasdešimt litų, buvo paskirtas miestelyje statomam Nepriklausomybės paminklui užbaigti.

1931 m. pradėjo burtis šaulių ugniagesių komanda.

1933 m. liepos mėnesį Pikelių, Mažeikių ir Lūšės šauliai, vadovaujami rinktinės vado J.Mažylio, treniravosi koviniais šautuvais. Prieš rikiuotę, rinktinės vadas, kuopos vadui, atsargos jaunesniajam leitenantui A.Jusiui įteikė Šaulių Žvaigždę. 5

1935 m. vasario mėnesį būrio susirinkimas prasidėjo atsistojimu pagerbiant Estijos piliečius žuvusius už šios valstybės laisvę. Valdybos pirmininkas P.Savickas perskaitė pranešimą apie Lietuvos ir Estijos valstybių bendradarbiavimą. Po to rinktinės vadas skaitė paskaitą apie priešcheminę gynybą.

1937 m. gegužės 23 d. Pikeliuose buvo iškilmingai paminėta kariuomenės ir visuomenės diena. Iš pat ryto į Pikelius rinkosi apylinkių šauliai, bei Lūšės ir Juodeikių skyrių jaunalietuviai. Visos organizacijos dalyvavo pamaldose. Miestelio aikštėje prie Nepriklausomybės paminklo įvyko šventinis minėjimas ir paradas. Šventinį paradą priėmė generolas E.Adamkavičius ir svečiai iš apskrities centro. 10 val. aikštėje vyko sportinės varžybos. Iš septynių sporto šakų tris laimėjo Pikelių jaunalietuviai, o keturias vietas – Lūšės būrio šaulys Erli(e)ckas. Nugalėtojams įteiktos dovanos. 6

Kaip yra laikoma 1918-1919 metų savanoriai yra šaulių pradininkai, tai pikeliškiai gali didžiuotis, kad jų žemėje 1888 m. kovo 18 d. gimė Edvardas Adamkavičius. Jis mokėsi ir baigė Liepojos (Latvija) gimnaziją ir Vladimiro (Rusija) karo mokyklą. 1918. 12. 01. savanoriu stojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Tarnybą atliko krašto apsaugos ministerijoje, kariuomenės štabe, septintame pėstininkų pulke, pirmojoje ir trečiojoje pėstininkų divizijose. Kurį laiką ėjo Biržų apskrities karo komendanto pareigas. 1933 m. lapkričio mėnesį paskirtas antros pėstininkų divizijos vadu. Kovojo su bermontininkais, bolševikine kariuomene ir lenkų fronte. Už kovas dėl Lietuvos Nepriklausomybės ir nuopelnus Tėvynei buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo 3-ojo laipsnio ordinu, Vyčio Kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinu, D.L.K. Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu, Lietuvos kūrėjų – savanorių medaliu, Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio jubiliejaus medaliu, Latvijos trijų žvaigždučių II-o laipsnio ir Latvijos Nepriklausomybės 10-ties metų jubiliejaus medaliais. 7

Alfonsas Sadauskas, gimęs Grūstės kaime. 1919 m. dalyvavo kovose su bermontininkais, ginant Pikelių miestelį nuo jų plėšikavimo. 1920 m. spalio mėnesį persikėlė gyventi į Mažeikius ir dirbo tarnautoju valstybinėje įstaigoje ir aktyviai dalyvavo šauliškoje veikloje. 1941 m. birželio 14 d. Mažeikių geležinkelio stotyje bolševikams „kraunant“ į vagonus, buvo atskirtas nuo šeimos ir tolimesnis jo likimas nežinomas. Tikėtina, kad Alfonso brolis Napaleonas, taip pat šaulys, vežamas Sibiran, nežinia kur dingo.

Oskaras Getneris , ūkininkas, Pikelių būrio šaulys, 1941 m. išvyko Vokietijon. Buvo mobilizuotas į nacių kariuomenę, pasiųstas į rytų frontą. 1945 m. pateko sovietams į nelaisvę ir manytina, kaip tėvynės išdavikas buvo kažkur Rusijoje sušaudytas.

1940 m. liepos 6 d. iš pikeliškių šaulių sovietinė valdžia atėmė 1,57 ha žemės sklypą, kurį šauliai naudojo sporto reikalams. Perdavimo aktą pasirašė paskutinis būrio vadas Jonas Sakalauskas, tarybos nariai E.Adamkavičius, J.Zubis. 8

Sovietinis laikmetis sužalojo Pikuolio ainių dvasią ir nors jau beveik dvidešimt metų, kai Lietuva Nepriklausoma, bet Pikeliuo se šauliška dvasia dar neatgimė.

1. B.Kviklys. Mūsų Lietuva“. T.3.P.408. 2. Žurnalas „Trimitas“. 1923 01 29. Nr. 4. 3. Žurnalas „Trimitas“. 1925 02 26. Nr. 8. 4. Žurnalas „Trimitas“. 1926 08 26. Nr. 33. 5. Žurnalas „Trimitas“. 1931 04 02. Nr. 14. 6. Žurnalas „Trimitas“. 1931 07 27. Nr. 35. 7. Žurnalas „Trimitas“. 1933 08 03. Nr.31. 8. Žurnalas „Savivaldybė“. Iš ugniagesių gyvenimo. 1934, Nr. 4, P.30. 9. Žurnalas „Jaunoji karta“. Jaunųjų šaulių veikla. 1937, Nr.23. 10. Žurnalas „Trimitas“. 1937 03 05. Nr. 9.

Šaulių aikštė

Pikelių šaulių aikštė

2009 m. birželio 13 d. Pikeliuose atkurta Lietuvos šaulių sąjungos aikštė. Paminklinį akmenį, kuriame iškaltas Vyčio kryžius bei žodžiai „Lietuvos šaulių sąjungos aikštė", atidengė prieš kelerius metus Anapilin išėjusio aikštės prižiūrėtojo ir saugotojo Juozapo Petkevičiaus našlė Irena Petkevičienė, Mažeikių kuopos garbės šaulys Augustas Mylė bei jaunoji Pikelių šaulė Indrė Kesminaitė. Pikelių kaime esanti Papušynio aikštė nuo 1925 metų priklausė Pikelių šauliams. Ji buvo skirta sportinei veiklai ir treniruotėms. Po dešimties metų Pikelių šaulių vado įsakymu prižiūrėti aikštę pavedama šalia jos gyvenančiam J. Petkevičiui. Jo dėka aikštėje atsirado du didžiuliai akmenys, kurių vienas ir tapo Šaulių aikštės liudytoju. Sovietiniais laikais apie šią aikštę niekas nieko nežinojo, vadino šią vietą tiesiog Papušyniu, čia vyko kolūkio šventės, minėjimai. Dabar atnaujintoje aikštėje įrengta scena, sukalti suolai, poilsiui įrengtos pavėsinės, iškilo kitų statinių[1].

Šaltiniai

  1. Malūkas V. Pikeliuose atkurta unikali Šaulių aikštė // Santarvė. - 2009. - Birželio 16. - Nr. 67. - P. 1-2.

  • Muturas A. Mažeikių šaulių tryliktoji. - Mažeikiai, 2008. - 200 p. - P. 91-94. ISBN 978-609-95019-0-1.
  • Mažonienė Valerija, Lukoševičius Egidijus. Pikelių šaulių veikla. Kraštotyrinis darbas. - Pikelių pagrindinė mokykla, 2009. - 10 l.