Povilas Morkys

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
(Nukreipta iš Morkys Povilas)
Peršokti į: navigaciją, paieška

MORKYS POVILAS (g. 1863 - m. 1948 m; palaidotas Ukrinuose), Pikelių Švč. Trejybės parapijos klebonas (1909-1940 m.) Ukrinų Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas (1940-1948), kunigas kanauninkas.

Studijavo Žemaičių vyskupijos kunigų seminarijoje Kaune. Kunigu išventintas 1891 m. Dar būdamas klieriku atyviai dalyvavo lietuviškoje veikloje, už tai rusų valdžia jį kaip nemokantį latvių kalbos paskyrė vikaru į Šembergos (dabar - Skaitstkalnė, Latvija) Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos vikaru. Čia per du mėnesius išmoko latviškai bet netrukus iškeltas į kitą parapiją. 1893-1895 m. tarnavo Kurklių (Anykščių raj.) Šv. Jurgio parapijos vikaru, talkino klebonui Juozapui Gauduševičiui. 1896 m. tarnavo vikaru Rumšiškėse (Kaišiadorių raj.). 1898-1903 m. buvo Leckavos parapijos vikaras, talkino klebonui Aleksandrui Juozapui Gauduševičiui. Čia aktyviai įsitraukė į kovą su rusinimu, buvo įskustas rusų valdžiai, tardytas. Nuo 1903 m. vasaros P. Morkys buvo Vabalninko (Biržų raj.) parapijos vikaras, 1907-1909 m. Gegrėnų (Plungės raj.) Jėzaus Nazariečio bažnyčios kuratas, Žemaičių Kalvarijos kunigas filialistas.

1909 m. pavasarį paskirtas į Pikelių parapiją. Buvo senovės, literatūros gerbėjas ir mylėtojas. Čia rūpestingai sutvarkė ir saugojo spaudinius, istorines vertybes [1].

Dar prieš pirmą pasaulinį karą išmokė pikeliškius gražiai lietuviškai melstis, ragino vaikus leisti į mokslą, padėdavo apsirūpinti lietuviškomis knygomis ir laikraščiais. Atgavus spaudos laisvę, jo rūpesčiu organizuotas Šv. Kazimiero draugijos skyrius. Jo nariai kasmet gaudavo nemažai pasaulietinio ir bažnytinio turinio lietuviškų knygų. Maždaug tuo pačiu metu įsteigta religinė (vėliau pavadinta pavasarininkų) kuopelė. Jis energingai rėmė 1918–1920 m. nepriklausomybės atstatymo darbą [2].

P. Morkio iniciatyva Pikeliuose buvo pastatyti 3 kryžiai. Vietinių gyventojų jie buvo vadinami Šventaisiais. Pikelių senųjų kapinių vietoje miestelio centre yra išlikęs kryžius, pastatytas 1935 m. Kitas kryžius stovi prie kelio į dabartines miestelio kapines. Trečias kryžius buvo pastatytas klebonijos kieme. Sovietinės okupacijos laikotarpiu klebonijoje įrengus mokyklą, iš klebonijos kiemo kryžius buvo perkeltas į šventorių.

P. Morkys bendravo su rašytoja Marija Pečkauskaite (Šatrijos Ragana), buvo jos nuodėmklausys. Rašytoja į Pikelius atvažiuodavo kartu su Židikų klebonu Kazimieru Bukontu. 1940 m. P. Morkys buvo perkeltas į Ukrinus, kur jis 1948 m. ir mirė [3].

Lietuviškos spaudos draudimo metais iki 1896 m. P.Morkys buvo vienas iš katalikiško žurnalos „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga" iniciatorių ir leidėjų, 1896-1902 m.- „Tėvynės sargo" redaktoriaus ir leidėjo Juozo Tumo-Vaižganto bendradarbis.

Šaltiniai

  1. Garbingieji mažeikiškiai. Kun. Morkys // Vakarai. - 1937. - Birželio 12. - Nr. 133. - P. 4.
  2. Kviklys Br. Mūsų Lietuva. - V., 1992. - T. 4. - P. 407-408
  3. Atkočaitienė I. Kleboną Povilą Morkį prisimenant // Santarvė, 2001. - Kovo 10.

  • Anykštėnų biografijų žinynas/ [1].