Mažoji musinukė

Mažoji musinukė
Nuotraukos laikinai nėra
Mažoji musinukė (Ficedula parva)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Chordiniai Chordata
Potipis	Stuburiniai Vertebrata
Klasė	Paukščiai Aves
Būrys	Žvirbliniai paukščiai Passeriformes
Šeima	Musinukiniai Muscicapidae
Gentis	Musinukės Ficedula
Rūšis	Mažoji musinukė Ficedula parva Linnaeus, 1758

MAŽOJI MUSINUKĖ (Ficedula parva), musinukinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Pavasarį parskrenda gegužės pirmoje pusėje. Lizdus dažniausiai krauna medžių kamienų išsišakojimuose, ant storesnių šakų, plyšiuose, po atšokusia žieve, stuobriuose, rečiau – šakų krūvose, išvartose. Lizdą suka iš žalių samanų, šiaudelių, gūžtą iškloja šaknelėmis, žvėrių plaukais. Gegužės antroje pusėje – liepos mėn. patelė padeda 4 – 7 (dažniausiai 5) žalsvai baltus su rudai – rausvomis dėmelėmis kiaušinius. Peri tik patelė 14 – 15 parų. Jaunikliai lizdą palieka po 13 – 15 dienų. Juos tėvai globoja dar 8 – 12 dienų.

Minta daugiausiai įvairiais skraidančiais vabzdžiais, rečiau – drugelių vikšrais, vorais.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena šlapiuose juodalksnynuose, drebulynuose, beržynuose, uosynuose, eglynuose. Mėgsta brandžius medynus su eglių priemaiša. Kartais apsigyvena didesniuose miško tipo parkuose.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 15000 - 25000 perinčių porų. Mažeikių rajone įprasta, negausi, tolygiai miškingose vietovėse paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 500 – 700 porų.

Radimvietės

Peri Dautarų,, Marijampolės, Naudvario, Marijampolės, Malininkų, Kuodžių, Felisbergo, Mažeikių, Tulnikių, Eglyno, Purvių, Balėnų, Žalgirio, Grauminalio miškuose, Sedos, Medaus giriose, Renavo parke.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.