Mažoji gulbė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Mažoji gulbė
Cygnus columbianus.090322.Rimvydo.jpg
Mažoji gulbė (Cygnus columbianus)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Žąsiniai paukščiai
Anseriformes
Šeima Antiniai
Anatidae
Gentis Gulbės
Cygnus
Rūšis Mažoji gulbė
Cygnus columbianus
Ord, 1815

MAŽOJI GULBĖ (Cygnus columbianus), antinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje neperinti, gana reta, migruojanti rūšis.

Biologija

Mažosios gulbės galva

Lizdą krauna tik patelė, dažniausiai užpelkėjusiame krante iš samanų, o gūžtą iškloja pernykšiomis viksvomis, švyliais. Lizdo duobutė gausiai išklojaam pūkais ir smulkiomis plunksnomis. Labai prisiriša prie perimvietės ir daugelį metų iš eilės agli perėti toje pačioje vietoje. Deda dažniausiai 2 - 3 (rečiau 4 - 5) kiaušinius. Peri tik patelė, o patinas saugo visą lizdinę teritoriją. Jaunikliai išsirita gana vėlai - liepos mėn. Jaunikliai skraidyti pradeda sulaukę 40 - 45 dienų amžiaus.

Minta augaliniu maistu. Lesa tiek vandens tiek sausumos augalus.

Biotopai

Veisimosi teritorijoje labiau mėgsta tundrinį kraštovaizdį su ežeriukais, didesnių upių deltas, migracijų metu apsistoja didesniuose atviruose vandenyse.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija nestabili. Populiacijos dydis: 0-1 perinti pora. Mažeikių rajone sutinkami dažniausiai migruojantys, neperintys paukščiai.

Radimvietės

Pavsarinių migracijų metu aptikta tik Pašerkšnės tvenkinyje ir Plinkšių ežere, dažniausiai kartu su gulbėmis giesmininkėmis.

Apsauga

Raudonoji knyga, Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.