Mažeikių sinagoga
MAŽEIKIŲ SINAGOGA, žydų maldos namai, buvę Mažeikiuose, dabartinėje Laisvės g.
1900 m. Mažeikiuose pastatyta pirmoji medinė sinagoga (ketveriais metais anksčiau nei pirmoji katalikų bažnyčia, kuri 1904 m. įrengta tam nepritaikytame pastate). 1922 m. žydų bendruomenė gavo leidimą pasistatyti mūrinę sinagogą. Jos projektą parengė architektas Borisas Helcermanas. Kol nebuvo pastatyta sinagoga, mažeikiškiai žydai meldėsi privačiame Pereso name, stovėjusiame Laisvės g., buvusio kino teatro „Durbė" vietoje.
Mūrinė sinagoga pastatyta 1924 m. Ji buvo tame plote, kur dabar stovi „Durbės" prekybos namai, dalį tos žemės teritorijos ir toliau, dabartinės „Kaišiadorių paukštyno" parduotuvės link. Sinagoga buvo kvadratinio plano su dviaukšte vakarine dalimi ir vidiniais laiptais. Salės erdvę skaldė du stulpai, iki kurių tęsėsi šoninės emporos. Šoninių fasadų vidurinė dalis pabrėžta piliastrais. Tarp jų išdėstyti langai, sudaryti iš stačiakampės ir pusapskritės dalių. Galinio – rytų fasado langai buvo arkiniai, o vakarų – stačiakampiai. Vakarų fasado vertikalią ašį pabrėžė platus pusapskitis frontono langas. Vyrų salės langų skaičius atitiko halachos reikalavimus – jų buvo dvylika.
1941 m. Mažeikių sinagogoje buvo rasta po šimtą žydiškų ir rusiškų knygų, jos buvo perkeltos į buvusią žydų mokyklą (Vydūno g. 3). 1944 m. susprogdinta (V. Ramanauskas).
2019-09-08 Mažeikių žydų sinagogos buvimo vietoje atidengtas atminimo ženklas ir informacinis stendas (aut. Antanas Murauskas).
Rabinai
- 1885-1921 m. pirmasis miesto rabinas - Zeev Volfas ben Izaokas Aizikas Avrechas (g. 1845 m. Rietave – m. 1921-11-14 Mažeikiuose; palaidotas senosiose Mažeikių žydų kapinėse). Būdamas 20 metų jam suteikta teisė eiti rabino pareigas. 1872 m. jis dirbo Pikeliuose mokytoju, 1875 m. Šatėse (?) rabinu ir nuo 1885 m. iki pat mirties (1921-11-14) ėjo Mažeikių žydų bendruomenės sinagogos vyriausiojo rabino pareigas. Su žmona Mina Reicel susilaukė dviejų sūnų ir septynerių dukterų.
Tai buvo talentingas žmogus. Parašė mokslinio-religinio turinio veikalą „Ravid Ha Zaahv”. Knyga 1898 m. buvo išleista Varšuvoje. Viena iš dukterų Hinda ištekėjo už būsimo vyriausiojo Mažeikių rabino Mamjofe ir gyveno Respublikos gatvėje. 1920 m. dukros Chava, Sheva-Reize, Beile, Rachilė ir sūnus Elizaras, matyt, gyveno Mažeikiuose, bet nežinia kuo vertėsi. Sūnus Chaimas-Ichakas vedė Rebeką (g. 1897 m.).
Avrecho namas buvo Laisvės gatvėje, kur buvo rajkoopsąjunga, viešbutis.
- 1922-1941 m. Josifas Zeev Mamjofė (g. 1888 - m. 1941, sušaudytas prie Mažeikių, pavenčiuose), vyriausiasis Mažeikių miesto rabinas, A. Avrecho žentas, buvo vedęs jo dukrą Hindą (g. 1889). Gyveno Nepriklausomybės g.14 (dabartinė Respublikos g.24). Turėjo dukras Chają ir Tircę.
Be to, ješivos vadovas buvo Mozė Zaksas (1829–1905 m.), šoichetas Izaokas Krugeris (1880–1910 m.).
Šaltiniai
- Lietuvos valstybinis archyvas: F.1622. Ap.4. B.984. L.7 – Mažeikių sinagogos projektas.
- Marija Rupeikienė. Nykstantis kultūros paveldas: Lietuvos sinagogų architektūra. (A Disappearing Heritage: The Synagogue Architekture of Lithuania). - V., 2003, E.Karpavičiaus leidykla. - P. 158.
- Mažeikių ragiono (Sedos, Viekšnių, Tirkšlių, Židikų, Mažeikių) žydų bendruomenės, 2005 m.
- Mazeikiai Rabbis, Mažeikių rabinai.
- Algimantas Muturas. Liko tik molduobės. // Būdas žemaičių. - 2005, Nr.53.
- Algimantas Muturas. Mažeikiai - bažnyčių miestas. // Būdas žemaičių. - 2005. - Gegužės 27. - Nr. 59.
- A. Rosenbergo operatyvinio štabo veikla Lietuvoje: žydų kultūros vertybių grobimas ir naikinimas (1941-1944)