Laižuvos šaulių būrys

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška

LAIŽUVOS ŠAULIŲ BŪRYS, Mažeikių šaulių XIII-os rinktinės Laižuvos šaulių būrys, įkurtas 1920 m. Laižuvoje. Iš pradžių jo veikla buvo silpna, bet pradėjus vadovauti Pikelių šaulių būrio įkūrėjui šauliui V. Leparskui, veikla šiek tiek atgijo. 1925 m. vasario 15 d. vietos valdininkams ir inteligentams padedant šauliai surengė viešą vakarą, kurio metu parduota bilietų už 326 Lt, o vasario 16 d. būrys savarankiškai suorganizavo šokių vakarą.

1928 m. už 80 Lt būrio valdybos rūpesčiu šauliai įsigijo būrio vėliavą. Laižuviškai šauliai aktyviai dalyvavo renkant aukas Lietuvos Šaulių sąjungai. Iš viso buvo suaukota apie 300 litų. Daugiausia pinigų surinko policininkas šaulys Stankevičius. 1931 m. įsisteigė šaulių moterų skyrius. Sausio 1 d. šaulės moterys surengė „Mis Laižuva" rinkimus, kuriuos laimėjo Milė Rutkauskaitė[1]. Balandžio 6 d. moterys šaulės parodė Griniaus 5 veiksmų dramą „Sąžinė".

1935 m. pab. į būrio valdybą išrinkti Benas Liutkus, Antanas Lava, Antanas Misiukevičius. Laižuvos šaulių būrys nebuvo gausus, jų veikla daugiau apsiribojo kultūriniais renginiais.

Paskutinysis Laižuvos šaulių būrio vadas Vytautas Tamošaitis 1940-08-12 pasirašė aktą ir turėtą vieno hektaro 4980 kv. m žemės sklypą, naudotą šaulių sporto reikalams, perdavė Laižuvos viršaičiui Ignui Mišeikiui. Šį sklypą Laižuvos šaulių būrys valdė nuo 1934-05-05.


 Gears.gif  Straipsnis šiuo metu tvarkomas.
Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.

Šauliškas žurnalas “Trimitas” 1926 m. balandžio mėnesio 23 d. rašo : “Laižuva miestelis nedidelis, bet slaptųjų degtinės parduotuvių turi daug... Žmonės čia tamsūs gyvena, senoviškai. Visoje apylinkėje nėra jokio įrankio gaisrui gesinti”. Matomai, todėl , kad ir 1920 m1. suburta Šaulių organizacijos veikla buvo labai silpna. Tik Laižuvoje apsigyvenus Pikelių šaulių būrio įkūrėjui šauliui Vl. Leparskui ir jam pradėjus vadovauti būriui laižuviškių šaulių veikla šiek tiek atgijo. 1925 m. vasario 15 d. vietos valdininkams ir inteligentams padedant, šauliai surengė viešą vakarą. Vakaro metu grojo Mažeikių geležinkelininkų gaisrininkų savanorių dūdų orkestras. Bilietai buvo nebrangūs; 1-3 litai, bilietų buvo parduota už 326 Lt. Vasario 16-tą dieną būrys savarankiškai suorganizavo šokių vakarą. Dienos metu vyko “vaikštynės”2. Nors ir buvo kviesti, bet jose nedalyvavo miestelio žydai.

1928 m už 80 Lt būrio valdybos rūpesčiu šauliai įsigijo būrio vėliavą. Laižuviškiai šauliai aktyviai dalyvavo renkant aukas Lietuvos Šaulių sąjungai. Iš viso buvo suaukota apie 300 Lt. Daugiausia pinigų surinko policininkas šaulys Stankevičius. Manytina, 1931 m. iš Židikų į Laižuvą atsikėlus gyventi Olgai Alikaitei įsisteigė šaulių moterų skyrius. Balandžio mėnesį 6 d. moterys šaulės parodė Griniaus 5 veiksmų dramą “Sąžinė”. Žiūrovų buvo net iš Latvijos3. 1935 m. gale į būrio valdybą buvo išrinkti Benas Liutkus, Antanas Lava, Antanas Misiukevičius.

Laižuviškių šaulių būrelis, manytina, nebuvo gausus. Jų veikla daugiau apsiribojo kultūriniais renginiais. 1933 m. rugsėjo mėnesį laižuviškiai šauliai miestelio bendruomenei parodė 3 veiksmų komediją “Lapkus”. Į Laižuvą iš Kruopių (Akmenės raj.) atsikėlė gyventi mokytojas, šaulys Antanas Venys. Gyvendamas Kruopiuose apie du metus aktyviai dirbo šaulišką darbą. Viena laižuviškė prisimena...: “ dar šauliai- partizanai buvo: toks Emilis iš Latvelių kaimo, pavardės neprisimenu. Buvo Minginas, tokio siuvėjo žmona. Du ar trys Šiliniai, Gadeikis, Jurkūnas, Gadeikis, atrodo, tarnavo pasienio policijoje, o Minginas Laižuvoje turėjo savo restoraną ir dabar dar tas namas tebestovi. Jurkūnas tai tikrai buvo pasienietis. Mano tėvas ir mama buvo šauliai”4. Prasidėjus antrojo pasaulinio karo peripetijoms šaulius pradėjo burti Domas Žukauskas. Jis užaugo Spruogiškės kaime. Šeima sėkmingai darbavosi 62 ha ūkyje. Augino gyvulius, įsiveisė sodą, bičių. Sūnus Domas kurį laiką pavaikščiojęs paskui žąsis, avis, arklą ir akėčias, tėvo paragintas, pradėjo mokytis Naradavo žemės ūkio mokykloje. Baigęs mokslus buvo pašauktas karinėn tarnybon, tarnavo Klaipėdoje Butigeidžio pulke. Atlikęs tarnybą, sugrįžo į Spruogiškes ir netrukus vedė Kalniškių kaimo seniūno dukrą Barborą Lazdauskaitę. Domui, kaip prakutusiam, mokslus baigusiam, kažkiek jau išmanančiam kariškus reikalus žmogui, buvo pasiūlyta atsakinga, gerai apmokama tarnyba valstybės pasienyje. Jauna šeima atsidūrė Bitėnuose (Šilutės raj.) Tarpukario metais tai buvo pavojingas ir labai atsakingas valstybės sienos su Vokietija rajonas. Čia savo veiklą plėtojo lietuvybės propaguotojas Klaipėdos krašte, lietuviškų organizacijų steigėjas, knygų platintojas, šaulių organizacijos krašte įkūrėjas Martynas Jankus. Jaunoji pora atvykusi į tokį lietuviška veikla trykštantį kraštą greitai įsijungė į šią veiklą. M. Jankaus paraginti tapo šauliais. Didesnių švenčių metu Nemunu iš Kauno pas M. Jankų atplaukdavo įvairaus rango kariškiai, šauliai .Vykdavo didžiai patriotiški pokalbiai. Šių pokalbių ir susitikimų verpete sukosi Domas ir Barbora. Sėkmingai klostėsi tarnybos reikalai.

Spruogiškėse ūkininkavo tėvas su jaunesniu Domo broliu Antanu. Atėjo laikas ir Antanui atlikti karinę prievolę. Jam likimas lėmė tarnauti aviacijos dalinyje Kaune. Domas savo kraštą žvalgė iš Nemunu plaukiojančio pasieniečių laivo, o Antanas į tėvynės tolius žvelgė iš dangaus židrynės.

1939- ieji... Prie Vilniaus artėja sovietinė kariuomenė, prie Klaipėdos – nacistinė. Domas perkeliamas į pasienio rajoną prie Tauragės, O Antanas priverstas grįžti į Spruogiškes. Netrukus Domui pasienio policijoje darbo nebeliko. Sieną pradėjo saugoti sovietiniai pasieniečiai. Grįžęs į Spruogiškes , Domas dar kurį laiką dirbo Mažeikių geležinkelio policijoje, bet ir iš čia jį sovietinė valdžia atleido. 1941-ieji... Domas pastebi, kad jų kaime vis dažniau lankosi taip tada vadinami “tarybiniai aktyvistai”. Sklinda gandai apie žmonių trėmimą į Sibirą. Gauna žinią, kad jo sesuo jau areštuota ir uždaryta Telšių kalėjime. Broliai šauliai Domas ir Antanas pasislapstę keletą savaičių, netoli namų esančiuose rugiuose, išeina į mišką. Čia susiburia apie 20-30 vyrų šaulių- partizanų būrys. Nemažą jų dalį sudarė buvę Lietuvos respublikos Laižuvos rajono pasienio tarnautojai, policininkai, šauliai5. Jie bando kulkų lietumi “ palydėti “ Latvijos link besitraukiančios kariuomenės likučius. Padegė tiltą per Vadaksties upelį, per kurį bandė sprukti “tarybiniai aktyvistai”. Sunaikino sovietinio valsčiaus dokumentus. Apie to meto įvykių fragmentą vienas senolis prisimena taip...: “Laižuvos kapinėse palaidoti St. Maziliausko ir P. Ostrausko kūnai. Antkapyje padoraus užrašo nėra... tai pirmosios nekaltų Latvelių kaimo žmonių aukos (Laižuvos valsč.). dabar ten tik Maziliauskų sodybos liekanos. Žmones sušaudė besitraukiantys komunistų bei aktyvistų būrių niekšai. Tai buvo 1941.06.23. Prasidėjus karui, per Latvelių kaimą į rytus Vegerių link traukė ištisos voros. Latvelių kaimo vyrai Petras Girdvainis, Petras Ostrauskas, bei dar kai kurie susirinko prie pieninės- parduotuvės aptarti reikalų, nes parduotuvė liko be šeimininko (Lazdausko) Pavakary besitraukiantieji aktyvistai grįžo iš Pakamanių kaimo, kur juos buvo užpuolę partizanai- šauliai. Pamatę būrelį vyrų prie Latvelių pieninės ėmė juos supti. Petras Ostrauskas bandė bėgti savo tėvų namų link, bet buvo nušautas lauke. Eidamas link vieškelio “šaulys” nušovė grįžtantį į namus Maziliauskų sūnų, kuris mokėsi Belvederio pienininkystės mokykloje. Maziliauskai neteko sūnaus ir dviejų žentų: Ostrausko ir pieninės- parduotuvės savininko Lazdausko. Pastarasis buvo rastas žiauriai nukankintas 6. “ Apie Lazdauskų ir kitus įvykius kita senolė pasakoja: “Mano mama buvo Barbora Lazdauskaitė- šaulė. Jos brolis Jonas ir pusbrolis Pranas Lazdauskai. Tas pusbrolis laistė burokus su srutomis ir atvažiavo tie stribokai Švaniai ir Kozys..., matai, jau buvo karas prasidėjęs ir jie bėgo per Latviją į Rusiją, o čia visur buvo įstatyta šaulių partizanų sargyba. Tik Švaniai tikriausiai žinojo, kad mamos brolis yra toje sargyboje. Tada jie ir nušovė abu Lazdauskus. Juos abu susidėjo į ratus... Pusbrolis buvo peršautas, kažkur per kaklą, o brolis per kulkšnį. Jie išvažiavo iš sodybos ir tuoj netrukus įvyko susišaudymas. Jų krūmuose laukė šauliai. Kai prasidėjo šaudymas pusbrolis spruko iš ratų , ir į rugius, o mamos brolis negalėjo pabėgti ir liko ratuose. Tai tie paleido kulkas į tą pusbrolį ir tas, kad krito negyvas, o mamos brolį nusivežė į Vegerius. Tampė jį po Vegerių bažnyčios šventorių. Liepė rankomis kasti sau duobę. Brolis buvo pienininkas Latveliuose. Ar jie buvo partizanai –šauliai, aš negaliu tvirtai pasakyti, nes aš buvau dar maža. Bet jie visi buvo stambūs ūkininkai ir priešiški tarybų valdžiai. Brolį Vegeriuose nukankino ir parvežė į parubežį link Latvijos ir užkasė, tik paliko vieną ranką 7 ...” Birželio 22-27 d. šaulių partizanų veiklai vadovavo šaulys Domas Žukauskas. Tarybiniuose archyvuose apie D.Žukauską yra išlikusių įvairių dokumentų. Viename iš jų teigiama , kad Domas, Domo g. 1911 m... gyvendamas laikinai vokiečių okupuotoje Lietuvos TSR teritorijoje , 1941 m. buvo “baltųjų sukilėlių” Laižuvos valsčiuje organizatorius, dalyvavo suimant ir šaudant ( taip dokumente) sovietinius piliečius, vėliau tarnavo Laižuvos miestelyje, vėliau Vegerių miestelyje policijos viršininku 8.” Toliau dokumentuose rašoma, kad KGB prie SSRS Ministrų Tarybos 1956 m. buvo paskelbta visasąjunginė paieška. Domo brolis Antanas buvo areštuotas 1944.12.19 ir išvežtas į filtracijos lagerį Kemerovo srityje. 1946. 03.30. sovietų karo tribunolo buvo nuteistas 15 metų katorgos ir penkeriems – tremties metams. Išvežtas į Krasnojarsko kraštą Norilagą. 1954.12.04. mirė lageryje.

Paskutinysis Laižuvos šaulių būrio vadas Vytautas Tamošaitis 1940.08.12. pasirašė “kapituliacijos aktą” ir turėtą vieno hektaro 4980 m2 žemės sklypą naudotą šaulių sporto reikalams, atidavė sovietiniam Laižuvos viršaičiui 9.


1. Trimitas. 1925.02.26 Nr. 8 2. Ten pat. 3. D. Liaugminienės prisiminimai . MMB. 5. ibid. B. 6543/3, l.15. 6. Būdas Žemaičių. D. Narutavičius. “Verta atminti”/ 2003.09.05. 7. D.Liaugminienės prisiminimai. .MMB. 8. LYA. Pažyma apie D. Žukauską. 2006.11.13. Nr. PZ-6745. 9. LCVA.F.561.Ap.2,B.4509,l.58

Šaltiniai

  1. Žemaitis. - 1931. - Nr. 3.

  • Muturas A. Mažeikių šaulių tryliktoji. - Mažeikiai, 2008. - 200 p. - P. 110-114. ISBN 978-609-95019-0-1.