Kurapka

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Kurapka
Perdix perdix.RimvydoKindurio.120218-04.jpg
Kurapka (Perdix perdix)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Vištiniai paukščiai
Galliformes
Šeima Fazaniniai
Phasianidae
Gentis Kurapkos
Perdix
Rūšis Kurapka
Perdix perdix
Linnaeus, 1758

KURAPKA (Perdix perdix), fazaninių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti sėsli rūšis.

Biologija

Poruojasi vasario pabaigoje – kovo antroje pusėje. Perėjimui pasirenka upių, griovių šlaituose, įvairiuose žolėtuose plotuose, javų laukuose. Lizdas – žemėje išrausta duobutė, kurioje gūžta išklota sausa žole. Gegužės mėnesį patelė padeda 12 – 22 rusvai pilkšvus vienspalvius elipsiškus kiaušinius. Žuvus dėčiai, kartais sudeda antras dėtis iš 8 – 10 kiaušinių. Peri patelė 24 paras. Išsiritus jaunikliams, visa šeima gyvena kartu visą vasarą, rudenį ar net žiemą.

Lesa daugiausiai augalinį maistą. Racioną paįvairina gyvūniniu maistu: vabzdžiais, jų lervomis, moliuskais.

Biotopai

Mėgsta atvirus nemiškingus plotus, ypač kur dirbami laukai ribojasi su pievomis, krūmokšniais, dykvietėmis. Nevengia žmogaus kaimynystės.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 20000 - 50000 paukščių. Mažeikių rajone labai dažna ir gausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 600 – 800 porų

Radimvietės

Peri įvairiose, nemiškingose vietose, daugiausiai lizdų rajone rasta didesnių upių slėniuose, dykvietėse, javų laukuose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.