Juodoji zylė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Juodoji zylė
Nuotraukos laikinai nėra
Juodoji zylė (Parus ater)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Žvirbliniai paukščiai
Passeriformes
Šeima Zyliniai
Paridae
Gentis Zylės
Parus
Rūšis Juodoji zylė
Parus ater
Linnaeus, 1758

JUODOJI ZYLĖ (Parus ater), zylinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis.

Biologija

Perimvietėse pasirodo ir čiulbėti pradeda kovo mėn. Peri eglių, beržų, juodalksnių, pušų, drebulių išpuvusiuose plyšiuose, apleistuose kitų paukščių uoksuose, inkiluose. Lizdą krauna patelė iš samanų, šerių, gūžtą iškloja žvėrių plaukais, kartais – pūkais, voratinkliais. Balandžio antroje pusėje – birželio mėn. patelė padeda 6 – 12 baltų su rudai – raudonomis dėmelėmis kiaušinių. Peri patelė padėjusi priešpaskutinį ar paskutinį kiaušinį 13 – 14 parų. Lizdą jaunikliai palieka būdami 17 – 18 dienų amžiaus. Juos papildomai tėvai globoja 8-10 dienų. Per vasarą dalis porų išveda po dvi jauniklių vadas.

Minta įvairiais smulkiais vabzdžiais, jų lervomis, vikšrais, kokonais. Lesa eglių ir pušų sėklas.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu dažniausiai apsigyvena brandžiuose tamsiuose eglynuose. Rečiau įsikuria pušynuose, drebulynuose, beržynuose, juodalksnynuose su eglės priemaiša. Negyvena jaunuolynuose, žmogaus kaimynystėje.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 30000 - 80000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, gausi, tolygiai miškingose vietovėse paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 1000 – 1200 porų.

Radimvietės

Peri visuose miškuose, daugelyje spygliuočių miškelių.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.