Juodoji meleta

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Juodoji meleta
P1470467-JuodojiMeleta.MKE.jpg
Juodoji meleta (Dryocopus martius)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Geniniai paukščiai
Piciformes
Šeima Geniniai
Picidae
Gentis Juodosios meletos
Dryocopus
Rūšis Juodoji meleta
Dryocopus martius
Linnaeus, 1758

JUODOJI MELETA (Dryocopus martius), geninių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, sėsli rūšis.

Biologija

Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Perimvietės pastovios. Peri savo pačių išsikaltuose uoksuose, dažniausiai – pušyse, rečiau gūžtą įrengia drebulėse, juodalksniuose, beržuose. Uoksą kalti pradeda kovo pabaigoje. Jį iškala per 2 – 3 savaites. Balandžio – gegužės mėn. patelė sudeda dažniausiai 3 – 5 baltus, blizgančiu lukštu kiaušinius. Peri abu porelės nariai, 12 – 15 parų. Jaunikliai iš uokso išskrenda būdami 14 – 28 dienų amžiaus. Visa šeimyna kartu laikosi 2 – 3 savaites, vėliau ji išyra.

Minta medienoje ir po žieve gyvenančiais vabzdžiais (kinivarpomis, ūsuočiais), jų lervomis. Sulesa daug skruzdėlių, jų perų.

Biotopas

Apsigyvena brandžiuose pušynuose, mišriuose pušų ir eglių medynuose. Mėgsta didelius miškų masyvus, gali perėti nedideliuose miškeliuose, parkuose ar pavieniuose kirtavietėse augančiuose medžiuose.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 3000-6000 perinčių porų.

Mažeikių rajone dažna, negausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 100 – 150 porų.

Radimvietės

Gausiausiai peri Žalgirio, Mažeikių, Felisbergo, Marijampolės, Naudvario, Kuodžių, Balėnų miškuose, Sedos, Medaus giriose. Pavienės poros aptinkamos Mažeikių, Renavo, Plinkšių parkuose

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.