Griciukas

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Griciukas
Nuotraukos laikinai nėra
Griciukas (Limosa limosa)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Sėjikiniai paukščiai
Charadriiformes
Šeima Tilvikiniai
Scolopacidae
Gentis Griciukai
Limosa
Rūšis Griciukas
Limosa limosa
(Linnaeus, 1758)

GRICIUKAS (Limosa limosa), tilvikinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje galinti perėti, aptinkama veisimosi laikotarpiu, migruojanti rūšis.

Išvaizda

Maždaug karvelio dydžio ilgu kaklu, snapu ir kojomis paukštis. Skrydyje matyti ryškiai balta uodegos pamatinė dalis, juodas galas bei juostelė sparnuose, taip pat ilgos kojos, toli išsikišusios už uodegos galo.

Patino galva, kaklas, pagurklis ir krūtinės priekinė dalis ryškiai rudi, krūtinė ir šonai su skersiniais tamsiais dryžiais. Nugara rusva, išmarginta tamsiomis dėmėmis. vairuojamosios plunksnos juodos, sparnas su plačia balta juostele. Pilvas, pauodegys ir sparnų apačia balti. Snapas ilgas, tiesus, galas tamsesnis. Kojos labai ilgos, juodos. Patelė ne tokia ruda kaip patinas.

Paprastojo griciuko polėkis vikrus ir greitas. Paukštis skrenda ištiesęs kaklą ir ilgą snapą, kojas. Nutūpęs, kaip ir dauguma tilvikų, griciukas valandėlę laiko pakėlęs sparnus, po to, aukštai iškėlęs galvą, lėtai kilnodamas kojas, žingsniuoja rinkdamas maistą.

Biologija

Parskrenda kovo pabaigoje – balandžio pradžioje. Atskridę į perėjimo vietas, netrukus pradeda tuoktuves. Abu porelės nariai, kartais ir kelios poros kartu, greitai vikriai skraido aukštai padangėje: gainiojasi ore, kykla aukštyn, po to staiga leidžiasi žemyn, neria į vieną ar į kitą pusę. Dažnai tuoktuvinius polėkius atlieka tik patinėlis: skraido pirmyn ir atgal virš pasirinktos perėti teritorijos, tankiai ir negiliai plasnodamas sparnais svyruoja į šonus. Be to, girdėti nepaliaujamai kartojamas „griciu - griciu". Peri pavienėmis poromis ar nedidelėmis kolonijomis. Poruojasi per pavasarinę migraciją ir atskirdę jau laikosi poromis. Veistis pradeda gana anksti, dažniausiai balandžio antroje pusėje.

Lizdo duobutę įrengia sausesnėje vietoje ant kupsto ar tankesnėje žolėje. Balandžio antroje pusėje patelė padeda 3 – 5 (dažniausiai - 4) pilkai žalsvus, išmargintus tamsiomis dėmėmis ir taškeliais kiaušinius. Peri abu porelės nariai apie 23 paras. Ankstyvą pavasarį jaunikliai skyla jau gegužės pradžioje, o dauguma - mėnesio viduryje ir pabaigoje. Išsiritusius jauniklius vedžioja ir globoja abu tėvai. Vikriai bėgioja ieškodami maisto po augalijos sąžalynus. Spalva jaunikliai taip prisitaikę prie aplinkos, kad prigludusį tarp parudavusios žolės paukštį pastebėti gana sunku. Sulaukę apie 30 dienų amžiaus jaunikliai pradeda skraidyti ir gyventi savarankiškai. Pirmuosius skraidančius jauniklius galima pamatyti jau birželio pradžioje. Liepos mėn. aptinkama tik pavienių, dažniausiai vėlyvų vadų jauniklių. Seni paukščiai paprastai išskrenda dar anksčiau už jauniklius.

Minta įvairiais bestuburiais, gyvenančiais sekliame vandenyje, dumble ar drėgnoje žemėje.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena pelkėtose, užliejamose paupių, paežerių pievose, ganyklose, kultūrinėse pievose, aukštapelkėse, žemapelkėse, sausose didesnių vandens telkinių salose.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija mažėja. Populiacijos dydis: 250 - 450 perinčių porų. Mažeikių rajone labai reta, sporadiškai paplitusi rūšis. Kasmet rajone gali perėti 1 – 3 poros.

Radimvietės

Perėjimo metu po 1 pora stebima užmirkusioje pievoje netoli Mažeikių bei Sedos ežero pakrantėje.

Apsauga

Raudonoji knyga (2 kategorija), Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.