Daubiškių dvaras

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška

DAUBIŠKIŲ DVARAS buvo Daubiškių kaime, prie Dabikinės santakos su Venta.

Priklausė karališkajai Tryškių seniūnijai. XVIII a. pab. Tryškių seniūnija su daugeliu dvarų, jų tarpe ir Daubiškiais, atiteko Mastislavlio vaivadai Pranui Ksaverui Chominskiui. Rusijos caras Pavlas I 1796 m. Chominskiui suteikė slaptojo tarėjo vardą ir apdovanojo dideliais žemės plotais Baltarusijoje. Tačiau vaivada greit su carais susipyko. Baltarusijos bajorų išrinktas Pinsko apskrities, o vėliau ir Minsko gubernijos maršalka, jis 1797 m. sukvietė savo gubernijos apskričių maršalkas ir kitus žymiuosius bajorus ir pasiuntė Rusijos carui peticiją, dėl kurios buvo suimtas ir išvežtas į Peterburgo tvirtovės kalėjimą. Nors jis 1801 m. dar buvo sugrįžęs į Lietuvą, tačiau ūkiniai reikalai tiek buvo pašliję, kad Tryškių dvarą ir miestelį, Laižuvos dvarą su miesteliu ir kaimais bei miškais, Kapėnų ir Daubiškių dvarus pasidalijo jo kreditoriai. Daubiškių dvaras atiteko Putkameriams, kurie netrukus jį pardavė Mintaujos advokatui Freidei. 1881 m. Freides sūnus tą dvarą pardavė Darjai Olsufjevaitei – Morienei. Ji buvo išsilavinusi, mokėjo daug kalbų, jų namuose buvo apie 2 tūkst. knygų. Neturėdami vaikų, jie augino įvaikintą berniuką, kurį mokė kartu su aplinkinių šviesuolių vaikais. 1892-1894 m. viekšniškis Mykolas Biržiška mokėsi dvare veikusioje nelegalioje mokykloje. Kartu mokėsi dar du bajoraičiai. Mokytoju buvo Dorpato (dabar tartu) universiteto studentas Vladislovas Korsakas. Visi trys mokiniai dvare ir gyveno. Mokydavosi iki pietų, paskui turėdavo kelias laisvas valandas, o pavakarę ruošdavo pamokas. Du kartus per savaitę muzikos mokyti atvažiuodavo M. Biržiškos motina. Baigus mokymo kursą būdavo egzaminai. 1894 m. į egzaminus Daubiškiuose atvyko mokinių tėvai, kviesti svečiai, o egzaminuodavo iš Varšuvos į Viekšnius atostogų atvykęs mokytojas Adomas Jačinauskis. Dvare būdavo rengiamni koncertai, mokiniai su giminaičiais ir kitais bajorais kartą net parodė lenkišką vaidinimą. Šios mokyklos rusų valdžios pareigūnai nesusekė [1].

Antanas Moras, 1915 m. Daubiškių dvaro rūmus sudeginus, pardavė Konradui Bilevičiui, o šis - Mikuckiui.

1906 m. dvare vyko streikas [2].Prieš I pasaul. karą dvaro savininkas Pranas Bielevičius. Dvaras išparceliuotas 1923 m. Jo žemėje įsikūrė Dainorių kaimas. Dvaro centras atiteko Jonui Mikuckiui [3]. Toje vietoje, kur dabar stovi Palionių namas, anksčiau buvo Mikucko giminaičio troba. Vėliau ji nugriauta, o 1970 m. vėl atstatyta ir joje įrengtas moksleivių bendrabutis. Tarybiniais laikais dvaro pastate buvo Daubiškių pagrindinė mokykla, kuri 1993 m. iškelta į Palnosų gyvenvietę.

Į Daubiškių dvarą atsikėlęs gyventi evangeliškos bendruomenės bažnyčios „Tiesos žodžis" pastorius Mindaugas Palionis ketino viename iš parduodamų dvaro pastatų įrengti vasarvietę. Anksčiau dvaras yra priklausęs grafui Morui, kuris jį vėliau pralošęs. Nepriklausomybės metais dvarvietė tapo vienos vilniškės lizingo bendrovės direktoriaus Grybausko nuosavybe. „Tiesos žodžio" bendruomenė ketino nusipirkti dvaro pastatą ir jame įrengti narkomanų reabilitacijos centrą.

Šaltiniai

  1. Povilas Šverebas, Kazys Misius. Viekšniai: švietimo istorija. - Vilnius, 2013. - 194 p. - P. 27-28. ISBN 978-609-447-101-8.
  2. Tyla A. 1905 metų revoliucija Lietuvos kaime. — Vilnius, 1968. — P. 94, 223, 244, 227.
  3. Viekšnių dvaruose vasarodavo Sim. Daukantas // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. - 1937. - Nr. 29 - 30 (283 - 284). - Liep. 16. - VI metai. - P. 5.

  • Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007.