Antanas Sidabras

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Antanas Sidabras

SIDABRAS ANTANAS (g. 1896 m. rugsėjo 17 d. Naikių k. - m. 1942 m. rugsėjo 7 d. Norilske; 1991-09-04 urna su iš Norilsko parvežta žeme palaidota Petrašiūnų kapinėse), Lietuvos kariuomenės karininkas, Priešlėktuvinės apsaugos rinktinės vadas Generalinio štabo pulkininkas, „Mūsų žinyno” bendradarbis, karys savanoris.

Biografija

Nuo 1905 m. žiemos kartu su savo dviem jaunesniaisis broliais namuose mokėsi pas privatų mokytoją, kurį vadindavo „bakalioriumi". 1909 m. pradėjo lankyti Viekšnių valdišką mokyklą, po metų papildomai dar mokėsi lietuvių kalbos pas lietuvių kilmės mokytoją, kuris savo bute buvo suorganizavęs grupelę pažangesnių mokinių. Iš mažens pasižymėjo nepaprastais gabumais mokslui, ypač matematikai. Iki Pirmojo pasaulinio karo buvo baigęs penkias klases. Karui prasidėjus mokslai nutrūko. Po to mokslus tęsė Telšių progimnazijoje, vėliau gimnazijoje. Čia studijavo kartu už save dviem metais jaunesniu broliu Simu. 1919 m. kovo 10 d. kartu su juo Kaune įstojo savanoriais į Lietuvos kariuomenę. Buvo paskirtas į 1-ąją artilerijos brigadą. Praėjęs pradinius karinius apmokymus, 1919-04-01 buvo pasiųstas į frontą kovoti su bolševikais. Iš viso dalyvavo įvairiose kovose su Lietuvos priešais: su bolševikais - 1919 m. balandžio - liepos mėn., su lenkais - 1920 m. rugsėjo - spalio mėn. ir 1921 m. gegužės mėn. Baigęs karo mokyklos 2-ąją laidą jam suteiktas leitenanto laispnis ir paskirtas į artilerijos pulką. Pratarnavęs artilerijos pulke apie metus laiko, A. Sidabras toliau buvo paskirtas į šarvuotą traukinį „Gediminas" 2-osios platformos vadu. Performuojant šarvuotą traukinį „Gediminas" į šarvuotųjų traukinių pulką, 1921 m. rugpjūčio 2 d. buvo paskirtas eiti II šarvuotojo traukinio „Kęstutis" vado pareigas.

1922 m. vasario mėn. jis lankė Aukštųjų karininkų kursus. Laikinai ėjo pulko mechaniko pareigas. Vienam mėnesiui buvo nusiųstas pas geležinkelininkus specializuotis. Po to grįžo į pulką ir toliau ėjo savo tiesiogines pareigas. 1923-11-25 buvo paskritas į Aukštųjų karininkų kursus, o gruodžio 1 d. jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1924 m. sausio 1 d. šarvuotų traukinių pulkas buvo įtrauktas į Šarvuočių rinktinės sudėtį ir pavadintas šarvuotų traukinių batalionu, o A. Sidabras pirmasis paskirtas 2-ojo šarvuoto traukinio „Kęstutis" vadu. 1925-07-15 baigė Aukštųjų karininkų kursų Artilerijos skyriaus 1-ąją laidą. Be šarvuoto traukinio „Kęstutis" vado pareigų, teko dar laikinai eiti 1-ojo šarvuoto traukinio „Gediminas" vado pareigas ir šarvuotų traukinių bataliono vado pareigas. 1926-08-01 suteiktas kapitono laipsnis ir paskirtas 10-osios baterijos vadu. Vadovaudamas baterijai kartu laikinai ėjo ir pulko vado pareigas.

1930 m. kovo 5 d. A. Sibabras išvyko į Prahos generalinio štabo akademiją. Grįžus 1932 m. rugsėjo 1 d. į Lietuvą ir pasibaigus atostogoms atlikti tolimesnę karo tarnybą buvo perkeltas į generalinio štabo valdybos II skyrių. 1932 m. lapkričio 23 d. suteiktas majoro laipsnis. Daugiau nei pusę metų jis stažavosi 4-ajame artilerijos pulke, vėliau ėjo Kariuomenės štabo IV skyriaus tiekimo dalies vedėjo pareigas. 1934 m. gruodžio 27 d. suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. 1935 m. viduryje laikinai ėjo Kariuomenės štabo IV skyriaus viršininko pareigas. 1935-08-08 Radviliškyje paskirtas Šarvuočių rinktinės vadu, o 21 d. - Radviliškio įgulos viršininku. 1937 m. buvo paskirtas lektoriumi dėstyti taktiką ir priešlktuvinę bei priešdujinę apsaugą šarvuočių karininkams 6 mėn. kursuose. 1939-01-31 buvo atleistas iš Šarvuočių rinktinės vado pareigų ir paskirtas priešlėktuvinės apsaugos viršininku. Kartu nustojo ėjęs Radviliškio įgulos viršininko pareigas. 1939-06-13 suteiktas pulkininko laipsnis. 1940-04-04 atleistas iš Respublikos priešlėktuvinės apsaugos viršininko pareigų ir paskirtas Priešlėktuvinės apsaugos rinktinės vadu.

1941-06-14 represuotas, 1941-06-16 kartu su grupe aukštų lietuvių karininkų išsiųstas tariamai į kursus į Maskvą, iš kur 1941-08-10 pateko į Norilską, lagerį Nr.7, čia areštuotas. 1942 m. rugsėjo 7 d. čia sušaudytas.

2008 m. sausio 25 d. A. Sidabrui pripažintas kario savanorio teisinis statusas po mirties.

Šeima

Tėvai - Barbora Šultaitė ir Antanas Sidabrai. Žmona - Cecilija Jurkūnaitė iš Mažeikių; ją vedė 1924 m. Vaikai: Birutė (g. 1925 - m. 1930), Kęstutis (g. 1926 m.; dalyvavo Tėvynės apsaugos rinktinės veikloje, gyveno Čikagoje (anūkas Viktoras dirbo JAV ambasadoje Vilniuje)), Algimantas (g. 1932), Raminta (g. 1938). Antano Sidabro broliai: Simas (1898-1967), Jonas (1900-1967), Leonas (1901-1952), Liudas (1902-1987) ir Kazys (1904-1946).

Nuopelnai

  • 1919 m. - 1-ojo laipsnio Kryžius „Už Tėvynę" (vėliau pavadintas „Vyties Kryžiumi") .
  • 1928 m. - medalis „10 m. Lietuvos Nepriklausomybei”.
  • 1928 m. - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas.
  • 1929 m. - Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis.

Literatūra

  • Tas ilgas kelias namo…: [apie Generalinio štabo pulkininko Antano Sidabro (1896-1942) gyvenimą ir veiklą / sudarytojas Algimantas Sidabras]. – Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2009 (Vilnius : VPU l-kla). – 87, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Tiražas 100 egz. – ISBN 978-9955-20-468-8

Šaltiniai

  • Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1962. - T. 27. - P. 374.
  • Knabikas S. Norilsko kankinys // Santarvė. – 1994. - Nr. 136.
  • Lietuvos Kariuomenės karininkai 1918-1953. - T. VII. - P. 62.

Nuorodos