Alkos rinktinė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška

ALKOS RINKTINĖ. Alkos rinktinę 1945 m. įkūrė LLA narys Antanas Narmontas-Ivanauskas. Štabas įsikūrė Pabradūmės kaime, eigulio Rimkaus sodyboje. Ten dabar pažymėta atminimo lenta. Rinktinės veikimo ribos buvo Mažeikių apskritis. Ivanauskui patekus MGB pinkles, nuo 1947 m. liepos 25 d. rinktinei vadovavo Kazys Venckus-Adomaitis. Alkos partizanų rinktinės likvidavimui Mažeikių MGB 1947 m. suformavo šešių agentų-smogikų siaubo grupę. Apsimetę partizanais įsikūrė bunkeriuose pas Kurmaičių kaimo ūkininkus, Mažeikių miesto pakraštyje. Iš ten visus metus stengėsi užmegzti ryšį su Alkos štabu, kol galų gale 1948 m. rugpjūčio 6 d. ryšininkas Šverba į Dagių mišką atvedė šešis gerai ginkluotus smogikus, apsirengusius lietuviškomis uniformomis. Po plačia žaliaskare egle jų laukė keturi Alkos štabo pareigūnai. Susipažino su atvykėliais, aptarė bendro veikimo organizacinius klausimus. Paryčiais partizanai sumigo. Tada MGB agentai iššaudė miegančius partizanus ir ten pat po egle užkasė jų kūnus. Taip žuvo: rinktinės vadas Kazys Venckus-Adomaitis, gim. 1914 m.; rinktinės vado pavaduotojas Juozas Jakumas-Spalis, gim. 1911 m.; Tirkšlių kuopos vadas Feliksas Gerulskis-Bijūnėlis, gim. 1925 m.; Žemalės būrio vadas Kazys Strazdauskas-Pilėnas, gim. 1922 m.

Tuoj į Dagių mišką įvažiavo sovietinės kariuomenės kariai ir imitavo mūšį su partizanais. Kaleno kulkosvaidžiai ir sproginėjo granatos, kilo spalvotos raketos. Smogikai, atbėgę pas pamiškės gyventojus, vaizdavo partizanus, ištrūkusius iš kautynių lauko. Jų vadas Levinas apsiskelbė Alkos rinktinės vadu. Tokiais metodais veikdami smogikai sunaikino dar daug partizanų ir pogrindžio organizacijas Mažeikiuose (Auksodės k.) ir Dabikinėje.

1999 m. gegužės 15 d. muziejininkas A. Muturas, buvęs politinis kalinys A. Ruginis ir buvęs partizanas A. Lukošius, nuvykę prie Dagių miško, visą ilgą vasaros dieną naršė po aplinkinius kaimus, kol eigulys A. Bertašius nuvedė pas miško darbininką Antaną Kesminą, kuris parodė per miško kirtimą jo išsaugotą eglę, po kuria buvo užkasti partizanų palaikai.

2000 m. sausio 13 d. partizanų palaikai iškilmingai palaidoti šiame kape dalyvaujant Telšių vyskupui A. Vaičiui, Krašto apsaugos viceministrui, Seimo nariams, Mažeikių r. vadovams, kariams, šauliams ir partizanams. Jų užkasimo vietoje Dagių miške aptverta tvorelė ir pastatytas medinis kryžius.

Prie kelio Seda–Barstyčiai, netoli partizanų žūties ir užkasimo vietos, pastatytas Atminimo ženklas, o 2006 m. spalio 19 d. iškilmingai pašventintas.

1999 m. Mažeikių prokuratūra siaubo smogikams užvedė bylą, kuri buvo vilkinama, kol paskutinis buvęs smogikas Klemensas Noreikis, gyvenęs Latvijoje, Liepojos mieste, 2010 m. mirė.

Šaltiniai

  • Sigutė Vaišnienė. Žygis partizanų takais // Būdas žemaičių. - 2013. - Geg. 24. - Nr. 39. - P. 4, 7, 9, 10.