Kazimieras Aleksandravičius

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Kazimieras Aleksandravičius apie 1878 m.

ALEKSANDRAVIČIUS KAZIMIERAS (g. 1823-11-26 Linkuvoje, Pakruojo raj. – m. 1884-07-24 Žagarėje), kunigas, vertėjas, draudžiamosios lietuvių literatūros platintojas.

Gimė valstiečių šeimoje. 1844–1848 m. mokėsi Varnių kunigų seminarijoje. Kunigavo įvairiose Žemaičių vyskupijos parapijose. Po įšventinimo paskirtas Linkuvos vikaru, 1850 m. perkeltas į Pandėlį, 1851 m. paskirtas Jūžintų klebonu. 1857 m. perkeltas į Biržus. Padėjo 1863 m. sukilėliams. Artimai bendravo su I.Vaišvila ir Simonu Daukantu, po rašytojo mirties vaistinėje saugojo jo biblioteką. 1865 m. pažemintas pareigose – perkeltas į Naująją Žagarę vikaru. 1866 m. paskirtas Salų filialistu (Rokiškio raj.). Nuo 1869 m. perkeltas į Naująją Žagarę klebonu. Apie 1870 m. minimas platinęs lietuvišką spaudą Žagarėje.

Išvertė lenkų dramaturgo J.Koženiovskio komediją „Šiaučius ir jo šeiminikštis“, 1890 m. išspausdintą „Varpe“.

K. Aleksandravičius globojo Zofijos Aleksandravičiūtės-Navickeinės senelį, savo brolio Anupro sūnų Vincentą, kurį pasirinkęs paveldėtoju, dovanojo jam 5 tūkstančius sidabro rublių Viekšnių vaistinei pirkti, tačiau su sąlyga, kad Vincetasir kiti būsimieji vaistinės paveldėtojai kasmet skirs po 6 proc. nuo dovanotojo turto vienam gabiam neturtingam giminaičiui mokyti.

Kiti straipsniai

Šaltiniai

  • Plastinina B. Į knygą sugulė vienos giminės trijų kartų gyvenimai // Santarvė. - 2006. - Lapkričio 11. - Nr. 127. - P. 4, 12.