Edvardas Adamkavičius

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
(Nukreipta iš Adamkavičius Edvardas)
Peršokti į: navigaciją, paieška
Edvardas Adamkavičius, apie 1920 m.

ADAMKAVIČIUS EDVARDAS (g. 1888-03-18/31 d. Pikeliuose - m. 1957-05-10 Vorčesterio mieste, palaidotas Broktone), pulkininkas leitenantas, divizijos generolas.

Baigęs Liepojos gimnaziją, nuo 1910 m. studijavo Peterburgo universitete. 1912 m. buvo pašauktas į Rusijos caro armiją ir pasiųstas į karo mokyklą. 1914 m. liepos mėn. baigus Vladimiro karo mokyklą, suteiktas pirmasis karininko laipsnis, paskirtas į 64-ąjį pėstininkų Kazanės pulką jaunesniuoju karininku. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, pasiųstas į vokiečių, vėliau - į austrų-vengrų frontą. Už mūšiuose parodytą narsą paskirtas kuopos vadu. 1915 m. Galicijoje sunkiai sužeistas. Po 1917 m. revoliucijos Ukrainai sukūrus savo karinius dalinius, paskirtas 16-ojo ukrainiečių pulko vadu. Pradėjus organizuoti lietuviškus dalinius, išvyko į Rovną, kur suorganizavo 700 vyrų lietuvių batalioną. Nuo 1918 m. gegužės mėn. vadovavo šiam Lietuvių atskirajam artilerijos gurguolių batalionui, dislokuotam Rovne. Rusijos kariuomenėje už narsą apdovanotas Šv. Stanislovo ir Šv. Anos ordinais.

1918-08-31 su batalionu atvyko į Vilnių, stojo į Vilniuje formuojamą Lietuvos kariuomenę. 1918-12-01 paskirtas Apsaugosministerijos Asmeninės sudėties skyriaus lietuvių dalies viršininku, tą patį mėnesį reorganizavus štabą - Rikiuotės skyriaus viršininku. 1919 m. paskirtas Kariuomenės štabo operatyvinės dalies viršininku. 1919 m. kovo - balandžio mėn. ėjo Generalinio štabo viršininko pareigas. 1919-10-07 paskirtas Kauno bataliono vadu, o 1919-12-01 batalioną performavus į 7-ąjį pėstininkų pulką, paskirtas jo vadu. 1919 m. spalio mėn. suteiktas pulkininko leitenento laipsnis.

1919-07-18 - 1919-10-10 dalyvavo kautynėse su bolševikais, 1919-10-10 - 1919-12-11 - su bermontininkais, 1920-01-15 - 1920-12-01 - su lenkais. 1920 m. rudenį perėmė I divizijos vado pareigas. Divizijos būstinei persikėlus į Ukmergę, sėkmingai vadovavo Širvintų ir Giedraičių kautynėms. Pasibaigus kovoms su lenkais, grąžintas vadovauti 7-ajam pėstininkų Butegeidžio pulkui. 1922-08-14 paskirtas ypatingų reikalų karininku prie kariuomenės vado. 1922-11-23 - 1928-03-14 buvo Biržų apskr. komendantas.

1928-03-13 - 1930-06-26 vadovavo 9-ajam pėstininkų pulkui, ėjo pulko vado pareigas. 1928 m. lapkričio mėn. suteiktas pulkininko laipsnis. 1929-1930 m. išsiųstas mokytis į Vytauto Didžiojo karininkų kursus. Po mokslų 1930-06-26 paskirtas eiti 3-osios karo apygardos viršininko pareigas. 1933-09-06 suteiktas generolo leitenanto laipsnis ir paskirtas III pėstininkų divizijos vadu. 1935-09-12 paskirtas II pėstininkų divizijos vadu. 1937 m. vasarą suteiktas divizijos generolo laipsnis.

Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940-06-25 išleistas į atsargą. Vokiečių okupacijos metu gyveno savo dvare Pikeliuose. 1944 m. vasarą pasitraukė į Vokietiją. Gyveno Augsburgo pabėgėlių stovykloje. 1949 m. emigravo į JAV, apsigyveno Vusterio mieste. Aktyviai dalyvavo lietuvių veikloje, buvo „Ramovės" skyriaus garbės narys, Lietuvių piliečių klubo garbės narys, Lietuvių bendruomenės garbės narys.

Asmeninės savybės: vidutinių gabumų, sąžinigas, doras, mandagus, imponuojančios vidinės išvaizdos, kuklus ir lėtas, ryškesnių neigiamų polinkių neturėjo. Mokėjo rusų ir vokiečių kalbas raštu ir žodžiu, latvių ir lenkų k. - žodžiu.

Tėvai - Vladislovas ir Petronėlė Adamkavičiai, ūkininkai. Turėjo du brolius: Pranciškus - provizorius, Ignas - karininkas, Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus tėvas.

Apdovanojimai

  • Šv. Stanislovo 2-ojo ir 3-ojo laipsnio ordinai.
  • Šv. Anos 3-ojo ir 4-ojo laipsnių ordinai su užrašu „Už narsumą".
  • 1921 m. - 1-ojo laipsnio Vyties Kryžius.
  • 1928 m. - DLG Gedimino 3-ojo laipsnio ordinas.
  • 1928 m. - Lietuvos kariuomenės kūrėjo-savanorio medalis.
  • 1928 m. - Nepriklausomybės medalis.
  • 1929 m. - Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medalis.
  • 1930 m. - Vytauto Didžiojo 3-ojo laipsnio ordinas.
  • 1935 m. - Latvijos Trijų Žvaigždžių 2-ojo laipsnio ordinas.
  • 1936 m. - „Artimui pagalbon" 1-ojo laipsnio garbės ženklas.
  • 1939 m. - Latvijos Aizsargų Nuopelnų kryžius.

Šaltiniai

  • Lietuvos CVA. F. 930, ap.5, b.12 - E. Adamkavičiaus byla.
  • Šverebas P. Divizijos generolas iš Pikelių // Santarvė, 1992. - Kov. 4. - Nr. 29.
  • Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. - V., 2002. - T. 2. - P. 27-28.
  • Lietuvių enciklopedija. - Bostonas, 1969. - T. 36. - P. 16.
  • Kavaliauskas V. Lietuvos karžygiai. - V., 2008. - T. 1. - P. 51-53.